Sanatorijų gelbėjimo planui pritarta be ginčų

Evelina Machova
2020-05-25
Dvylika skirtingų asociacijų, tarp kurių šeimos gydytojų, psichologų, psichiatrų, sanatorijų ir kt., ėmėsi iniciatyvos COVID-19 padariniams psichinei ir fizinei visuomenės sveikatai mažinti. Siūlymą Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos bei „Eglės“ sanatorijos vadovas Artūras Salda pristatė Seimo Sveikatos reikalų komitete. Tai turbūt vienas iš nedaugelio atvejų, kuomet komiteto nariai bendrą sutarimą rado be ilgų ginčų ir ragina Vyriausybę kuo greičiau imtis veiksmų.
Sanatorijų gelbėjimo planui pritarta be ginčų
12 asociacijų Vyriausybei, Seimui pateikė planą, kurios tikslas – suformuoti valstybės užsakymą, pagal kurį plačiajai visuomenei būtų skiriamas 14 dienų sanatorinis antirecidyvinis gydymas, kuris būtų numatytas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytas indikacijas.


Vienas planas - du aspektai
Pasak A.Saldos, šis planas turi du pagrindinius aspektus: pirma, visuomenės sveikatos, antra, ekonominį. Balandžio pabaigoje „Baltijos tyrimų“ atliktoje gyventojų apklausoje 70 proc. respondentų nurodė dėl pandemijos jaučiantys neigiamus psichologinius padarinius. Kita dalis apklaustųjų įvardino, jog dėl karantino jaučia ir pašlijusią fizinę sveikatą.
 

„Matome, kad dėl COVID-19 paskelbtas karantinas ir socialinė izoliacija daliai visuomenės turi rimtą poveikį fizinei ir psichikos sveikatai. Tai paliečia širdies ir kraujagyslių, judamojo atramos aparato ligas, silpstantį imunitetą. Be to, mažėja atsparumas stresui ir matoma akivaizdi nemaža žala psichinei sveikatai. Jau dabar fiksuojamas didesnis nerimo sutrikimų, dirglumo, sumaišties, izoliacijos jausmo ir suicidinių minčių atvejų skaičius. Taigi, karantinas turėjo ženklią įtaką visuomenės sveikatai, o duomenys rodo, kad šiuo metu ji yra pašlijusi“, - komitete dėstė Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos bei „Eglės“ sanatorijos vadovas Artūras Salda.


Pasak iniciatyvos autorių, pašlijusi visuomenės sveikata turi neigiamą poveikį ir ekonomikai: pastebima, jog mažėja žmonių darbingumas ir produktyvumas, net ir tais atvejais, kuomet grįžtama į darbą ar dirbama nuotoliniu būdu. Savo žodžius A.Salda iliustruoja skaičiais: 1 proc. sumažėjęs dirbančiųjų produktyvumas Lietuvai kainuoja 355 mln. eurų pridėtinės vertės. Jei dėl pandemijos susirgtų vienas procentas dirbančiųjų ir bent 10 dienų pasiimtų nedarbingumą, tai valstybei kainuotų apie 660 mln. eurų ligos, nedarbingumo išmokų. Be to, nebūtų sukurta apie 20 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio ir Sodra nesurinktų maždaug 4 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio.

Taip pat A.Salda pabrėžia, kad medicininės reabilitacijos sektoriuje dirba apie 5 tūkst. darbuotojų, didžioji dauguma jų ir gyvena kurortuose, kur nelabai yra įsidarbinimo alternatyvų. „Dėl šios krizės du mėnesius įstaigų veikla buvo visiškai sustabdyta. Svečių iš užsienio artimiausiu metu tikrai nebus, o ar važiuos lietuviai, kol kas irgi neaišku. Ligonių kasų siunčiami pacientai atvyksta vangiai, nes yra pristabdytas procesas. Jei dėl susiklosčiusios situacijos tektų atleisti apie penkiasdešimt procentų darbuotojų, kas šiandien yra realus scenarijus, valstybei tik per ateinančius devynis mėnesius tai kainuotų maždaug trylika milijonų eurų nedarbo išmokų. Taip pat būtų netekta apie dvylikos milijonų eurų Sodros ir gyventojų pajamų mokesčio. Be to, reikia nepamiršti fakto, jog didžiulė našta pagal tokį scenarijų dėl įvairių lengvatų ir socialinių išmokų nerandantiems darbo kristų savivaldybių ir Sodros biudžetams. Mažoms savivaldybėms tai būtų skaudžios pasekmės“, - dėstė A.Salda.


12 asociacijų pasiūlymas

Kad būtų išvengta skaudaus scenarijaus, kai visuomenės sveikata prastėja, o sanatorijos ir reabilitacijos centrai bankrutuoja, jėgas suvienijusios 12 asociacijų Vyriausybei, Seimui pateikė planą. Jo tikslas – suformuoti valstybės užsakymą, pagal kurį plačiajai visuomenei būtų skiriamas 14 dienų sanatorinis antirecidyvinis gydymas, kuris būtų numatytas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytas indikacijas. Šias paslaugas galėtų teikti tik asmens sveikatos priežiūros licencijas turinčios įstaigos, kurios yra sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa. Kad būtų išvengta piktnaudžiavimo, paslaugų įkainis būtų toks, koks numatytas medicininei reabilitacijai II. Jis siektų maždaug 52 eurus. Vieno paciento reabilitacija kainuotų apie 800 eurų.
 
Siūlyme kalbama, jog valstybė tam galėtų skirti 50 mln. eurų, už šią sumą per metus paslaugos būtų suteiktos 63 tūkst. žmonių. Tiesa, nors teigiama, jog šios paslaugos būtų teikiamos plačiajai visuomenei, norintiems jomis pasinaudoti teks apsilankyti pas šeimos gydytoją dėl tam tikrų nusiskundimų. Medikas įvertintų, ar pacientui yra indikuotinas toks sanatorinis kurortinis antirecidyvinis gydymas. Jei taip, pacientas būtų siunčiamas konsultacijos pas psichologą arba fizinės medicinos reabilitacijos gydytoją. Žmogus turėtų gauti vieno iš šių specialistų pritarimą tokiai indikacijai. Ir tik tuomet būtų suformuotas siuntimas. Toks paciento kelias, pasak specialistų, numatytas, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo.


Nenori labdaros
„Nenorime labdaros - siūlome teikiant paslaugas, kurios vertingos ir valstybei, išsaugoti darbo vietas bei padėti išvengti papildomų išlaidų, o kartu prisidėti prie visuomenės sveikatos gerinimo. Ši suma yra kur kas mažesnė, palyginti su tuo, kokių sąnaudų valstybei prireiktų, jei tektų uždarinėti sanatorijas ar reabilitacijos centrus. Pateikti skaičiai kalba tik apie metų praradimus, ilgalaikėje perspektyvoje nuostoliai valstybei būtų kur kas didesni“, - teigia A.Salda. 
Seimo narys Algimantas Kirkutis komitete tvirtino, jog šiuo metu išgyvename neregėto masto krizę, kuri tikrai nepraeis be pasekmių.
 
„Ši krizė liečia ne tik žmones ar įstaigas, bet ir visą sveikatos apsaugos sistemą. Pastaruoju metu girdime, kad sveikatos sistema pasaulyje bus priversta keistis. Ne išimtis ir mūsiškė. Girdime ir matome, kad reikia pinigų, tačiau, manau, jog reikalingi ir perspektyviniai planai. Tarkim, kaip po šio projekto galėtų keistis kurortologijos medicina? Dabar kalbame apie reabilitaciją, kurios pagalba slopinamos ligos pasekmės, bet nieko neužsimename apie sveikatos stiprinimą“, - porino A.Kirkutis.
Atsakydamas į Seimo nario teiginius A.Salda tik priminė, jog asociacija jau ne vienerius metus tiek sveikatos sistemos formuotojus, tiek politikus bando įtikinti, jog sanatorijos galėtų teikti ir prevencines paslaugas. „Prieš daugiau nei dešimtmetį buvo sveikatą grąžinantis sanatorinis gydymas, kurį žmonės gaudavo profilaktiniais tiksliais, ir tai turėjo poveikį jų sveikatai. Tačiau dabar kalbame apie gaisro gesinimą, kuris šiuo metu yra. Šis planas yra parengtas dvejiems metams, tačiau visiškai pritariu, jog galima būtų numatyti ir tolesnes perspektyvas“, - sakė A.Salda.

Atsakė į visus klausimus
Seimo nariui Dariui Kaminskui posėdyje kilo klausimas, kaip gi regionuose bus užtikrinamos psichologų konsultacijos? Psichikos sveikatos vadybos asociacijos bei Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius ramino, jog dėl to problemų tikrai nekils. „Visuose regionuose yra pirminiai sveikatos priežiūros centrai, dirba komandos, kurias sudaro tiek psichologai, tiek ir psichiatrai. Tokių centrų yra daugiau nei šimtas. Taigi, šiuo atveju padengimas yra ir tai nesudarytų kliūčių žmogui gauti konsultaciją“, - dėstė M.Marcinkevičius. O kaip būtų su kriterijais, kas juos nustatytų ir ar būtų galima pritaikyti dabartines medicininės reabilitacijos indikacijas, klausė parlamentaras Raimundas Martinėlis.
 
Pasak A.Saldos, dabartinės indikacijos tokiai paslaugai teikti yra gana ribotos ir jų tikrai nepakaktų. Todėl reikėtų kurti naujas, jas patvirtinti turėtų Sveikatos apsaugos ministerija. Tiesa, pasak M.Marcinkevičiaus, ir čia iš principo jau yra parengtas sprendimas. Pasirodo, dar 2016 m. patvirtintas atskiras ne tik medicininės reabilitacijos, bet ir psichosocialinės reabilitacijos ministro įsakymas. „Užtektų jį nedaug pakoreguoti, praplečiant potrauminio streso sutrikimo ir depresijos gydymu. Beje, ši iniciatyva labai svarbi ne tik plačiajai visuomenei, bet medikams, socialiniams darbuotojams ir teisėsaugos pareigūnams, kurie tiesiogiai dirbo su COVID-19. Kaip rodo tyrimai, būtent dirbusieji ir dirbantys priešakinėse linijose dažniau patiria potrauminį stresą“, - sako M.Marcinkevičius.
Bendru Seimo narių sutarimu, nuspręsta, jog komitetas pritaria pateiktam siūlymui ir ragina Vyriausybę kartu su Valstybine ligonių kasa kuo greičiau imtis atitinkamų veiksmų šiai iniciatyvai įgyvendinti.

 
Nuomonė

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Irena Degutienė:

- Apgailestauju, kad tokia puiki idėja atėjo ne iš Vyriausybės. Nuolat kalbame apie ekonomikos gaivinimą, tačiau tokių gaivių oro gurkšnių kaip šis iš Vyriausybės pasigendu. Aš pati susidūriau jau su trečia krize. Ankstesnėmis, žinoma, ir mūsų situacija buvo visai kitokia nei šiandien. Dabar turime lengvesnes sąlygas skolinimuisi. Tiesa, žvelgiant retrospektyviai, per ankstesnes krizes fizinės ir psichologinės sveikatos pasekmės nebuvo tokios ryškios, kaip prognozuojama šį kartą. Todėl manau, jog šiam siūlymui reikia pritarti ir kuo greičiau įgyvendinti. Suma, kuri įrašyta šiame siūlyme, taip pat nėra didelė. Tiesa, jei vertintume ekspertų prognozes, tokios pagalbos prireiks kur kas daugiau žmonių, nei numatoma pasiūlyme.


Vienas klausimas

Du katastrofos mėnesiai ir atsirandanti viltis

Kuo šiandien gyvena sanatorijos ir reabilitacijos centrai? Tokį klausimą L.S. uždavė šių įstaigų vadovams. Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos teigimu, kol kas apie masinius atleidimus kalbų nesigirdi, tačiau nuogąstavimų tikrai yra. Mat pastaruoju metu norintiems pasisveikatinti kelią užkerta griežti reikalavimai dėl COVID-19 testų. Pasak sanatorijų vadovų, klientai dažnai piktinasi, kodėl tokio testo nereikia pas odontologą, o norint atgauti jėgas reikia.
 

„Tulpės“ sanatorijos vadovė Liucija Patinskienė:

- Po truputį medicininės reabilitacijos paslaugos grįžta. Tiesa, ne visa apimtimi: kol kas tik penkiasdešimt procentų to, kas buvo iki karantino, nes turime užtikrinti atstumus ir saugumą. Kol kas paslaugos bus teikiamos tik tiems, kurie pas mus gydosi. Ateinantiems, kaip sakoma iš gatvės, paslaugos dar tikrai nebus teikiamos. Vadinamiesiems komerciniams pacientams, kurie nori pasisveikatinti, šiuo metu galioja nurodymas prieš atvykstant į sanatoriją per keturiasdešimt aštuonias valandas pasidaryti testą dėl COVID-19.
 
Tačiau iš visuomenės gauname priekaištų dėl šio nurodymo. Mat siuntimą šiam testui turėtų išrašyti šeimos gydytojai, tačiau norintieji pas mus atvykti kol kas skundžiasi, jog pastarieji apie tokius nurodymus nieko nežino. Na, sanatorija čia nieko negali pakeisti. Žinoma, yra galimybė testą pasidaryti atvykus į sanatoriją, bet tuomet teks maždaug dvi paras praleisti kambaryje, niekur ir jo neišeinant, kol negausime testo rezultatų. Tai nelabai viliojanti perspektyva.
Vis dėlto gerai, kad po truputį galime teikti paslaugas. Nes kovo viduryje paskelbus karantiną turėjome išsiųsti visus pacientus namo ir baigėsi mūsų pajamos. Šiandien turime viltį, kad su laiku žmonės vėl atras kurortus ir viskas grįš į ankstesnes vėžias. Dabar investicijos į sveikatą ypač svarbios, nes matome, kad žmonėms karantino metu teko nemažai iššūkių, po kurių reikia atgauti jėgas.


Palangos reabilitacijos ligoninės direktorė Romantė Aleknavičienė:

Paskelbus karantiną, mūsų teikiamos trečio lygio reabilitacijos paslaugos neurologiniams pacientams, kaip ir dėl atramos judamojo aparato nebuvo nutrauktos. Dabar ketiname atnaujinti jau ir ambulatorinės reabilitacijos paslaugas. Esame parengę paslaugų teikimo planą, suderinome jį su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru. Taigi, situacija keičiasi kardinaliai. Buvome uždara ligoninė, niekas negalėjo lankytis, dabar tampame vėl atvira. Tiesa, dėl pacientų lankymo, kartu su skyrių vadovais priėjome prie išvados, jog skyriuose jis nebus galimas.
 
Tačiau sudarysime galimybes pacientams, kurių būklė tai leis, su artimaisiais susitikti numatytose ligoninės vietose, kad būtų užtikrinami ir atstumai, taip pat aprūpinsime tiek pacientus, tiek ir lankytojus apsaugos priemonėmis. Puikiai suprantame, kad dabar pradedant teikti daugiau paslaugų infekcijos patekimo į ligoninę rizika ženkliai išauga. Todėl strateguojame, kaip atskirti pacientų ir gydytojų, kurie teikia stacionarios ir ambulatorinės reabilitacijos paslaugas, srautus. Iššūkių šiuo metu nemažai. Tiesa, kol kas neplanuojame atnaujinti komercinių sveikatinimo paslaugų. Toks sprendimas priimtas siekiant sumažinti viruso patekimo į ligoninę galimybes. Vėliau, matydami, kaip sekasi, svarstysime ir tai.

