Šansas odontologams: atgaus, ką prarado?

Deimantė Gruodė
2022-08-18
Iš pradžių atėmė, dabar – nori grąžinti. Tiesa, ne viską. Vyriausybė sutinka dalį licencijavimo funkcijų atiduoti Odontologų rūmams. Kitaip tariant, suteikti teisę vėl licencijuoti odontologus ir burnos priežiūros specialistus, ką jie darė ir anksčiau. „Tai – klaidos atitaisymas“, – tvirtina odontologų bendruomenės atstovai. Tiesa, džiaugtis neskuba, nes šiam spendimui dar turės pritarti Seimas.
Šansas odontologams: atgaus, ką prarado?
Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos parengtai išvadai, kad Odontologų rūmai galėtų spręsti dėl licencijų suteikimo šios srities specialistams. Tačiau sveikatos priežiūros įstaigoms licencijas ir toliau išdavinėtų Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.

Kompromisinis variantas
Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtai išvadai, kad Odontologų rūmai galėtų spręsti dėl licencijų suteikimo šios srities specialistams. Tačiau sveikatos priežiūros įstaigoms licencijas ir toliau išdavinėtų Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.
 

„Tai yra tik Vyriausybės patariamojo pobūdžio išvada. Galutinį sprendimą vis tiek priims Seimo nariai balsuodami. Dabar, po Vyriausybės išvados, projektas toliau turėtų būti svarstomas Seimo Sveikatos reikalų komitete ir tik tada pateiktas parlamentarų balsavimui. Tad mes, odontologai, džiaugiamės dar nedrąsiai, kad po ilgų diskusijų, susirašinėjimų Vyriausybė išgirdo mūsų argumentus, kodėl odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimą reikėtų sugrąžinti profesinei savivaldai“, – sako Odontologų rūmų tarybos pirmininkė prof. Vilma Brukienė.

 
Pasak jos, Europos odontologų taryba dar 2019 metais yra išleidusi dokumentą, kuriame aiškiai išdėstyti argumentai, kodėl profesinė savivalda žymiai geriau prižiūri profesinį lauką ir geba labiau pasirūpinti pacientų saugumu.
 
„Dabar Europoje nerimaujama dėl korporatyvo atėjimo į mediciną, įskaitant ir į odontologiją, kai superkama daug odontologinių įmonių ir kuriami tokie kaip vaistinių tinklai. Tuomet kyla daug klausimų, ar nenukentės pacientų sauga, ar verslo interesai nepaims viršaus prieš tai, kas naudinga žmogui. Visgi pripažįstama, kad profesinė savivalda tuos aspektus sužiūri žymiai geriau, negu kada tai paliekama kontroliuoti valstybei. Šios srities specifiką vis tiek geriau išmano specialistai“, – kalbėjo V.Brukienė.
Jeigu Seimo nariai visgi nubalsuoja palankiai Rūmams, ar šiems būtų sunku atkurti anksčiau veikusią specialistų licencijavimo sistemą, ar visgi sistemai atgaivinti reikėtų papildomų tiek finansinių, tiek žmogiškųjų resursų?

 
„Iš tikrųjų mums nebūtų sudėtinga. Todėl kad visą tą laiką, nuo 2020 metų gegužės mėnesio, kada visos licencijavimo funkcijos buvo perduotos Akreditavimo tarnybai, mes netgi savo lėšomis išlaikėme darbuotojus, kurie ir anksčiau dirbo šitoje srityje, tikėdami, kad licencijavimas anksčiau vėliau sugrįš į mūsų rankas. Nepaleidome darbuotojų, kurie turi sukaupę didžiulę – daugiau negu šešiolikos metų – patirtį. Taigi papildomų išlaidų bus. Bet valstybės biudžetui tai nekainuos nė vieno papildomo cento. Apskritai Odontologų rūmams grąžinus prarastas funkcijas, reikia skaičiuoti, kiek gi valstybė sutaupys, kadangi licencijavimo funkcijas mes atlikdavome savo lėšomis“, – V.Brukienė akcentuoja, kad funkcijų grąžinimas profesinei savivaldai leistų sumažinti finansinę naštą valstybei.
 
Sistema ženkliai sudėtingesnė
Odontologų rūmų tarybos pirmininkė tvirtina, kad didžiuma odontologų bendruomenės narių visgi nėra patenkinti dabartine tvarka. Pasakoja, kad per tą laiką jie net du kartus apklausę Rūmų narius – iškart po funkcijų perdavimo Akreditavimo tarnybai ir dar vieną kartą po metų. Kaip nurodo, daugiau nei 90 procentų apklausoje dalyvavusių asmenų vienareikšmiškai norėtų, kad Rūmams būtų grąžintos prarastos funkcijos, nes šie jas vykdė geriau ir efektyviau.
 
„Aš pati kaip odontologė, kuriai reikėjo prasitęsti licenciją, galiu patvirtinti, kad prisiskambinti į valstybinę įstaigą yra sudėtinga. Sistema, kai reikia priduoti ar užpildyti dokumentus, ženkliai sudėtingesnė. Nepatogi naudoti, prie jos ilgai užtrunkama, kyla daug neaiškumų. O kai bandai prisiskambinti tarnybos specialistams, dažniausiai to padaryti nepavyksta. Jei ir pavyksta, tikrai ne visada gauni reikiamą informaciją ir, deja, tenka pripažinti, bendraujama ne pačiu maloniausiu tonu“, – asmenine patirtimi dalijasi V.Brukienė.
 
Jei Seimo nariai visgi per balsavimą patvirtintų tokį kompromisinį variantą, pašnekovė tikisi, kad ateityje galbūt bus persvarstoma galimybę ir odontologijos įmonių licencijavimą sugrąžinti profesinei savivaldai. Savo ruožtu Vyriausybė išvadoje nurodo, kad Odontologų rūmų, kaip savivaldos organizacijos, veikla susijusi tik su fizinių asmenų – odontologų ir burnos priežiūros specialistų – interesų atstovavimu ir nėra susijusi su sveikatos priežiūros įstaigų veikla, todėl jiems negalima pavesti vykdyti įstaigų licencijavimo ir akreditavimo funkcijos.
 
Komitete nuomonės susikerta
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narių nuomonės dėl odontologų licencijavimo išsiskiria. Pirmininkas Antanas Matulas atžvilgiu kategoriškas: prarastų funkcijų šiems nevalia grąžinti.
„Kiek žinau ir matau struktūrą, Rūmai nėra pasiruošę (funkcijų atgavimui – red.) Be to, jeigu mes į Vyriausybės programą įrašėme, kad remsime nevyriausybines organizacijas, tą turime daryti su visomis, po truputį peržiūrint jų galimybes ir norus, neišskirdami nė vienos institucijos.
STT ir kitos tarnybos čia įžvelgia korupcijos riziką ir mano, kad vienai institucijai išskirtinai dabar vėl grąžinti tai, ką jie vykdė, ir ne visai sėkmingai, nereikėtų“, – savo argumentus pateikia komiteto pirmininkas. O kaip, jo nuomone, su šiomis funkcijomis tvarkosi Akreditavimo tarnyba?
 
„Manau, kad jie tvarkosi neblogai su tais resursais, kuriuos jie gavo ir kokią situaciją rado perėmę funkcijas. Rudens sesijoje kaip tik vienas iš parlamentinės kontrolės klausimų bus Akreditavimo tarnybos veikla tiek dėl vykdymo kitų funkcijų, tiek dėl situacijos odontologijoje“, – sakė A.Matulas.

 

Kaip tvirtina parlamentarė Jurgita Sejonienė, Odontologų rūmams mesti kaltinimai – visiškai nepagrįsti. Pernai lapkritį Seimas pradėjo svarstyti parlamentarės įstatymų pataisas, idant prarastos funkcijos būtų grąžintos šiai medikų savivaldos institucijai. Kaip teigė J.Sejonienė, odontologų licencijavimą iš Odontologų rūmų perdavus Akreditavimo tarnybai iškeltų tikslų taip ir nepavyko pasiekti.

