Šalia Raseinių ligoninės „išdygo“ moduliniai nameliai

Deimantė Gruodė
2020-07-20
Pandemijos metu Raseinių ligoninė ieškojo kūrybiškų sprendimų: vietoj palapinių įsirengė komfortiškus modulinius namelius, kuriuose guldomi COVID-19 įtariami pacientai. „Tai yra visų, tokių kaip mūsų dydžio ligoninių problema, kad šios nėra pritaikytos infekcinių pacientų srautams. Iš pradžių galvojome, gal šalia ligoninės pristatysime palapinių. Bet pastarosios yra laikinos, o jeigu ateis žiema ir prasidės antra infekcijos banga, ką jose veiksime“, - tokį sprendimą pagrindė įstaigos direktorius Vidmantas Merkliopas.
Šalia Raseinių ligoninės „išdygo“ moduliniai nameliai

Pacientai išsiilgę gydytojų
Po karantino ligoninėje atnaujinant planines ambulatorines ir stacionarines paslaugas, pastebimas išaugęs pacientų poreikis lankytis tiek pas šeimos gydytojus, tiek pas specialistus.
 

„Jei nebus sušvelninti Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimai per liepą 70-80 procentų atnaujinti stacionarines ir ambulatorines paslaugas, gydymo įstaigoms kils nemažai rūpesčių. Vasaros mėnesiais, kada planinių paslaugų ir taip būdavo suteikiama mažiau, be to, atostogauja dalis gydytojų, tokie reikalavimai – per aukšti. Gal didžiosios ligoninės pajėgios pasiekti ministerijos nustatytus rodiklius, bet mažesnės, kiek tenka kalbėtis su kolegomis, tikrai ne“, - sako Raseinių ligoninės direktorius Vidmantas Merkliopas.

 
„Atsiduriame sudėtingoje situacijoje, kadangi gydymo įstaigoms, be kita ko, paliekami išties dideli reikalavimai. Į pastaruosius negali numoti ranka, kadangi išlieka koronaviruso grėsmė ir gali pražiūrėti bei įsileisti į ligoninę užsikrėtusius pacientus. Kita vertus, jaučiame pacientų norą ir spaudimą, idant suteiktume daugiau paslaugų. Jų gyventojai ilgą laiką negaudavo, tad prisikaupė išties nemažai sveikatos problemų.
Kaip sako ir mūsų gydytojai, jaučiame, jog lėtinėmis ligomis sergantys pacientai kurį laiką buvo palikti likimo valiai: tyrimai nedaryti, vaistai pasibaigę“, - susirūpinęs kalbėjo V.Merkliopas.
Karantino metu su nuotolinėmis konsultacijomis, kaip pastebi įstaigos vadovas, medikai susitvarkė puikiai. Jo nuomone, šios labiausiai pasiteisino šeimos gydytojų atveju. Kai saviizoliacijoje esantiems asmenims reikia išduoti nedarbingumo pažymėjimus, sutvarkyti dokumentus slaugai ar pratęsti vaistus, nuotolinės paslaugos visiškai pakanka.
 
„Bet kokia gali būti radiologo nuotolinė konsultacija, jeigu reikia rentgeno ar ultragarsinio tyrimo?“ – priduria įstaigos vadovas, juolab kad specialistai nuotoliniu būdu paciento nekonsultuoja, tokia konsultacija dažniausiai vyksta tarp šeimos gydytojo ir specialisto.
Pasak vadovo, grįžtant prie ankstesniojo krūvio dar reikia įsivažiuoti šeimos medicinos tarnybai, nes būtent ji atsiunčia didžiąją dalį pacientų.
„Manau, kad aukšti reikalavimai ir nesuaktyvinta šeimos gydytojų veikla ir yra pagrindinės priežastys, kodėl iki šiol nepavyksta atnaujinti planinių paslaugų visu pajėgumu“, - svarsto ligoninės vadovas, pridurdamas, jog pacientai išsiilgę gydytojų, o registratūra sulaukia daugybės skambučių.


 
E.sveikata – pagalbininkė
Pasak V.Merkliopo, teikiant nuotolines konsultacijas itin pasiteisino e.sveikatos sistema, nors, pripažįsta, trikdžių būta ir šios sistemos tobulinimui ribų nėra.
„Jau pernai buvome pasiekę šimtaprocentinį rentgeno vaizdų ir radiologų aprašymų sukėlimą į elektroninę sistemą. Perėjome ir prie šimtaprocentinio elektroninių siuntimų išrašymo.
Įsivaizduokime, jei e.sveikata neveiktų, pandemijos metu būtų žymiai sudėtingesnė situacija. Nes tada reikėtų kiekvieną popierinį siuntimą nunešti, parnešti. Turėtume kurti vos ne atskirą tarnybą, kurie vilkėdami apsauginius kostiumus, nešiotų laiškelius. Žinoma, sistema galėtų būti tobulesnė: kylantys trikdžiai ir nepakankamai didelė sparta iš tikrųjų dirgina medikus“, - sako V.Merkliopas.
Pandemijos metu, teikiant nuotolines paslaugas, ypač buvo svarbus IT specialisto darbas, kuris konsultuodavo medikus.
 

„E.sveikata pagelbėjo, kadangi nereikėjo nešioti popierinių dokumentų, šie buvo elektroniniai. Šeimos gydytojas išrašo elektroninį siuntimą, specialistai pakonsultuoja ir atrašo elektroninį atsakymą“, - apie ženkliai spartesnį darbą pasakojo ligoninėje aštuonerius metus dirbantis IT specialistas Kęstutis Duduravičius.

 
Pasak V.Merkliopo, kai pereinama tik prie elektroninių dokumentų pildymo, itin svarbus sistemos patikimumas. Tad šiuo tikslu ligoninėje buvo atnaujintas visas kompiuterinis tinklas.
„Ne dėl mūsų kaltės buvo užlūžęs serveris ir šešioms valandoms sutriko ligoninės darbas: registratūroje kortelių paieška negalima, gydytojai pacientus galėjo konsultuoti, bet viską turėjo sužymėti lapeliuose ir paskui suvesti į elektroninę sistemą. Recepto neišrašysi, siuntimo - irgi.
Kartu su Jonavos, Kėdainių ir kitomis gydymo įstaigomis dalyvavome Kauno regioniniame projekte (Jonava – kaip projekto organizatorė, mes – kaip partneriai), tad visa mūsų informacija pirmiausia keliauja į Jonavos serverį, iš ten – tiesiai į Registrų centrą, e.sveikatą“, - paaiškina IT specialistas K.Duduravičius.
 

„E. sveikata buvo pagalbininkas, nes nemažai informacijos galėjome surasti elektroninėje erdvėje, nebereikėjo nešioti ligos istorijos kortelių, buvo išrašomi elektroniniai siuntimai, kuriuos irgi galėjome pasižiūrėti. Tik sistemos trikdžiai, kurie ne nuo mūsų priklausė, šiek tiek trukdė darbui“, - sakė Radiologijos skyriaus vedėja Laima Pileckienė.

  
Izoliacinį skyrių sukūrė per dieną
Karantino metu, kaip pasakojo įstaigos darbuotojai, perorganizuotas ligoninės darbas. Tiesa, buvo sudėtinga nepasiklysti dideliame informacijos sraute, kadangi iš aukščiau nuleisti įsakymai arba rekomendacijos per dieną kartais pasikeisdavo kelis kartus. Ligoninės administracijai kliuvo išties nemažas iššūkis dėl griežtų higieninių reikalavimų, įstaigos pertvarkymo ir personalo formavimo atskiriant srautus. O kur dar Skubiosios pagalbos skyriaus, kuriam teko didžiausias krūvis, veiklos perorganizavimas.
„Iš tikrųjų maišėsi dienos ir naktys, darbo savaitės ir savaitgaliai. Mėnuo pusantro pralėkė akimirksniu.
Bet susitvarkėme! Kai kuriuos skyrius turėjome perkelti. Skubiosios pagalbos skyriuje nėra tiek vietos, kad galėtume izoliuoti daug sergančiųjų ir juos kurį laiką stebėti. Tad iškėlėme visą Vaikų ligų skyrių, esantį pirmajame aukšte, kaip tik šalia Skubiosios pagalbos skyriaus. Jo vietoj įrengėme izoliacines palatas, kur buvo guldomi COVID-19 įtariami pacientai.
Darbai vyko itin sparčiai. Žinoma, padėjo ir koordinuojančios įstaigos, mūsų atveju tai – Kauno klinikos. Pasitarimai su kolegomis būdavo gana dažni, išgirsti kitų įžvalgas irgi naudinga“, - pasakojo V.Merkliopas, pridurdamas, jog izoliacinis skyrius buvo sukurtas kone per dieną.
 

