„Iš tikrųjų nepagrįstas yra prašymas apklausti žmogų, kurio anketiniai duomenys, net pilietybė, tiksli gyvenamoji vieta ir valstybė, kur dabar jis yra, nežinoma. Žinoma tik buvusi darbo vieta“, – per posėdį ketvirtadienį sakė Apeliacinio teismo teisėjas Linas Šiukšta.
Jis pridūrė, kad liudytojo paieškos pernelyg ilgai užtęstų procesą. 
Su minėta bendrove 2020 metų kovą Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija pasirašė dvi sutartis dėl reagentų pirkimo.
 
Prašymą dėl liudytojo apklausos Lietuvos apeliaciniam teismui ketvirtadienį pateikė valstybės kaltintojas baudžiamojoje byloje Gintaras Jasaitis.
Ketvirtadienį teismo trijų teisėjų kolegija pradėjo nagrinėti prokuratūros skundą dėl Š. Narbuto išteisinimo, buvo sprendžiama, ar reikia atlikti įrodymų tyrimą – apklausti liudytojus, kaltinamąjį, atlikti kitus veiksmus.
„Yra būtina atlikti Laurent Mendes apklausą ir išsireikalauti duomenis, susijusius su Šarūno Narbuto turėtomis realiomis proceso išlaidomis. Manau, kad būtina apklausti išteisintąjį Šarūną Narbutą. Apygardos teisme, nebuvo galimybės jam užduoti klausimų“, – sakė prokuroras G. Jasaitis, pridūręs, kad turės labai daug klausimų išteisintajam. 
 
Tačiau Š. Narbutas atsisakė duoti parodymus ir Lietuvos apeliaciniam teismui.
„Naudojuosi teise neduoti parodymų“, – teismui sakė išteisintasis.
Teisėjas L. Šiukšta atsakė, kad išteisintasis turi tokią teisę.
Esant tokiai situacijai, šioje byloje įrodymų tyrimas nebus atliekamas, nagrinėjimas bus tęsiamas gruodį.
 
Prokuroras liudytojo užsieniečio L. Mendeso apklausą siūlė organizuoti per Teisingumo ministeriją. Jis mano, kad šio liudytojo parodymais grindžiamas civilinis ieškinys, jo parodymai reikšmingi dėl testų kainos ir komisinio mokesčio.
Per ikiteisminį tyrimą L. Mendesas su Lietuvos teisėsaugos pareigūnais bendravo būdamas iš Ispanijos, tačiau bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme  paaiškėjo, kad šis asmuo įmonėje nedirba, o pateiktais naujais kontaktais jo pasiekti nepavyko, jo buvimo vieta nežinoma.
 
Anksčiau bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas nusprendė paskelbti šio liudytojo anksčiau duotus parodymus teismo posėdyje ir jo neieškoti.
Š. Narbutas savo atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą prieštaravo L. Mendeso apklausai. Š. Narbuto manymu, prokuroras ketverius metus tęsia nepagrįstą jo baudžiamąjį persekiojimą ir kaltinimą grindžia ne byloje surinktais duomenimis, o savo subjektyviu vertinimu.
 
Gegužės 11 dieną Vilniaus apygardos teismas Š. Narbutą visiškai išteisino kaip nepadariusį veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Sveikatos apsaugos ministerijos byloje pareikštas 300 tūkst. eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo paliktas nenagrinėtas, teismas išteisintajam iš valstybės priteisė per 16,8 tūkst. eurų proceso išlaidų.
Generalinės prokuratūros prokuroras G. Jasaitis mano, kad Š. Narbuto išteisinimas dėl piktnaudžiavimo ir sukčiavimo, kai tarpininkavo Lietuvai per pandemiją įsigyjant COVID-19 reagentus, buvo visiškai nepagrįstas, todėl pateikė apeliacinį skundą.
 
Prokuroras Apeliacinio teismo prašo žemesnės instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir Š. Narbutą pripažinti kaltu dėl dviejų nusikaltimų ir skirti jam 75 tūkst. eurų baudą bei priteisti per 300 tūkst. eurų Sveikatos apsaugos ministerijai.
Š. Narbutas kaltintas, kad 2020 metų kovą–liepą gavo tuometinės sveikatos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų įsigijimo Vyriausybės vardu.
 
Bylos duomenimis, Š. Narbutas derėjosi su reikiamus testus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovu dėl šių testų įsigijimo kainos. Iš viso susiderėta dėl daugiau kaip 300 tūkst. COVID-19 reagentų įsigijimo.
Susitarus dėl 17 eurų kainos už vieną testo vienetą, į šią sumą įskaičiuotas ir 1 euro už testą tarpininkavimo atlygis Š. Narbutui.
Teismas pažymėjo, jog Š. Narbuto veikla ieškant trūkstamų medicinos priemonių tiekėjų, gilinantis į jų siūlomų priemonių parametrus, siūlant šiuos tiekėjus ir jų turimas medicinos priemones Lietuvos kompetentingoms institucijoms, taip pat tarpininkaujant tarp tiekėjų ir institucijų įsigijimo procese, bylai nekelia abejonių šios veiklos teisėtumo prasme.
 
Tačiau teismas konstatavo, kad byloje neįrodyta, kad Š. Narbutas bylai aktualiu laikotarpiu buvo valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – buvo paskirtas Vyriausybės atstovu ar nešališku ekspertu.
Pasak Vilniaus apygardos teismo, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių kaltinime nurodytas aplinkybes, kad Š. Narbutas gavo Vyriausybės atstovų nurodymus dalyvauti derybose su Kinijos gamintojo „Sansure Biotech“ atstove Ispanijos įmone „PMS International dėl COVID-19 testų įsigijimo Lietuvos Vyriausybės vardu.
 
Apygardos teismas konstatavo, kad per derybas Š. Narbutas veikė kaip Ispanijos įmonės „PMS International“ atstovas pagal jų sudarytą komercinio atstovavimo sutartį. Joje Š. Narbutui buvo numatytas 1 euro už vieną testo, parduoto Lietuvai, atlygis. Jį Ispanijos įmonė jau buvo įskaičiavusi į Lietuvai pasiūlytą kainą, jis buvo sumokėtas Š. Narbutui iš „PMS International“ priklausančių lėšų.
 
Be to, teismas nusprendė, kad byloje neįrodyta, jog be tarpininkavimo mokesčio COVID-19 testų kaina Lietuvai būtų buvusi mažesnė, Š. Narbutas įgijo „PMS International“ priklausančias lėšas, be ne Lietuvos biudžeto lėšas.
Pats Š. Narbutas kaltinimus atmetė. Jis anksčiau teisme teigė, jog derėdamasis dėl COVID-19 reagentų pirkimo veikė ne kaip Sveikatos apsaugos ministerijos pasitelktas nepriklausomas ekspertas ar Vyriausybės įgaliotas asmuo.