„Odontologų, kurie būtų apmokyti dirbti su vaikais ir ypač su tais, kurie turi specialiųjų poreikių, Lietuvoje turime mažai“, – opią problemą įvardijo Odontologų rūmų tarybos pirmininkė prof. Vilma Brukienė. Todėl mažesnių ir didesnių miestų gyventojai priversti vykti į didmiesčius, kuriuose yra teikiamos dantų gydymo su sedacija paslaugos.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai Kauno klinikose sedacijos paslauga buvo suteikta 793 vaikams, Vilniaus universiteto ligoninėje Žalgirio klinikoje – 463, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje – 411, o Respublikinėje Panevėžio ligoninėje – tik 5.
Vietoje paslaugos neteikia
Vaikų odontologė Rasa Račienė, kuri yra Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos ir sporto reikalų komiteto pirmininkė, socialiniuose tinkluose sureagavo į neseniai paviešintą situaciją – autistiškam vaikui išsimušus priekinius dantis teko skubiai vykti iš Panevėžio į Vilnių, idant būtų suteikta dantų procedūra, taikant sedaciją.
Vaikui išmuštus dantis bandžiusi „įsodinti“ (deja, nesėkmingai) sostinės Žalgirio klinikos gydytoja, kaip buvo rašoma spaudoje, nusistebėjo šeimos sprendimu dėl minėtos procedūros vykti tokį tolimą kelią. Į tai atkreipė dėmesį ir R.Račienė. „Klausimas, kuris neleidžia nusiraminti, yra toks: kodėl tėvai važiavo į Vilnių iš Panevėžio? Juk, kaip ir pati mama teigia, ji žinojo, kad įvykus dantų traumai, ypač išsimušus dantį, pagalba reikalinga minučių tikslumu! Tam, kad išmuštas dantis prigytų, jį atstatyti būtina nedelsiant!“ – socialinėje erdvėje rašė R.Račienė.
Sedacijos poreikis kyla, nes neįgalūs vaikai ne visada prisileidžia gydytojus, jais nepasitiki. Įraše R.Račienė pasakojo, kad anksčiau neįgaliems vaikams akimirksniu būdavo skiriama narkozė. Juolab kad šeima Panevėžyje turėjo odontologą, kuriuo vaikas pasitikėjo – tačiau sedacijos paslaugos nebuvimas juos privertė vykti į sostinę. „Žmonėms su negalia prieiga prie odontologijos paslaugų yra prastesnė. Tikrai nemažai medikų nežino, kaip tokiems pacientams suteikti reikiamą pagalbą, kaip su jais bendrauti, kaip juos prišnekinti išsižioti. Tai yra didžiulis darbas, kuris reikalauja daug kantrybės ir žinių. Jeigu kalbame apie vaikus, jiems visada yra šioks toks iššūkis suleisti nuskausminamuosius“, – „Lietuvos sveikatai“ komentavo R.Račienė.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai Kauno klinikose sedacijos paslauga buvo suteikta 793 vaikams, Vilniaus universiteto ligoninėje Žalgirio klinikoje – 463, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje – 411, o Respublikinėje Panevėžio ligoninėje – tik 5. „Paslaugų prieinamumas ir tampa didžiausia problema. Sedacijos paslauga turėtų būti protingais atstumais pasiekiama kiekvienam Lietuvos žmogui. Pirmiausia reiktų užtikrinti, kad dėl jos žmonėms nereiktų vykti į Kauną ar į Vilnių“, – kalbėjo R.Račienė.
Sedacijos reikia ne visada
R.Račienei antrino Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos laikinoji vadovė Santa Miežinienė atkreipdama dėmesį, kad jų gydymo įstaiga šios paslaugos neteikia: „Iki dabar mūsų klinika neteikė sedacijos paslaugos, nes norint sėkmingai vykdyti darbus reikia gauti licencijas. Neturėjome jokių projektų, kad galėtume įrengti aparatus. Tai tikrai daug kainuoja. Tačiau šiemet turime norą pradėti tai vykdyti. Kita vertus, sedacija yra teikiama vienoje privačioje klinikoje, ligonių kasos jiems apmoka šią paslaugą.“
Vis dėlto odontologė ragina neskubėti į kitus miestus, nes dažnais atvejais problemą galima išspręsti ir be sedacijos. „Atsitikus rimtai nelaimei, suteikiame būtinąją pagalbą, o sedacijos ne visada reikia. Jeigu priekiniai dantukai yra išmušami arba nuskeliami iki gyvybingos pulpos, tikrai yra specialių nuskausminimo priemonių, galime pradėti gydymą bei atsiradus poreikiui atlikti replantaciją“, – komentavo S.Miežinienė.
Paklausta apie vaikus, kuriems reikalinga speciali priežiūra dėl turimos negalios, odontologė patikino, kad medikai sugeba juos prišnekinti ir tinkamai padėti. „Mokame tinkamai reaguoti susidūrę su negalią turinčiais pacientais. Jau netgi registratūroje yra užfiksuojama, kad atvyko žmogus, patyręs traumą, ir mes stengiamės kuo greičiau suteikti reikiamą gydymą, prisitaikydami prie paciento poreikių. Su didžiąja dalimi situacijų susitvarkome taikydami vietinį nuskausminimą“, – kalbėjo S.Miežinienė.
Sedacijos procedūra yra teikiama ne pagal tėvų pageidavimus, gydytojas įvertina paciento būklę ir užfiksavus poreikį skiria šią paslaugą.
Odontologų rūmų Šiaulių teritorinio skyriaus vedėja Jurgita Zakeravičiūtė pritaria, kad sedacija taikoma ne visiems. „Šiauliuose sedacijos paslaugą teikiame Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje ir vienoje privačioje klinikoje. Šiauliams tiek vietų pakanka: ligoninėje dirba dvi moterys, kurios užsiima šia veikla, taip pat aktyviai veikia privati klinika, todėl kol kas neturėjome problemų, kurias turi kiti miestai.
Be to, reikia suprasti, kad sedacija nėra įprasta procedūra. Ji turi poveikį organizmui, todėl visada stengiamės rasti kalbą ir kontaktą su vaiku, kad būtų galima gydyti įprastomis sąlygomis. Tačiau būna atvejų, kai su vaiku negali rasti kompromiso, tuomet sedacija lieka paskutine išeitimi“, – kalbėjo J.Zakeravičiūtė.
Nėra įkainio, trūksta specialistų
Odontologų rūmų tarybos pirmininkė prof. V.Brukienė komentavo, kad didžiausia problema ta, jog mūsų valstybėje nėra sedacijos įkainio, kurį apmokėtų ligonių kasos.
„Kiek kartų kreipėsi Odontologų rūmai, Žalgirio klinika ir Kauno klinikos, kad toks įkainis atsirastų ir kad būtų galima šią paslaugą sėkmingai taikyti. Manau, kad dėl to (įkainio nebuvimo – red. past.) yra mažai klinikų, kurios šią paslaugą teikia“, – pasakojo V.Brukienė.
Pirmininkė pabrėžė, kad klinikos turi atitikti tam tikrus reikalavimus ir gauti licenciją anestezijos paslaugoms teikti, nes šia paslauga yra slopinama sąmonė, todėl yra reikalingos papildomos apsaugos priemonės.
„Klinikai reikia tam tikros įrangos, po sedacijos negalima paciento iš karto išleisti, jį būtina stebėti, taigi reikalingos patalposs, kad ši paslauga būtų suteikiama sėkmingai“, – aiškino odontologė.
Ji kvietė neužmiršti, kad geriausia būtų, jog ši paslauga būtų suteikiama gyvenamajame mieste ar kitoje vietovėje, kurioje pacientas gyvena. Tačiau jeigu incidentas nutinka savaitgalį, nedarbo dieną arba po darbo valandų, tenka vykti į didžiuosius miestus arba rinktis privačias klinikas.
V.Brukienė atkreipė dėmesį ir į dar vieną problemą – trūksta specialistų, kurie pasirūpintų vaikų odontologija. „Odontologų, kurie būtų apmokyti dirbti su vaikais ir ypač su tais, kurie turi specialiųjų poreikių, Lietuvoje turime mažai. Sveikatos apsaugos ministerija bando šią problemą spręsti, bet pastebėta, kad yra mažai norinčių studijuoti, nes ši specialybė yra sunki, prastai apmokama ir nelabai patraukli gydytojams odontologams“, – pasakojo V.Brukienė.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!