„Per pandemiją papildomai gavome ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų. Jeigu centrai būtų perpildyti sergančiaisiais, kaip prognozuota iš pat pradžių, buvome pasiruošę“, - sakė laikinai Anesteziologijos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjos pareigas einanti Lilija Paskaliav.

 
Plečiant Skubiosios pagalbos skyrių (Vaikų ligų skyrius, kaip minėta, buvo iškeltas į kitas patalpos, kuriose mažiesiems pacientams nebuvo labai gerai pritaikytos sąlygos) laikinai įrengti keturi moduliniai namukai. Šie statiniai, atsižvelgiant į gydymo įstaigos poreikius, pastatyti prie Skubiosios pagalbos skyriaus, personalui įrengiant atskirą įėjimą į ligoninės patalpas. Iš gamintojų vadovas išgirdo, jog jie nėra pirma gydymo įstaiga, užsakiusi tokius statinius, beje, ligoninei atsiėjusius 40 tūkst. eurų.
„Iš keturių modulinių namelių yra suformuotas kompleksas, kur įrengtos pacientų izoliavimui skirtos palatos su lovomis ir tualetu. Juos pritaikė pagal mūsų ligoninės poreikius. Parengėme planą, patalpų išdėstymą suderindami su specialistais, epidemiologais, idant neįveltume kokių nors klaidų. Tai – kaip vienvietė palata įtariamiems COVID-19 pacientams, kur paimamas mėginys šiai infekcijai ištirti ir laukiamas atsakymas iš laboratorijos. Jei nustatome teigiamą atvejį, pacientą iš karto išsiunčiame į Kauno klinikinę ligoninę, o jei neigiamą, perkeliame į atitinkamą ligoninės skyrių, priklausomai nuo to, kokia yra patologija“, - pasakojo V.Merkliopas, pridurdamas, kad tokie statiniai prie ligoninės stovės tol, kol tęsis koronaviruso infekcija.
 
Medikai džiaugiasi, kad ministro įsakymu sušvelninta mėginių COVID-19 ėmimo tvarka tiek skubios pagalbos, tiek planiniams pacientams.
Įstaigoje šie mėginiai buvo imami nuolatos ir du kartus per dieną siunčiami į Kauno klinikų laboratoriją. Per tris pastaruosius mėnesius, kaip pasakojo personalas, nebuvo nė vienos dienos, jog automobilis nebūtų suvežiojęs mėginius du kartus per dieną: vienas reisas - iš ryto, antras – popiet.
Raseinių ligoninės medikai su COVID-19 sergančiu pacientu (kol kas vieninteliu jų įstaigoje) susidūrė balandžio viduryje. Nors taip ir nebuvo nustatyta, kur žmogus galėjo užsikrėsti šia pavojinga infekcija, spėjama, gal nuo iš užsienio sugrįžusių giminaičių.

Nustačius COVID-19, jis iš karto buvo išsiųstas į Kauno klinikinę ligoninę, kur, deja, neišgyveno.
 

„Kai prasidėjo karantinas ir pandemija, buvome viena pirmųjų ligoninių, kurioje labai greitai perorganizuota logistika, įėjimai, paskirstytos „švarios“ – „nešvarios“ zonos, sureguliuoti pacientų srautai. Buvau viena tų terapeutų, kurie paskirti dirbti su įtariamais COVID-19 pacientais“, - pasakojo vidaus ligų gydytoja Dovilė Furmanavičienė.

 
Būtent šiai medikei ir teko susidurti su minėtu vieninteliu COVID-19 sergančiu pacientu Raseinių ligoninėje. Po šio atvejo medikams izoliuotis nereikėjo, kadangi prie pacientų jie nuo pat pradžių ėjo vilkėdami apsaugos priemones.
„Pirmas susidūrimas su COVID-19 iš tikrųjų buvo baisus. Bet kai tu prie paciento eini pasiruošęs ir tau yra išduodamos visos apsaugos priemonės, supranti, kad esi saugus.
Tik po to atvejo supranti, kad koronaviruso grėsmė yra visai šalia, jog į ligoninę bet kurią minutę gali atvykti kitas šia liga sergantis pacientas. Tai motyvavo dar labiau laikytis saugumo reikalavimų, ypatingą dėmesį skirti apsaugos priemonių nusivilkimui, kas yra ypač svarbu“, - sakė vidaus ligų gydytoja.
 
D.Furmanavičienė apgailestauja, kad pandemijos metu dažnas lėtinėmis ligomis sergantis pacientas buvo tarsi nustumtas į šoną ir paliktas be pagalbos.
„Sergančiųjų lėtinėmis ligomis būklė per tuos kelis karantino mėnesius iš tikrųjų stipriai pablogėjo, lėtinės ligos yra paūmėjusios. Šeimos gydytojai irgi užsibarikadavo duris - pakonsultuodavo telefonu, tuo viskas ir pasibaigdavo. Tad dabar bandome suktis kaip įmanydami, idant padėtume atvykstantiems pacientams“, - kalbėjo D.Furmanavičienė.
 
Medaliai irgi svarbūs
Per pandemiją įstaiga neteko devynių darbuotojų – tiek gydytojų, tiek slaugytojų. Kolektyvą paliko vyresnieji kolegos, kurie jau yra pensinio amžiaus ir, be abejo, priklauso rizikos grupei.
Du Raseinių ligoninės medikus apdovanojo ministras Aurelijus Veryga, pirmadienį Kauno klinikose surengtuose apdovanojimuose.

„Manau, kad darbuotojams yra svarbus finansinis paskatinimas, nes šiuo laikotarpiu jiems buvo daugiau įtampos ir streso. Tai yra tam tikra kompensacija. Bet sakoma, kad vien darbo užmokesčiu irgi negali motyvuoti“, - sako V.Merkliopas, sutikdamas, kad apdovanojimas medaliu ne mažiau svarbus nei priedas prie atlyginimo.
 
Kaip pasakoja vadovas, už kovo mėnesį šiek tiek primokėjo darbuotojams iš įstaigos lėšų, už balandžio mėnesį priedus gavo keturiasdešimt darbuotojų.
Pasak vadovo, kasmet vis pavykdavo pasikviesti po vieną jauną specialistą. Dabar sako bijąs, kad medikų suvaržymas darbo ciklais paliko pėdsaką.
„Vienas gydytojas, kuris dirbo kitoje didelėje įstaigoje ir dar atvažiuodavo į Raseinius konsultuoti, tiesiog nutraukė sutartį ir išėjo iš darbo.
Šis reikalavimas iš tikrųjų paralyžiuotų kai kurias stacionarias veiklas. Iš karto kiltų problemų Vaikų ligų skyriuje, nes turime daug atvykstančių pediatrų iš kitų įstaigų. Teko girdėti, jog kai kuriose ligoninėse šis reikalavimas paralyžiavo tam tikrus skyrius ir net sustabdė kai kurias stacionarias veiklas“, - sako V.Merkliopas


 
Atsipalaiduoti dar negali
Paklausti, ar nebijo antrosios koronaviruso bangos, juolab kad žmonės jau planuoja atostogas ir ruošiasi keliauti, įstaigos medikai sakė, jog dabar turi daugiau patirties, o ir priešas geriau pažįstamas, nebe toks baisus, kaip su juo susidūrus pirmąjį kartą.
„Esame labiau pasiruošę. Aiškiau, kaip reikėtų reaguoti nuo pirmosios dienos, atsargose turime prikaupę apsaugos priemonių. Iš pradžių neturėjome tiek kombinezonų, apsauginių akinių ir veido skydų, tiesa, veido kaukėmis, dezinfekcinėmis medžiagomis buvome apsirūpinę. Vien chirurginių kaukių vartojimas išaugo šimtą kartų!
Iš karto pasipylė klausimai iš ministerijos: pateikite, kokias turite atsargas. O kiek jų reikia turėti, niekas nežino ir nėra ko paklausti. Dabar parengtos ir skaičiuoklės, kiek mums jų reikia parai ar mėnesiui.
 
Jeigu grįžtume į apsaugos priemonių vartojimo lygį, koks buvo iki koronaviruso pandemijos, jomis būtume apsirūpinę penkeriems metams.
Savivaldybė kas savaitę nuotoliniu būdu organizuodavo pasitarimus, mums padėjo apsirūpinti ir apsaugos priemonėmis. Kai yra savivaldybės ar kitų įstaigų palaikymas, jautiesi ženkliai tvirčiau ir stipriau“, - šypsosi V.Merkliopas. Beje, savivaldybės dėka buvo sutvarkyta ir infrastruktūra aplink ligoninę, įrengti takai pėstiesiems, nauja automobilių stovėjimo aikštelė, lauko laiptai.
 
„Personalui neleidžiame atsipalaiduoti ir stengiamės toliau laikytis visų ministerijos reikalavimų. Ateinantiems į ligoninę pacientams matuojame temperatūrą, toliau taisyklingai nešiojame apsaugines priemones.
Neatsipalaiduojame! Bet iš kitos pusės, kaip minėjau, mums reikia didinti suteikiamų paslaugų apimtis, juolab kad iš pacientų jaučiame, jog paslaugų jiems tikrai reikia daugiau. Nes mirtingumo rodikliai, stebime ir rajono statistiką, šiek tiek didesni, palyginti su pernai. Ar taip yra todėl, kad paslaugų prieinamumas tiek pas šeimos gydytojus, tiek pas specialistus šiek tiek sumažėjęs, sunku pasakyti.
Pasisekė, kad užsikrėtusiųjų skaičiai mūsų šalyje neišaugo. Laiku susigriebta. Prognozė buvo žymiai niūresnės.
Reikia pripažinti, kaip rodo ir kitų šalių patirtis, jeigu savivaldybėje yra daugiau užsikrėtimo atvejų, reikia skirti daugiau dėmesio apsaugos priemonėms, o kitur galbūt galima žiūrėti ir laisviau“, - sakė V.Merkliopas, pridurdamas, kad rajone iš viso buvo šeši sergančiųjų atvejai.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

    Budinti vaistinė


    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

    razinka


    Sveika šeima


    Šuo su breketais – nauja odontologų kasdienybė

    Sakoma, koks šeimininkas – toks ir šuo. Stebint prastus Lietuvos gyventojų dantų būklės rodiklius, augintinių burnos problemų komentuoti nebereikia. Veterinarijos gydytoja odontologė Ernesta Vercinskaitė-Pagojė sako, kad net 90 proc. šeimininkų augintinių burnos bėdų nepastebi ir pagalbos kreipiasi per vėla...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    „Titaniko“ II ateitis: fiasko ar bravo?

    „Titanikas“ II gali sukurti taiką. Šis gali tapti taikos laivu visoms pasaulio valstybėms“, – sako ekscentriškasis australų verslininkas Clive Palmeris. Pastarasis savųjų planų sukurti istorinio tragiško likimo laivo repliką nepamiršo. Jis prisimena ne tik romantinę Džeko ir Rouzės ...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Ar gudresnis valgo skaniau?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

    Naujas numeris