 
„Per didelės odontologų paslaugų kainos, per mažas prieinamumas, per prasta gyventojų burnos sveikata – tai iš tiesų niekada nebuvo tiesioginės Odontologų rūmų funkcijos. Jeigu buvo kokių nors trūkumų Rūmų veikloje, juos reikėjo padėti šalinti, o ne keisti įstatymą ir atiminėti funkcijas. Nežinau, kaip per šiuos kelerius metus, kai šių specialistų bei odontologijos įstaigų licencijavimą vykdo Akreditavimo tarnyba, pasikeitė odontologijos paslaugų kainos, gyventojų burnos sveikata, odontologijos paslaugų prieinamumas... Matyt, kad nelabai. Tad, manau, kad tai buvo netinkamas, skubotas sprendimas“, – neabejoja J.Sejonienė.
 
Siūlo stipresnius saugiklius
Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis pirštu beda į kitas profesines savivaldas, kurios, jo teigimu, turi ženkliai daugiau teisių nei odontologai.
 

„Jeigu pasižiūrėsime, kokius įgaliojimus šiandien turi Architektų rūmai, ten išvis nėra kontrolės, o teisės – begalinės. Ir kai sulygini su Odontologų rūmais – šie nieko nebeturi. Susidaro dviprasmiška situacija... Vadinasi, vieni gali daugiau gauti, jeigu yra lojalesni valdžiai arba labiau sutaria su valdžia. O iš tų, kurie nesutaria, viską atimsime“, - sako Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis.

 
„Jeigu pažiūrėsime į Advokatų, Notarų, Antstolių rūmus, kiekvienas jų savo institucijoje irgi turi didelius įgaliojimus. Pavyzdžiui, advokatai... Mes lygiai taip organizuojame egzaminus kartu su Teisingumo ministerijos atstovais. Atestuojame, vedame mokymus, keliame drausmės bylas, tyrinėjame, nagrinėjame antstolių veiksmus...

Tik, aišku, valstybė turi sužiūrėti tuos saugiklius, dėl kurių kilo vieni kiti nesutarimai. Ar dėl ko buvo įtariama, kad buvusi Odontologų rūmų vadovybė arba administracija piktnaudžiavo savo padėtimi, neišduodami kam nors licencijų, neleisdami įrengti kabinetų... Tokios informacijos buvo pateikta nemažai“, – tvirtina R.Žemaitaitis.
 
Beje, įstatymo projekte SAM taip pat pasigedo aiškiai reglamentuoto pagrindo, kada būtų atsisakoma odontologą ar burnos priežiūros specialistą įrašyti į Rūmų narių sąrašą. „Jei narystė rūmuose sąlygoja galimybę verstis atitinkama veikla, atsisakymas priimti į rūmų narius negali būti pagrįstas vien rūmų tarybos nuomone be įstatyminio pagrindo“, – nurodoma dokumente. Tokiu atveju narystė Odontologų rūmuose, kaip nurodoma išvadoje, turėtų būti siejama tik su licencijos galiojimu, siekiant išvengti dvigubo licencijavimo ir nepagrįstos bei neproporcingos administracinės naštos.

 
Tarp kitko
Primename, kad 2019 metų gruodį tuometinio sveikatos apsaugos ministro „valstiečio“ Aurelijaus Verygos iniciatyva Seimas nusprendė, jog nuo 2020 metų gegužės mėnesio odontologų sektoriaus licencijavimą perima Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.
SAM duomenimis, šiuo metu aktyvių odontologijos praktikos licencijų yra 4658, burnos priežiūros praktikos licencijų – 4832. Odontologinės priežiūros (pagalbos) ir burnos priežiūros paslaugas teikia 2562 įstaigos.


Komentaras
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė:

- Gerai, kad Vyriausybė nori grąžinti dalį valstybės deleguotų funkcijų Odontologų rūmams. Bet ji taip pat turėtų skatinti medikų rūmų įkūrimą ir visų šių funkcijų perėmimą, kada kiekviena medikų specializacija skirtų atstovą ir spręstų jiems aktualius klausimus savarankiškai, nes tai ir greita, ir efektyvu, ir, manau, stipriai pasitarnautų kvalifikacijos kėlimui.
 
Šiuo metu ką matau – yra tik koreguojamos kvalifikacijos kėlimo taisyklės. Pastarosios, mano nuomone, atstovauja tik universitetų bei universitetinių ligoninių interesams, daugiau nieko. Skaitant taisykles akivaizdu, kad prioritetas yra skiriamas mokslinį laipsnį turinčiam lektoriui. Nesakau, kad paskaitas turi skaityti bet kas, atėjęs iš gatvės – nieko panašaus. Tačiau akivaizdu, kad universitetas turi prioritetą ir gauna finansavimą už penkerių metų programas, kurios dar gali būti ir pratęstos... Penkeri metai sveikatos sistemoje tai yra kaip šimtmetis, nes technologijos keičiasi greitai ir tos programos pasensta jau po kelerių metų. Vadinasi, jos turi būti nuolat atšviežinamos, atnaujinamos. O paskui mes stebimės, kad specialistams trūksta kompetencijų ir yra daromos klaidos.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Bevaikė savo valia: ne viskas prieinama

    Bevaikė savo valia: ne viskas prieinama

    Yra šalių, kuriose neprieinamas net ankstyvasis abortas. Jų gyventojos, siekdamos realizuoti reprodukcinį apsisprendimą, vi...
    Miokardo infarktas: pirmoji pagalba gelbėja gyvybę

    Miokardo infarktas: pirmoji pagalba gelbėja gyvybę

    Aleksejui 47 metai, jis dirba IT srityje, triskart per savaitę sportuoja, sveikai maitinasi ir laiko save palyginti sveiku žmogumi...

    Budinti vaistinė


    Dažniausi nusiskundimai, dėl kurių skuba į vaistinę persirgę COVID-19: ką pataria vaistininkai?

    Dažniausi nusiskundimai, dėl kurių skuba į vaistinę persirgę COVID-19: ką pataria vaistininkai?

    Dėl šalyje plintančios COVID-19 infekcijos daugėja užsikrėtusių asmenų, o kartu ir patiriančių liekamuosius reiškini...
    Kurortinėse vaistinėse gausu vaistus pamiršusių klientų

    Kurortinėse vaistinėse gausu vaistus pamiršusių klientų

    Vasaros laikas neatskiriamas nuo išvykų ir atostogų. Visai nesvarbu ar renkamės ilgesnę kelionę, ar savaitgalio poilsį pajū...

    Sveika šeima


    Dėl nykstančio įdegio šerpetoja oda? Padės pilingas

    Apie kūno odos šveitimą daugelis gali prisiminti, kai rudenį tenka atsisveikinti su vasarišku įdegiu. Pilingas išties gelbsti norint sulyginti dėl nykstančio įdegio šerpetojančią odą, tačiau „Eurovaistinės“ grožio vaistinių vadovė Aušra Vareikienė atskleidžia – odos šveitima...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Karolis III – vienas žymiausių alternatyviosios terapijos šalininkų

    „Praėjusį vakarą, keturiolika minučių po dešimtos, jos karališkoji didenybė princesė Elizabeth, Edinburgo hercogienė, saugiai pagimdė princą“, – šitaip apie naujojo Jungtinės Karalystės karaliaus Karolio III gimimą 1948 m. lapkričio 15 d. paskelbė „The London Gazette“.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ginkluotas ir labai pavojingas
    Henrikas Vaitiekūnas Ginkluotas ir labai pavojingas
    Tikrasis Angelas Sargas
    Henrikas Vaitiekūnas Tikrasis Angelas Sargas
    Gyvenimas rudenį (hibernacija)
    Henrikas Vaitiekūnas Gyvenimas rudenį (hibernacija)

    Naujas numeris