Seimas ketvirtadienį suteikė viltį iki gyvos galvos nuteistiems asmenims išeiti į laisvę.
Už tai balsavo 87 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, šeši susilaikė.
Iki gyvos galvos nuteistas žmogus po 20 metų įkalinimo galės prašyti teismo peržiūrėti bausmę.
„Norėčiau visus patikinti, kad tik adekvačiai ir teisingai besielgiantis žmogus ir tik tuomet, kai visiškai eliminuota yra grėsmė, jisai galėtų aplikuoti į šią galimybę“, – ketvirtadienį Seime sakė liberalas Vitalijus Gailius.
Pagal priimtas pataisas, iki gyvos galvos nuteistas žmogus po 20 metų įkalinimo galės prašyti teismo peržiūrėti bausmę.
Įvertinęs nuteistojo elgesį teismas galės, bet neprivalės nustatyti terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dešimties metų.
Balsuodamas dėl pataisų paketo susilaikęs valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigė nepritariąs, kad iki gyvos galvos nuteisti asmenys galėtų kada nors išeiti į laisvę.
„Manau, kad bet kokiu atveju sprendimas nuteisti žmogų kalėti iki gyvos galvos yra sprendimas išimtiniais atvejais, kada nusikaltimas yra toks, už kurį ankstesniais laikais, kada buvo mirties bausmė, dažnai būtų baudžiama mirties bausme“, – ketvirtadienį Seime sakė jis žurnalistams.
„Mes mirties bausmės neturime, bet įkalinimas iki gyvos galvos yra adekvati bausmė. Jeigu žmogus, darydamas nusikaltimą, gali tikėtis sprendimo paleisti anksčiau laiko, tai kaip prevencinė priemonė labai sunkiems nusikaltimams nebeveikų“, – aiškino jis.
Įstatymo projektas parengtas, įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą.
Strasbūro teismas 2017 metais konstatavo, kad Lietuva pažeidžia iki gyvos galvos nuteistų asmenų teises, nesudarydama jokios realios galimybės jiems išeiti į laisvę.
Teisėjai pažymėjo, kad nors pavojų keliantys asmenys gali būti nuolat kalinami, tačiau net įvykdžiusieji šiurpiausių nusikaltimų „išsaugo esminį žmoniškumą ir turi savyje galimybių pasikeisti“.
„Kad ir kokios ilgos ir pelnytos būtų jų kalinimo bausmės, jie tebeturi teisę tikėtis, kad kada nors galėtų išpirkti kaltę už savo įvykdytus nusižengimus. Tokia viltis neturėtų būti iš jų visiškai atimama. Atimti iš jų šį vilties pojūtį reikštų atimti fundamentalų jų žmoniškumo aspektą, ir šitaip pasielgti būtų žeminama“, – rašoma teismo sprendime.
Teismas nustatė, kad prezidento malonės sistema Lietuvoje faktiškai nesuteikia iki gyvos galvos įkalintam asmeniui galimybės žinoti, ką jis arba ji turėtų padaryti, kad būtų paleistas, ir kokiomis sąlygomis. Be to, Lietuvoje nėra teisminio persvarstymo sistemos, kuri visiškai arba dalinai atleistų nuo įkalinimo iki gyvos galvos bausmės.
Lietuvoje yra per šimtas iki gyvos galvos nuteistų kalinių.
Komentuoti: