Visuotinio šaukimo klausimas
 
Šauktinių psichinės sveikatos reikalavimai tapo itin aktualūs visuotinio šaukimo klausimo kontekste. „Dabar pradedama kalbėti, kad šauktinių nebeužtenka. Kyla klausimas, kodėl? Kodėl jie atkrenta? Visuotinio šaukimo kontekste turime žinoti, kur susidursime su problema. Manyčiau, kad šį klausimą turėjome iškelti prieš dešimt metų. Kai tuo metu neskauda, didelio poreikio nėra – niekas per daug ir neužsimena. Kita vertus, galbūt kaip visuomenė subrendome ir pamatėme, jog psichiatrai nėra specializuotas dalinys sveikatos sistemoje, kur nueiti yra grėsmė“, – teigia L.Slušnys.  
 
Psichikos sveikatos pakomitečio posėdžio metu pirmininkas pastebėjo, kad kelias į tarnybą gali būti užkirstas pasveikusiems jaunuoliams, kuriems paauglystėje buvo diagnozuota, pavyzdžiui, depresija. Praeityje buvusi liga neturėtų pakišti kojos dabarties jaunuolio perspektyvoms. „Galbūt paauglys kelis mėnesius gėrė antidepresantus ir todėl galėjo netekti teisės būti šauktiniu, nors jis norėjo tarnauti“, – savaitraščiui sakė parlamentaras.
 
Tiesa, L.Slušnys pastebi, jog dėl dalies psichinės sveikatos sutrikimų žmogui kariuomenėje tikrai nėra vieta. „Yra tam tikri psichozinio lauko sutrikimai. Jie tikrai negali būti suderinami su tarnyba. Drįsčiau sakyti, kad pauzė tarnyboje turėtų būti, jeigu turime nustatytą alkoholio arba narkotikų vartojimo problemą. Žmogus tampa sunkiai prognozuojamas. Kita vertus, pasaulyje net gi alkoholikai grąžinami į tarnybą, jeigu susitvarko su problema. Psichiatras parašo, kad žmogus praėjo tam tikrą programą. Ir jis normaliai grįžta. Negriaunama žmogaus ateitis“, – sako pašnekovas. Psichinės sveikatos reikalavimai šauktiniams kartu su kitų institucijų ekspertais bus svarstomi pavasario sesijos metu. 
 
Keičiasi požiūris 
 

„Psichinės sveikatos sistema Lietuvoje visada buvo perteklinė. Ir kas kartą su Sveikatos apsaugos ministerija peržiūrėdavome, kokius barjerus mažinti. Taikant individualų požiūrį, jie po truputį švelnėjo. Jeigu žmogui vieną kartą buvo depresija, nereiškia, kad jis nieko gyvenime nebegalės daryti. Reikia vertinti, ar žmogus dabar gerai jaučiasi, kokia jo būklė? Kokia atkryčio rizika? Individualus požiūris medicinoje ir psichikos sveikatoje stiprėja“, – komentuoja Psichikos sveikatos pakomitečio narė Morgana Danielė. 

 
Anot parlamentarės, psichinės sveikatos sistema tobulinama šioje ir praėjusioje Seimo kadencijoje. Vis labiau įsigali individualizuotas požiūris paciento pusės link. Tiesa, dar yra kur pasitempti. „Mitai dar gajūs: kad geriau nesigydyti, kad geriau nepatekti į kokias nors registrų sistemas, nors tokių sistemų nėra“, – teigia M.Danielė.  
 
Pasak pakomitečio pirmininko, dabartiniai šauktinių psichinės sveikatos reikalavimai galimai prisideda prie psichinės sveikatos ir gydytojų psichiatrų profesijos stigmatizavimo. Žmonės gali vengti kreiptis į psichiatrus dėl nepalankaus medicininio įrašo jų ligos istorijoje. „Vis dėlto girdžiu ir jaunuolius, kurie sako: nebegalime vaikščioti pas psichiatrą, jeigu norime tarnauti, nes psichiatrai padaro tokį žingsnį (diagnozuoja psichinę ligą ar sutrikimą – red. past)“, – sako L.Slušnys.   
 
Tiesa, šis džiaugiasi, kad vis daugiau jaunosios kartos atstovų įkūnija atviresnį požiūrį gydytojų psichiatrų pusės link. „Koks tėtis jaunuoliui sako: kas čia per nesąmonė, kodėl eini pas tą psichiatrą? Jaunuolis ramiai išaiškina, kad tėtis jau nepadės šioje situacijoje. Jis sako: galbūt padės psichiatras, kurio man reikia“, – situaciją modeliuoja pakomitečio pirmininkas. 
 
Ugdyti atsparumą
 
„Mūsų visuomenė, įskaitant ir kariuomenę, galėtų būti viena tų institucijų, kuri ugdo gebėjimą valdyti stresą. Pastarasis valdomas ir fiziškai, ir psichologiškai. Pavyzdžiui, kariai pratinami prie šūvio garso, fizinio krūvio. Tikiuosi, kad skiriame dėmesio ir dvasiniam psichologiniam ugdymui, bet visada norėtųsi, jog jo būtų daugiau“, – sako profesorius psichologas-psichoterapeutas Gediminas Navaitis.
 
Jis akcentuoja, kad dabartinėje Lietuvos kariuomenėje dirba profesionalūs karininkai ir psichologai: „Tai nėra sovietinė kariuomenė, kurioje buvo siekiama psichologiškai palaužti žmones. Tai yra modernios vakarietiškos valstybės kariuomenė. Jeigu iškyla problemos, manau, kad kariuomenės medicinos sistema į jas sureaguoja. Žinoma, pasitaiko atvejų, kada kokios nors žinios iš civilinio gyvenimo gali paveikti jauną karį. Vargu ar visiems atvejams įmanoma pasiruošti.“   
 
Šis negaili kritikos dabartinei švietimo sistemai. Dalis jaunuolių tiesiog, pasak profesoriaus, nėra atsparūs arba tik iš dalies atsparūs stresui, mat švietimo sistema jų neparuošia. Gyvenimo įgūdžių programoje didelis dėmesys turėtų būti skiriamas stresui valdyti. Daugiau kaip dešimt metų apie streso valdymą kalbantis lektorius pastebi, kad norinčiųjų mokytis šio įgūdžio – netrūksta. Poreikis yra, sako pašnekovas.  
 
„Jeigu „Lietuvos sveikatos“ skaitytojas įsijungtų kompiuterį ir paieškotų įvairių mokymų, jų rastų daug. Pavyzdžiui, autotreningo, streso valdymo, jogos, koučingo, asmenybės tobulinimo. Visi šie mokymai yra neformalaus ugdymo srityje. Kodėl jų nėra formalaus ugdymo įstaigose: bendro lavinimo mokyklose, universitetuose?“ – klausia G.Navaitis. 
 
Jis teigia, kad dalis ligų ar sutrikimų, pavyzdžiui, depresija ar nemiga, išgydomi. Jaunuolis prieš kelerius metus gali būti įvertintas kaip netinkamas tarnybai, tačiau vėliau atitikti reikalavimus. Paciento ligos istorijoje turėtų būti aiškiai nurodyta dabartinė būklė. „Tvarka turi atitikti realybę. Kažkada turi atsirasti įrašas (paciento ligos istorijoje – red.past.), kad buvusi liga nebedaro įtakos. Tiesa, dalis ligų įtaką daro. Grubiai pajuokausiu: jeigu krokodilas nukando koją, nėra prasmės kiekvienais metais atnaujinti neįgalumą. Vargu ar koja ataugs“, – įprastai vaizdžiai komentuoja profesorius.  

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!