„Ministrai keičiasi, o patirtis sveikatos ministerijoje nelabai. Antrą kartą atsistatydinau iš darbo grupės dėl savižudybių prevencijos veiksmų plano sukūrimo. Dalyvauti butaforiniame procese nematau jokios prasmės“, - Facebook paskyroje atviravo Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro vadovas, psichologas Paulius Skruibis. Jis darbo grupę paliko su trenksmu. Psichologui pritaria ir kiti ekspertai. Jie sako, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nori ne padėti, o politikuoti.
„Pasimovė“ antrą kartą
Ta pati panelė, tik kita suknelė. Taip galima apibūdinti ekspertų dalią SAM labirintuose. Jau kartą nudegęs psichologas P.Skruibis ministerijos vizija patikėjo dar sykį. Prisijungė prie darbo grupės dėl savižudybių prevencijos veiksmų plano sukūrimo.
„Jaučiau pareigą prisidėti sprendžiant savižudybių problemą. Atrodė, dialogas mezgasi, tai teikė vilčių“, - taip sprendimą dalyvauti darbo grupės veikloje apibūdina P.Skruibys. Tačiau paaiškėjo, kad savo laiką SAM nemokamai skiriantys psichologai atsimuša į sieną.
„Išgirdome, kad tuo pat metu kuriamas šių metų veiksmų planas, kuris su grupės nariais nederinamas. Jį kuria nežinia kas. Ne grupės nariai ir ne SAM Psichikos sveikatos skyriaus žmonės, priima tokius jautrius sprendimus. Keista situacija, tiesa?“ - retoriškai klausė specialistas. Jis abejoja, ar bendradarbiavimas su SAM yra prasmingas užsiėmimas.
Sveikatos apsaugos ministrui patvirtinus anoniminių jėgų ruoštą planą „Sukurti ankstyvojo savižudybių atpažinimo ir kompleksinės pagalbos savižudybių grėsmę patiriantiems asmenims sistemą“, P.Skruibys atsistatydino. Reakcijos dėl pasitraukimo jis nesulaukė: darbo grupės byra, o klerkams vienodai. Pakalbinti, SAM atstovai vartosi iš padėties ir tikina, kad pats P.Skruibis jam suteiktais šansais nepasinaudojo.
Kaltina velnio lašus
Ir moksleivis, ir senjoras pasakytų, kad iš viso dabartinės kadencijos SAM darbo labiausiai įsiminė kova su alkoholiu. A.Veryga taip užsimojo, kad stiprieji gėrimai tapo visų nelaimių priežastimi ir kaltininku. Anonimai visų galų meistrai pasitarė, o ministras nusprendė: šiųmetį savižudybių prevencijos planą karūnuos net 100 tūkst. eurų. Juos skirs antialkoholinei socialinei reklamai.
„Reklama su savižudybės prevencija susijusi tiek pat kiek šimtai kitų dalykų. Plane galime numatyti finansų sporto aikštelėms, nes turiningas laisvalaikis juk irgi atitolina savižudybę“, - pašaipiai reklaminius užmojus vertino P.Skruibis.
Ministerija žarsto pinigus ir glosto pati save. O sveikatos specialistai įžvelgia viešinimąsi kenčiančių sąskaita. „Matant, kad didžiausia suma plane numatyta „Socialinės reklamos, skirtos alkoholio vartojimo prevencijai, turinio kūrimui ir viešinimui“, kyla klausimas, ar tai yra aktualiausia savižudybių prevencijos veikla? Ar tai turi daugiau bendro su rinkimų metais padidėjančiu noru leisti pinigus viešinimui?“ - retoriškai klausė iš darbo grupės su trenksmu pasitraukęs P.Skruibis. Jam pritaria kolegos.
Paklausus, kaip vertina sprendimą apvalią sumą skirti dar vienai antialkoholinei kampanijai, Depresijos gydymo centro vadovė, psichologė Aušra Mockuvienė kategoriška. „Jokių kitų interpretacijų be politinių nematyti. Pasakyti, kad antialkoholinė kampanija šiuo atveju - efektyviausia priemonė, visiška netiesa. Neatitinka jokių mūsų patarimų ir rekomendacijų. Užtat ekspertas išnaudojamas. Manipuliuojant prirašoma jo pavardė, net jei į tikruosius siūlymus neatsižvelgta. Realių pokyčių tokios idėjos neduos“, - pabrėžė A.Mockuvienė.
Norėjo pasinaudoti
Psichologė irgi turi nesaldžių patirčių su SAM. „Ministerija ruošė interneto svetainę apie psichikos ligas. Turėjau prisidėti prie dalies apie depresiją. Reikalavimas skambėjo taip: patikrinti turinį ir pateikti ekspertines įžvalgas“, - sako A.Mockuvienė. Deja, greitai kilo sunkumų. „Susitikimų datas ir laiką nustatydavo savaitę prieš. Tai netinka specialistams, kurių grafikai įtempti. Savaitę prieš laiką suderinti nerealu, - sako psichologė ir priduria, kad viskas apipinta paslapties skraiste. - Kitų tos darbo grupės specialistų nei mačiau, nei buvau sutikusi. Be to, jokios informacijos, kas vykdavo grupės susitikimuose, kuriuose negalėjau dalyvauti, negavau.“
Psichologę galiausiai pasiekė tekstas, kuriam turėjo pateikti įžvalgas. Tačiau ir čia laukė staigmena:
„Medžiaga buvo nekokybiška, neišbaigta. Nebuvo ką komentuoti, reikėjo perrašyti. Tekstą ruošė ne sveikatos specialistai, o SAM atstovai. Į mano komentarą reakcijos iš ministerijos buvo kelios. Atstovė pareiškė, kad ji šoke, niekas jai nėra taip sakęs. Antra reakcija buvo ta, kad visi kiti atsisėda ir perrašo.“ Akivaizdu: SAM tikėjosi, kad juodą darbą atliks patys ekspertai. „Lūkestis buvo, kad nemokamai paruošime kokybišką tekstą. O juk pirminis susitarimas skambėjo kitaip“, - sako A.Mockuvienė. Ji nutraukė dalyvavimą šioje darbo grupėje ir atsisakė, kad ten būtų jos pavardė. - „Ši taktika primena ne bendradarbiavimą, o išnaudojimą. Kai pasiūlė jungtis prie grupės, daug galvojau, įtariau, kad pabaiga bus negraži. Būtent taip ir nutiko.“
Tokie viražai atnešė savo. SAM kratosi šviesiausi protai, o nešvarių žaidimų rezultatą skaudžiai jaus pažeidžiamos visuomenės grupės.
Komentaras
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė:
- Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga kadencijos pradžioje gerb. P.Skruibiui siūlė ateiti į komandą dirbti viceministru ir realiai prisidėti prie pokyčių bei juos įgyvendinti. Gaila, jis atsisakė ir pasirinko kitą kelią.
Seimas šiuos metus paskelbė Vaikų emocinės gerovės metais, įvertinęs SAM siūlymus, kuriems pritarė ir Ministrų kabinetas. Siekiama ne tik atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų emocinės gerovės svarbą. Norime atkreipti dėmesį, kad gera vaiko emocinė sveikata prasideda dar negimus. Svarbu, kad būsimą vaikelį abu tėvai pradėtų atsisakę žalingų įpročių. Deja, yra nemažai pavyzdžių, kai naujagimiai gimsta su vaisiaus alkoholio sindromu, vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimais. Pastarieji gali pasireikšti elgesio, adaptacijos, mokymosi problemomis ir didina savižudybės riziką. Tai – viena pagrindinių SAM žinučių būsimiems tėveliams, kurią skleisime socialinės akcijos metu.
Šiam tikslui skirtos priemonės derinamos tarpinstituciniu lygiu. Su Vyriausybe, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Baigiamas rengti priemonių planas, numatyti konkretūs uždaviniai.
Priemonės vaikų emocinei gerovei stiprinti persidengia su kai kuriomis Nacionalinio savižudybių prevencijos veiksmų plano priemonėmis. Ne paslaptis, kad pinigų yra tiek, kiek yra. Būtinas racionalus planavimas, kad pasiektume maksimalų rezultatą.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: