Vienos sveikatos koncepcija
 

„Išgirdę, kad organizuoju tokį renginį, daug kas sakė, jog tai bus pati laimingiausia diena Seime. Išties, šunys atneša džiaugsmą. Tai įrodyta ir mokslo – gyvūnai geba atpalaiduoti, mažina stresą ir gerina žmogaus psichoemocinę savijautą. Apie gyvūnų poveikį žmogui verta sužinoti daugiau kiekvienam mūsų“, – kalbėjo renginio organizatorė, Seimo narė Ieva Pakarklytė.

 
Renginio metu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gyvūnų mokslų fakulteto dekanė prof. dr. Elena Bartkienė ir prodekanė doc. dr. Jurgita Dailidavičienė pristatė vienos sveikatos koncepciją, kuri remiasi gyvūno, žmogaus ir aplinkos sąveikos svarba. Pristatymo metu taip pat pasidalinta Lietuvoje atlikto tyrimo, kuris veido išraiškas skaitančiu įrankiu vertino žmogui daugiausiai teigiamų emocijų sukeliančius gyvūnus, rezultatais. Auditorijos nuostabai, lietuviams intensyviausią laimės reakciją kelia ne šuo, bet kiaulė. „Šis gyvūnas mums asocijuojasi su gerove ir sočiu gyvenimu. Juk jei namuose augdavo kiaulė, bado juose nebūdavo. Tad ši asociacija išlieka iki šių dienų“, – pasakojo prof. dr. E.Bartkienė.
 
Doc. dr. J.Dailidavičienė priminė, kad LSMU Gyvūnų mokslų fakultete siekiama tarpdisciplininio požiūrio tiek į studijas, tiek į mokslą: „Mokslinius tyrimus vykdome įvairiose srityse, pradedant gyvūnų veisimu, auginimu, šėrimu, gyvūnų genetika, akcentuojame gyvūnų gerovę. O mūsų studentai tampa specializuotais ir kvalifikuotais specialistais, galinčiais užtikrinti vienos sveikatos koncepciją.“
 
Turime, į ką lygiuotis
 
LSMU GMF lektorė ir to paties fakulteto Kinologijos centro vadovė Ugnė Nedzinskaitė bei šio centro narys Mindaugas Sėjūnas plačiau papasakojo apie kaniterapijos teikiamas naudas žmogui, gerąsias kitų šalių praktikas, savąsias patirtis teikiant kaniterapijos paslaugas ir tyrimų apie kaniterapijos poveikį rezultatus. Akcentuota, kad šuo yra efektyvus terapeutas ir dėl savo fiziologinių savybių – šunų uoslė yra iki 100 tūkst. kartų jautresnė nei žmonių, tad jie geba užuosti ir žmogaus baimę, ir stresą.
 
„Lietuvoje didžiausia problema – požiūris į šunį. Dar neseniai šunys net į paplūdimį nebuvo įleidžiami. Teko įrodinėti, kad veterinariškai sveiki šunys yra tvarkingi ir švarūs gyvūnai, nenešioja jokių bakterijų ir ligų. Užsienyje požiūris kitoks – paplūdimiuose augintiniai turi asmeninius gultus ir specialius dušus, – pasakojo M.Sėjūnas. – Italijoje šunys kaip lankytojai įleidžiami net į ligonines. Stebėjome daug puikių pavyzdžių, kokią didžiulę naudą kompleksiniam žmogaus gydymui turi gyvūnai: šunys, žirgai, antys ir kiti.“
 
Šuo - lengviausias pasirinkimas
 
Kaniterapija – gyvenimo kokybės gerinimo metodas, atliekamas specialiai apmokyto šuns pagalba. Nors žmonių terapijai yra pasitelkiami patys įvairiausi gyvūnai – nuo bičių iki delfinų, labiausiai paplitę užsiėmimai su šunimis, mat jie socialūs, lengvai ir greitai adaptuojasi, geba mokytis ir su džiaugsmu bendradarbiauja su žmonėmis.
 
„Šunims nereikia ypatingų sąlygų, jie puikiai jaučiasi žmogui įprastoje kambario ar lauko aplinkoje. Jie transportabilūs, linkę bendrauti, atsparūs stresui, – priežastis, kodėl terapijai verta pasitelkti šunis, vardino U.Nedzinskaitė. – Didelė genotipų ir fenotipų įvairovė leidžia parinkti gyvūnus įvairiems specifiniams ir reabilitaciniams ar edukaciniams tikslams.“
 
Anot kaniterapeutės, šunis pasitelkę specialistai dirba su paties įvairiausio amžiaus ir sutrikimo spektro pacientais. Taikoma ne tik psichologinė pagalba: atliekamos mankštos, o kartais net ir labai sudėtingos reabilitacinės procedūros. Dirbama tiek individualiai, tiek grupėse.
 

„Gyvūnų terapijos metu išsiskiria oksitocinas, dopaminas, serotoninas ir endorfinai – šie hormonai padeda ir žmogaus kūnui, ir smegenims. Verta paminėti, kad mažėja „blogojo“ streso hormono kortizolio – ir tai įrodymas, kad gyvūnų asistuojama terapija veikia“, – teigia LSMU GMF lektorė ir to paties fakulteto Kinologijos centro vadovė Ugnė Nedzinskaitė.

 
Anot specialistės, jai ne kartą teko girdėti atsiliepimų, kad būtent gyvūnas buvo pirmoji gyva būtybė, supratusi ypatingų poreikių turintį žmogų: „Terapijai parengtas gyvūnas geba priimti žmogų visokį, o štai mūsų visuomenė dažnu atveju dar nėra tam pasirengusi.“
 
Šunys – pozityviems posėdžiams
 
I.Pakarklytės teigimu, psichikos sveikatai stiprinti Lietuvoje skiriame vis daugiau dėmesio ir lėšų, tačiau turime dar daug neišnaudotų resursų – keturkojų terapija neabejotinai yra vienas jų.
 
„Šunys yra itin socialios būtybės, gebančios užmegzti ryšius ir atpažinti emocijas, todėl gali suteikti unikalią emocinę paramą žmonėms. Neabejoju, kad Seimo posėdžiai būtų daug pozityvesni, jeigu vyktų po kaniterapijos užsiėmimų“, – pastebėjo renginio organizatorė Seimo narė Ieva Pakarklytė.
 
Renginį vainikavo kaniterapijos šunų sugebėjimų demonstravimas ir jų bendravimas su auditorijoje susirinkusiais žmonėmis. Specialistai juokavo, kad iš tiesų visi šunys yra kaniterapijos šunys, tiesiog dauguma jų dirba iš namų ir tiktai šeimininkams.

---

 
Tai įdomu
Šuo – toks pat žinduolis kaip ir žmogus, turintis beveik tokią pačią fiziologiją;
tai – mąstantis žinduolis;
šuo jaučia lygiai taip pat kaip ir žmogus;
šuns ir žmogaus organizme išsiskiria tie patys hormonai: baimės, laimės, įvertinimo, socialinio bendrumo, skausmo ir kt.;
šuniui reikia jo mąstymą ir interesus atitinkančios veiklos; užtikrinti fizinį ir psichinį stabilumą.

---

 
Verta žinoti
Ligos ir sutrikimai, kada gali būti skiriama kaniterapija: 
Nesunkūs elgesio, socializacijos, emocijų sutrikimai;
Aktyvumo, dėmesio, atminties sutrikimai, postresiniai afektiniai sutrikimai ir daug kitų;
Įvairių formų autizmas, Dauno sindromas, sunkūs elgesio sutrikimai, psichinės raidos sulėtėjimas;
Įvairaus sunkumo kalbos sutrikimai;
Visų formų cerebrinis paralyžius, necerebralinės parezės ir paralyžiai, kaukolės smegenų traumų pasekmės.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!