Į pagalbą šeimos gydytojams

„Dabar poliklinikoje turime tris šeimos medicinos skyrius. Tiesa, trečiajame skyriuje sutelkėme gydytojus, prie kurių apylinkių priregistruota daugiau vaikų. Pastebime, kad tėveliai, ypač mažųjų pacientų, linkę rinktis vaikų ligų gydytoją. Neseniai prie kolektyvo prisidėjo dar vienas puikus pediatras ir dabar jų turime devynis“, – pasakoja Šeškinės poliklinikos direktorė Daiva Kanopienė.

 
Puikiai suprasdama, kad norint nuolat gerinti teikiamų paslaugų kokybę ir prieinamumą, ne vien personalo profesionalumas svarbu, poliklinikos vadovybė ne mažesnį dėmesį skiria ir darbo organizavimui.
 
„Mūsų tikslas – išgryninti šeimos gydytojui priskirtas funkcijas, kad jiems nebereikėtų spręsti klausimų, kuriuos gali išspręsti kiti komandos nariai. Pradėjome nuo Skambučių centro ir Registratūros. Šių padalinių darbuotojai turi aiškius algoritmus, kada pacientas su gydytoju turi susisiekti tą pačią dieną, kada per porą dienų ar planiškai, kada užtenka nuotolinės konsultacijos, o dėl kokių nusiskundimų būtina tiesioginė gydytojo apžiūra“, – apie pasiteisinusį sprendimą pasakoja direktoriaus pavaduotoja gydymui Ingrida Savickienė.
 
Krūvį poliklinikos šeimos gydytojams padeda sumažinti ir pasitelkti socialiniai darbuotojai. „Turime daug vyresnio amžiaus pacientų, kuriems reikia pagalbos pasirūpinant pašalpomis, vaistais, susitvarkant namuose, net nuperkant maisto produktų. Socialiniai darbuotojai, turėdami prieigą prie duomenų bazės, gali tokiems žmonėms padėti: paaiškinti, kaip nustatomas neįgalumo ir darbingumo lygis, kaip neįgaliajam gauti reikiamas priemones. Todėl socialiniams darbuotojams organizavome mokymus, supažindinome juos su visomis tvarkomis ir dalį funkcijų šeimos gydytojai perleido jiems“, – dar vienu naudos davusiu sprendimu džiaugiasi I.Savickienė.
 
Negalima nepaminėti ir bendrosios praktikos slaugytojų indėlio į sklandų ir organizuotą šeimos gydytojo komandos darbą.
 

„Perdavę slaugytojams dalį šeimos gydytojui priskirtų funkcijų, optimizavome kai kuriuos procesus. Mūsų poliklinikoje bendrosios praktikos slaugytojai įgalinti ne tik skiepyti, bet ir priimti sprendimą dėl skiepų. Dėl to beveik visus skiepijimus jie ir atlieka, išskyrus mažųjų pacientų, kai prieš skiepus vaiko sveikatos būklę dar įvertina gydytojas. Tai ženkliai sutrupino ir palengvino skiepijimo procesą. Taip pat džiaugiamės turėdami savarankiškai dirbančią chirurginės priežiūros slaugytoją. Ji pasitelkiama tuomet, kai pacientui reikia atlikti nesudėtingą procedūrą – prižiūrėti ar perrišti žaizdas, išimti siūlus – ir nereikia trukdyti chirurgo. Žinoma, jeigu reikalingas sprendimas dėl gydymo taktikos keitimo ar kontraindikacijų, slaugytoja bet kada gali pasikviesti gydytoją“, – tokio darbo organizavimo privalumus vardija direktoriaus pavaduotoja gydymui Ingrida Savickienė.

 
Neabejotinai naudingas pasirodė sprendimas į pagalbą šeimos gydytojams įtraukti prevencinių programų vadybininką. Būdamas visuomenės sveikatos specialistu, jis vykdo pacientų, kurie gali dalyvauti prevencinėse programose, atranką ir suderinęs su šeimos gydytoju kviečia juos atvykti pasitikrinti sveikatos, registruoja reikalingiems tyrimams, pataria įvairiais prevencijos klausimais.
 
Gerų rezultatų davė ir poliklinikoje jau baigiamas vykdyti lėtinėmis ligomis sergančių žmonių sveikatos priežiūros projektas, finansuojamas Sveikatos apsaugos ministerijos ir Europos Sąjungos lėšomis. Jis akivaizdžiai parodė, kad skyrus dėmesio žmonių švietimui ir įtraukus juos į jų pačių sveikatos priežiūrą, galima pasiekti džiuginančių rezultatų. „Pagal tai, kokie pasiekti rodikliai ir kokie pacientų atsiliepimai, Sveikatos apsaugos ministerija įvertino, jog šis pilotinis projektas davė naudą“, – sako I.Savickienė ir priduria, jog įgyvendinant projektą įgytos žinios bus pritaikytos gydant ir kitus pacientus.
 
Šeimos gydytojų poliklinikoje netrūksta
Lietuvoje, ne išimtis ir Vilnius, yra jaučiamas šeimos gydytojų trūkumas. Dėl to Šeškinės poliklinikos administracija iniciavo šeimos gydytojų rezidentų priėmimą ir kviečia juos atlikti rezidentūrą. Šis žingsnis, anot poliklinikos direktorės D.Kanopienės, visiškai pasiteisino, kadangi atlikę rezidentūrą dalis jaunų specialistų ne tik mielai pasilieka dirbti, bet ir Šeškinės polikliniką, kaip puikų darbdavį, rekomenduoja savo kurso draugams. Gautas rezultatas vertas administracijos įdėto darbo ir pastangų – šiuo metu poliklinikoje visos apylinkės turi savo šeimos gydytojus.
 
Poliklinikos vadovybė akcentuoja ir savivaldybės indėlį stiprinant šeimos mediciną Vilniaus mieste: čia jau ne vienus metus įgyvendinama programa, leidžianti gerokai (20–25 proc.) kilstelėti šeimos gydytojų atlyginimus. „Savivaldybės dėka medikų atlyginimais galime konkuruoti su privačiais centrais. Kita vertus, šis tęstinis projektas ir mums aiškiai apibrėžė kriterijus, kokia turėtų būti šeimos medicina. Pirmiausia – patekimas pas šeimos gydytoją dėl planinės problemos per septynias dienas, vizitui skiriamas laikas ne mažiau kaip penkiolika minučių. Ir kad prie šeimos gydytojo apylinkės prisiregistravusių suaugusių pacientų skaičius neturėtų viršyti pusantro tūkstančio, antraip nukentės paslaugų kokybė“, – įvardija I.Savickienė.


 
Platus antrinių odontologijos paslaugų spektras
Turi kuo pasidžiaugti ir Šeškinės poliklinikos Odontologijos skyriaus vedėja Kristina Žiedas. Prieš tai dešimtmetį dirbusi Šveicarijoje, jau dvejus metus gydytoja vadovauja Šeškinės poliklinikos odontologams.
 

„Mes suinteresuoti teikti kokybiškas paslaugas. Ir tam turime visas galimybes: dirbame jaukiame renovuotame skyriuje, naudojame kokybiškiausias medžiagas. Tikrai niekuo nenusileidžiame privataus sektoriaus klinikoms, o kai kurias galbūt jau ir pralenkėme technologijomis“, – darbo aplinka patenkinta Šeškinės poliklinikos Odontologijos skyriaus vedėja Kristina Žiedas.

 
Skyriuje dirba 25 gydytojai odontologai, šeši higienistai. Pirminės konsultacijos metu pacientas yra apžiūrimas, ištiriamas, konsultuojamas, sudaromas ir su juo aptariamas gydymo planas. Pasak vedėjos, tai – visiška naujovė viešajame sektoriuje, iš pradžių sukėlusi kai kuriems pacientams nuostabą, bet vėliau sulaukusi daug gerų atsiliepimų.
 
„Dabar pacientai pas mus ateina norėdami sužinoti gydymo taktikų, naujovių, pasitarti dėl konkrečios situacijos, susipažinti su alternatyvomis ir galimybėmis jas pritaikyti. Kartais apskaičiavus tam tikras investicijas į dantį, pasirodo, kad galbūt verta jo tiesiog atsisakyti. Tad, planuojant gydymą, pirminė konsultacija yra sveikintinas reiškinys.
 
Džiaugiamės pacientams galėdami pasiūlyti antrines odontologijos paslaugas. Tai išsprendė gana didelę personalo kaitos problemą. Mūsų kompetencijas apibrėžianti medicinos norma gana plati, o pirminės odontologijos priežiūros mastas siauras – iš esmės tik prevencija, pacientų informavimas ir nedidelės apimties procedūros. Tai nedomina didelės dalies odontologų, nes jie tiesiog praranda kompetencijas. Todėl geri specialistai nusprendžia dirbti kitur ir išvyksta. Tuolab tai netenkina pacientų. Tad įdiegę antrinį lygį, galime pasiūlyti platų spektrą paslaugų, ypač stiprūs esame chirurgijoje“, – pasakoja skyriaus vedėja.
 
Palyginti su praėjusiais metais, smarkiai padaugėjo pacientų, apsilankančių Šeškinės poliklinikos Odontologijos skyriuje. Vis dėlto didėjantis odontologijos pacientų skaičius atspindi liūdną faktą – žmonės per mažai dėmesio skiria burnos ir dantų priežiūrai. Pasak odontologės K. Žiedas, pažeisti ėduonies yra 94 proc. mūsų šalies šešiamečių vaikų dantų ir tik 0,5 proc. suaugusiųjų gali džiaugtis ėduonies nepaliesta šypsena.
 
Atsižvelgiant į prevencijos svarbą, poliklinikos Odontologijos skyriuje akcentuojama periodinė profesionali burnos higiena, o vaikams – dar ir nuolatinių dantų vagelių hermetizavimas silantu.
 
„Vis dar yra įsišaknijęs klaidingas požiūris, kad danties ėduonis – tai skylė, kurią reikia užplombuoti. Tenka pacientui kantriai aiškinti, kad dantų ėduonis yra lėtinė infekcinė liga ir kad ji gydoma visiškai kitaip, tai yra koreguojant žmogaus elgseną. Tad iš esmės gydytojas odontologas turi suteikti reikiamą informaciją ir motyvuoti. Deja, neretai pacientai nenori to girdėti, jie linkę visą atsakomybę permesti mums, gydytojams. Administracijos dėka turime galimybę šiek tiek keisti šį pasenusį požiūrį ir buvusias nuostatas nukreipti į prevencijos pusę. Nes prevencija yra odontologijos ateitis“, – sako skyriaus vedėja.

---

 
Komentaras
I šeimos medicinos skyriaus vedėja Natalija Šertvytienė:

- Pastebime, kad šeimos gydytojo komandai ir jo darbui yra skiriama vis daugiau dėmesio. Anksčiau laikytasi nuostatos, jog pirminė sveikatos priežiūra turėtų išspręsti 80 procentų visų sveikatos problemų. Dabar to atsisakyta, tačiau šeimos gydytojams vis dar liko biurokratinių darbų.
 
Labai norime, kad mažėtų krūviai, o šeimos gydytojas ir jo komandos nariai turėtų galimybę labiausiai koncentruotis į gydymą, kad galėtų apskritai daugiau laiko skirti pacientams. Džiugu, jog poliklinika remontuojama, jog pas mus užtikrinamos geros darbo sąlygos ir rūpinamasi, kaip pagerinti šeimos gydytojų kasdienybę. Esame aprūpinti visomis reikiamomis priemonėmis.
 
Pastaruoju metu keitėsi teisės aktai ir padaugėjo pacientų, kuriems priklauso mobiliosios slaugos paslaugos namuose. Tam pas mus priimta nemažai darbuotojų, sulaukiame ir daugybės pacientų, kurie lankomi namuose, padėkų. Vis dėlto tai didelis iššūkis, nes pacientų būklės sudėtingos. Nuolatos tenka investuoti į darbuotojų psichologinį pasirengimą, kadangi tenka bendrauti tiek su pacientu, tiek su jo artimaisiais.

---

 
Interviu
Vilniaus miesto vicemerė Edita Tamošiūnaitė:

- Kaip vertinate ministerijos pastangas stiprinti šeimos gydytojo instituciją?
- Šeimos gydytojo instituciją būtina stiprinti. Mes, kaip miestas, jau esame patvirtinę šeimos gydytojų institucijos rėmimo tvarką, mūsų šeimos gydytojai įvertinami pagal nustatytus kriterijus ir gauna priemokas. Taigi iškilusias problemas sprendžiame. Bet tai yra Sveikatos apsaugos ministerijos uždavinys. Ir kalbama ne tik apie šeimos gydytojus. Slaugytojų, dirbančių slaugos ligoninėse, atlyginimai irgi labai maži.
 
- Kada, kaip buvo planuojama, Šeškinės poliklinika turės šeimos gydytojo kabinetus smarkiai besiplečiančiame Perkūnkiemyje? Kokie dar pokyčiai tikėtini?
- Šeimos gydytojo kabinetams įsteigti reikia turėti tinkamas patalpas. Pirmiausia neturime sklypo, kad galėtume pastatyti naują pastatą, tad duotas leidimas pačiai poliklinikai rasti ir išsinuomoti tinkamas patalpas. Mano vertinimu, ši įstaiga dirba gerai, efektyviai. Savivaldybė, bendradarbiaudama su administracija, pernai kompensavo reikiamos medicinos įrangos įsigijimą.
Taip pat šiuo metu numatyta sutvarkyti teritoriją: įrengti privažiavimus neįgaliesiems, pasirūpinti automobilių stovėjimo aikštelėmis darbuotojams. Kalbant apie pacientų laukimo eiles – ir pas šeimos gydytojus, ir pas antrinės sveikatos priežiūros specialistus – nusiskundimų neturėjome nei iš darbuotojų, nei iš pacientų. Tad iš to galiu daryti išvadą, kad ir pacientai, ir darbuotojai patenkinti.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!