Trimis keliais  

„Savivaldybės, kurios tvirtina savižudybių prevencijos sistemas (veiksmų algoritmus – red. past) kartais pasikviečia mane pagelbėti ir klausia, kas galėtų būti koordinatorius? Atsakau, kad pirmiausia žmogus turėtų tikėti ir norėti. Svarbiausia, kad tikėtų, jog įmanoma sumažinti savižudybių skaičių“, – pasakoja psichologė Valija Šap, kuri Kupiškio rajono savižudybės prevencijos koordinatore dirbo maždaug penkerius metus (nuo 2015 vasario). Reikšmingą Kupiškio rajono savižudybės rodiklių mažėjimą, anot jos, lėmė keletas veiksnių.

 
„Savižudybių prevencijos svarba patikėjo įvairių institucijų specialistai: policijos pareigūnai, socialinės, švietimo, medicinos srities atstovai. Visi suprato, kad turime veikti kartu. Be to, visuomenė sužinojo, kad nereikia tylėti ir slėpti, o kreiptis pagalbos, jeigu, pavyzdžiui, artimasis kalba apie savižudybę, mėgino žudytis arba pats asmuo galvoja apie savižudybę. Šiuo atveju mums padėjo vietos žiniasklaida. Prisidėjo ir Kupiškio „Rotary“ klubas, kuris rėmė finansiškai. Iniciatyva buvo savanoriška, neturėjome finansavimo“, – prisimena pašnekovė, pažyminti, kad jos kontaktas su suicido riziką patiriančiu asmeniu užsimegzdavo trimis keliais.  
 
„Kartais paskambindavo pats žmogus. Susiedavome jį su pagalbos teikėju: klausdavome, kur jis norėtų gauti pagalbą, padėdavome užsiregistruoti, įtraukdavome artimuosius; įsitikindavome, ar žmogus gavo reikiamą paslaugą. Kitas būdas padėti – bendravimas su specialistais, pavyzdžiui, socialiniais darbuotojais ar mokytojais. Išgirdę, kad jų klientas kalba arba turi minčių apie savižudybę, pasikalbėdavo su juo ir susiedavo žmogų su manimi. Galiausiai iškvietimai per bendrąjį pagalbos telefoną 112. Gaudavau glaustą informaciją iš policijos paskirto asmens, informuodavusio mane tiek, kiek koordinatoriui būtina žinoti, kad gelėčiau organizuoti tolesnę pagalbą“, – prisimena V.Šap. 
 
Gali pritrūkti galios
„Savižudybių prevencijos koordinavimas pagal priimtą aprašą yra susietas su visuomenės sveikatos biurais. Viena vertus, tai – privalumas, nes biurai veikia Lietuvos regionuose. Kita vertus, biurams kiek sudėtingiau atlikti koordinavimo funkciją. Pavyzdžiui, suvienyti skirtingų asmens sveikatos priežiūros įstaigų atstovus savižudybių prevencijos vardu. Reikia ir tam tikros galios. Kyla klausimas, kaip biurams pavyks tai padaryti“, – sako Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro vadovas profesorius Paulius Skruibis. Anot jo, sistemingai koordinuoti savižudybių prevenciją savivaldybėse tikrai reikia. Visgi prognozuoti, ar priimtas aprašas atneš norimų rezultatų, dar sunku. Koordinavimo sėkmė, pasak jo, priklauso ir nuo kitų institucijų geranoriškumo bei noro bendradarbiauti.    
 
„Visuomenės sveikatos biuras negali liepti institucijoms (pvz., policijos komisariatai, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, psichikos sveikatos centrai – red. past) daryti vieną ar kitą. Reikia tikėtis, kad kitos institucijos supras savižudybių prevencijos svarbą“, – pastebi prof. P.Skruibis, priduriantis, jog veikiausiai mažesnių savivaldybių visuomenės sveikatos biurai turi didesnes perspektyvas vykdyti efektyvią savižudybių prevenciją.    
 
Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorei Danguolei Avižiuvienei taip pat kyla klausimų. Dalis prevencijos srityje dalyvaujančių institucijų, anot jos, nėra pavaldžios miesto savivaldybei, todėl koordinatoriai nebūtinai gali gauti svarbius ir jautrius asmens duomenis, pavyzdžiui, iš įvykio vietos.    
 

„Nacionaliniu lygiu reikėtų dar diskutuoti bei reglamentuoti asmens duomenų perdavimą. Koordinatorių veikla yra svarbi ir reikalinga. Pavyzdžiui, įvyko bandymas nusižudyti. Žmogus pateko į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Kas prižiūri šį žmogų po gydymo? Kokią pagalbą jis gauna? Ar žmogui buvo pasiūlyta tęstinė ambulatorinio gydymo pagalba? Ar buvo skirtos konsultacijos? Tokios informacijos visuomenės sveikatos biurai neturi“, – pažymi Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Danguolė Avižiuvienė.

 
Klaipėdos psichikos sveikatos centro vadovas gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis tarpinstitucinio bendradarbiavimo perspektyvas vertina optimistiškai. „Truputėlį keistai skamba, kad kuri nors institucija gali neigiamai vertinti pasiūlymą bendradarbiauti savižudybių prevencijos srityje. Savižudybė yra opi problema Lietuvoje ir manau, kad visuomenės sveikatos biurams nereikia turėti ypatingą galių, idant galėtų vienyti skirtingas institucijas ir bendraminčius“, – įsitikinęs vadovas.
 
Šviesti ir padėti
„Viena savivaldybė nusprendžia, kad koordinatorius turi atlikti vienas funkcijas, o kita savivaldybė – kitas. Savižudybių prevencijos koordinavimo savivaldybėse tvarkos aprašu siekiame, kad koordinatoriai aiškiai žinotų išdėstytas jų funkcijas“, – sako SAM Psichikos sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Ignė Lukminė.
 
Vyriausioji specialistė teigia, kad kiekviena savivaldybė yra patvirtinusi arba turės patvirtinti savižudybių prevencijos veiksmų algoritmą. Pastarasis nurodo, kada ir kaip institucijos turi reaguoti. Koordinatoriaus atsakomybė užtikrinti, kad savivaldybėje algoritmas veiktų sklandžiai. Tiesa, ypač didesnėje savivaldybėse koordinatoriai neturės žinoti ir spręsti kiekvieno nusižudymo arba bandymo nusižudyti atvejo.       
 
„Savižudybių prevencijos koordinatorius, kaip tikimės, išsiaiškins didžiausias konkrečios savivaldybės problemas ir kurioms tikslinėms grupėms reikia pagalbos. Galbūt, pavyzdžiui, savivaldybėje dažniausiai bando žudytis mokyklinio amžiaus vaikai, vyresnio amžiaus žmonės arba konkrečios profesijos atstovai. Koordinatorius užtikrins prevencinę pagalbą tikslinei grupei“, – pažymi I.Lukminė. Ji teigia, kad savižudybių prevencijos koordinatoriai organizuos įvairius savižudybių prevencijos edukacinius renginius, teiks reikiamą pagalbą artimo žmogaus bandymo nusižudyti ar savižudybės paliestiems žmonėms ir kt. Metodiniam visuomenės sveikatos biurų savižudybių prevencijos darbui vadovaus Higienos institutas. 
 
Šio instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vadovė Sandra Getautė pažymi, kad koordinatoriams vyks individualūs ir grupiniai pasitarimai su minėto skyriaus specialistais. Be to, planuojami mokymai ne tik koordinatoriams, bet ir įvairių institucijų (policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento, psichikos sveikatos ir socialinės paramos centrų) atstovams. Be to, Higienos institutas skatins savivaldybes patvirtinti reagavimo į savižudybės riziką ir pagalbos organizavimo tvarkos algoritmus.   
 
„Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus specialistai kvies į susitikimus (savivaldybių atstovus – red.past), kuriuose pasakos apie koordinuojamų procesų privalumus ir galimą įtaką savižudybių mastui, gerosios patirties pavyzdžius, taikant koordinuotus procesus savižudybių prevencijos srityje“, – pažymi S.Getautė.
   

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!