„Draugystės“ sanatorijos direktoriaus pavaduotojas ekonomikai Gediminas Kaubrys:
- Kol kas priimame tik teritorinių ligonių kasų pacientus. Jų šiandien turime vos dvylika, todėl kol kas  visų paslaugų asortimento dar negalime suteikti.  Ketiname pasiūlyti daugiau paslaugų ir imti dirbti visa apimtimi, kai sulauksime daugiau klientų. Tikimės, kad nuo birželio pirmos dienos jau galėsime priimti visus norinčius. Taigi, kai įsivažiuosime su Lietuvos pacientais, ketiname priimti  ir užsienio svečius. Tiesa, ar bus galimybė atvykti užsieniečiams, priklausys nuo Vyriausybės sprendimų.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Žmonės po organų transplantacijų pasmerkti mirčiai: gyvybiškai svarbių vaistų priemokos drastiškai išaugo, generikų – nėra

    Žmonės po organų transplantacijų pasmerkti mirčiai: gyvybiškai svarbių vaistų priemokos drastiškai išaugo, generikų – nėra

    Pacientams po organų transplantacijos atstovaujanti Lietuvos asociacija „Gyvastis“ dar nuo šių metų kovo mėnesi...
    Antanas Gvazdaitis: „Baisu sulaukti užleistų pacientų antplūdžio“

    Antanas Gvazdaitis: „Baisu sulaukti užleistų pacientų antplūdžio“

    Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos vadovas, doc. dr. gydytojas neurochirurgas Antanas Gvazdaitis (68 m....

    Budinti vaistinė


    Farmakotechnikai – toliau ant tiksinčios bombos

    Farmakotechnikai – toliau ant tiksinčios bombos

    Klausimas, užteks nuo kitų metų sausio pirmosios vaistinėse nuotolinės vaistininkų priežiūros farmakotechnikams kaip buvo iki &sca...
    „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

    „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

    Šaltuoju metu dažniau sergama peršalimo ligomis, pagrindinio šalies vaistinių tinklo „Eurovaistinė&ldqu...

    Sveika šeima


    Pasninkas – ne griežtesnis už dietas

    Likus beveik mėnesiui iki Kalėdų prasideda adventas. Dažnai šis laikotarpis suprantamas kaip niūrus susivaržymo metas. Tačiau, pasak etnologės Gražinos Kadžytės, toks jis negali būti. Jis turi būti viltingas. O pagal senąsias tradicijas, kartu su juo prasidedantis pasninkas įpareigoja kur kas mažiau nei šiandieną paplit...

    Sveikatos horoskopas


    Lapkričio 23 - 29 d.

    Avi­nas
    Pir­ma­die­nį ri­bo­ki­te ka­vos ir juo­do­sios ar­ba­tos kie­kį, dau­giau ger­ki­te van­dens. Ant­ra­die­nį jau­si­tės žva­lūs ir ku­pi­ni tei­gia­mų emo­ci­jų. Penk­ta­die­nį bus jaut­rūs re­gos or­ga­nai. Savaitgalį stiprinkite imuninę sistemą.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kinija: pandemija plinta per šaldytą produkciją?

    Nuo pandemijos pradžios Kinija kaip įmanydama mėgina eliminuoti koronavirusą iš šalies, tačiau nedidelių židinių vis dar pasitaiko. Pastaruoju metu - dažniausiai įmonėse, kurios importuoja šaldyto maisto produkciją iš užsienio. Kinijos mokslininkai kelia versiją, kad koronavirusas gali plisti per ša...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Daiktų apsuptyje
    Henrikas Vaitiekūnas Daiktų apsuptyje
    Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
    Agnė Gaižauskienė Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
    Kiekvienam teks nuvykti...
    Henrikas Vaitiekūnas Kiekvienam teks nuvykti...

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica