Chirurgas prof. Žilvinas Saladžinskas kolegų apibūdinamas kaip savo srities profesionalas. Tačiau šiandien patyręs medikas teisiamas dėl pacientės mirties. Prokurorė prašo jam skirti lygtinę laisvės atėmimo bausmę ir uždrausti dvejus metus verstis mediko praktika. Socialiniuose tinkluose medikai savo profilio nuotraukas papuošė taikiniu. Žinutė gana aiški – atlikdami kasdieninį darbą rytoj teisiamųjų suole gali atsidurti ir jie.
Ne prisipažinimas
Nors kol kas dar niekas nepaskelbė nuosprendžio byloje, neatsargus prokurorės Auksės Lipkevičinės pasakymas sukėlė medikų pasipiktinimo ir palaikymo bangą kolegai. Kiek anksčiau prof. Žilvinas Salažinskas sakė, jog dėl šios nelaimės žmogiškąja prasme labai besigailintis. Ir tai visiškai natūralu. Tačiau prokurorės teigimu, teismui reikės įvertinti, ar toks pasakymas gali būti laikomas prisipažinimu.
„Prokurorės teiginys, jog mediko asmeninis gailėjimasis dėl klaidos prilygsta prisipažinimui yra NEĮTIKĖTINAS. Pagaliau atskirkime savo galvose klaidą ir kaltę. Operacijų metu gali įvykti nenumatytų situacijų, kurių metu komplikacijos – neišvengiamos“, - taip į šiuos žodžius socialiniame tinkle reagavo gydytojas Martynas Gedminas.
Daugiau nei du dešimtmečius medicinos teisėje besispecializuojantis teisininkas advokatų kontoros Drakšas, Mekionis ir partneriai Gyvybes mokslų praktikos vadovas Andrej Rudanov sako, jog tokių atvejų, kai kaltinami medikai, - ne vienas ir ne du.
„Artimieji labai skirtingai priima net ir, tarkime, paliatyviaus paciento netektį. Vieni - kaip faktą, kitiems gi atrodo, jog buvo galima padaryti ką nors daugiau. Kai artimojo netekusieji giminės kreipiasi į įstaigos vadovą ar kitą vadovaujantį personalą, natūralu, jog visada iš gydytojų nuskamba žodžiai: „labai apgailestaujame, užjaučiame“. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad kiekvienas medikas atsidūręs situacijoje, kai netenkama paciento, net ir, kaip minėjau, paliatyvios slaugos atveju, visada pergalvoja, ar tikrai viską padarė? Gal galėjo padaryti ką nors daugiau ir žmogus būtų gyvenęs pusdienį ilgiau? Tai - natūrali mediko būsena, jis nuolat analizuoja savo veiksmus. Tačiau žodžiai „apgailestauju“, „suprantu jūsų skausmą“ nėra prisipažinimas“, - sako A.Rudanov.
Mokėsime atsiprašyti?
Visa ši istorija prasidėjo 2017 metais, kai prokuratūra gavo skundą iš giminaičių, atliko visus reikiamus veiksmus ir vėliau medžiaga buvo perduota teismui. Šiuo metu teismas nagrinėja baudžiamąją bylą: vyksta liudytojų, ekspertų apklausos. Procesas trunka jau kelerius metus. Esamuoju laiku nėra jokio teismo sprendimo, kad gydytojas kaltas. Pasak teisininkų, galbūt teismas pasakys, kad gydytojas kaltas ir aiškiai nustatys dėl ko. Kaltas, kad žmogus mirė ar kad ko nors nepadarė, o gal padarė per daug. Bet gali būti ir taip, kad gydytojas bus išteisintas.
„Šioje situacijoje kol kas nežinome visų detalių, tačiau iš anksto teigiama, kad žmogus yra kaltas. Kai kalbame apie atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę, laisvės suvaržymą, mesdami kaltinimus žmogui, nors tikslių įrodymų ir įsiteisėjusio teismo sprendimo (nuosprendžio) nėra, kalbame per drąsiai. Teisingumą Lietuvoje vykdo teismai. Tai būtent ta instancija, kuri įvertina aplinkybes, faktus, duomenis, surinktų įrodymų visumą ir tada paskelbia verdiktą. Tačiau kaip ir minėjau, viešai, kol kas jokių detalių neskelbiama, todėl nereikėtų taip drąsiai teigti apie gydytojo kaltę“, - sako advokatas Andrej Rudanov.
Šiandien gydytojo prof. Ž.Saladžinsko gydytojo licencija nesustabdyta, nuosprendžio byloje nėra. Jis toliau dirba, dėsto universitete. Kol kas neskelbiama viešai ir jokia ekspertizė, kuri būtų tyrusi gydytojo veiksmus ir nustačiusi jo padarytas klaidas. Remiantis teisininkų praktika, jei tokia ekspertizė būtų atlikta ir būtų nustatyta gydytojo padaryta klaida, šiandien teismo sprendimas jau būtų paskelbtas ir tam tikrai nebūtų prireikę beveik trejų metų.
Pasak medikų, pikčiausia šioje istorijoje, kad gydytojai yra labai greitai apkaltinami, nė neįrodžius jų kaltės. Klausimas, ar taip pat greitai sugebėsime atsiprašyti, jei teismo sprendimas bus priešingas?
Komentaras
Lietuvos medikų sąjūdžio Valdybos pirmininkės pavaduotoja Jurgita Sejonienė:
- Tokių bylų tikrai pasitaiko, nėra taip, kad pas mus viskas išsprendžiama geranoriškai. Tačiau šiuo atveju spaudos dėmesys ir tas įvaizdžio suformavimas profesoriaus atžvilgiu, kaip žmogaus ką nors specialiai padariusio, neteisingas. Juolab kai vis dar vyksta procesas ir nepriimtas joks sprendimas. Bet žmogus paverstas žmogžudžiu. Atrodo absurdiška, kad žmogaus atsiprašymas tampa kaip ir jo kaltės įrodymu. Netikiu, kad profesorius nuo pat pradžių neatsiprašė, gal šeima norėjo kitokio atsiprašymo. Ir bausmė šiuo atveju neadekvati, juk žmogus to tyčia neplanavo. Bet kol kas mes nieko nežinome tiksliai.
Tarkim, gydytojo Mindaugo Žiuko atvejis, kuris buvo ir kaltinamas, šiandien sėkmingai dirba Švedijoje. Teismo jis buvo pripažintas kaltu, įsigaliojo draudimas dirbti gydytoju Lietuvoje, tiesa, vėliau šis sprendimas buvo panaikintas Apeliaciniame teisme. Ko neteko Lietuva? Gero specialisto, kuris sėkmingai dirba Švedijoje.
Suprantu, kiekvienas esame turėję netekčių. Šiuo atveju tai netikėta netektis, todėl artimiesiems sunku ir suprasti, ir atleisti. Tačiau, manau, šioje situacijoje yra ir kitų sprendimo būdų nepaverčiant medikų be teismo žmogžudžiais. Žala pacientui ar paciento šeimai turi būti atlyginta, nesvarbu ar tai buvo komplikacija, ar netyčinė klaida, turinti įtakos darbingumo sumažėjimui ar gyvenimo kokybės suprastėjimui. Moralinė žala taip pat privalo būti atlyginta, kaip ir visame pasaulyje. Džiugu, kad nuo šių metų įsigaliojo žalos be kaltės atlyginimo įstatymas, bet tikiuosi, kad edukuosis ir visuomenė - neliks to motyvo nuteisti be teismo.
Tarp kitko
Bylos duomenimis, 2015 metais chirurgas pacientei atliko storosios žarnos naviko šalinimo operaciją, tačiau prieš ją nepadarė visų būtinų tyrimų diagnozei patikslinti. Per operaciją medikas pažeidė moters blužnį, išsivystė kraujavimas ir blužnis buvo šalinama, o šios procedūros metu pažeidus kasą, išsivystė ūmus kasos uždegimas ir pacientė mirė. Pasak chirurgo, pacientei reikėjo pašalinti darinį žarnyne, kuris buvo užfiksuotas vienoje žarnyno pusėje, tačiau jau pradėjus operaciją, paaiškėjo, kad šis iš tiesų buvo kitoje vietoje. Jis į teismo posėdį atsinešė virškinimo sistemos schemą, kurioje rodė, kaip vyko operacija ir kaip keitėsi jos planas.
Žarną teko šalinti šalia blužnies ir ji operacijos metu buvo pažeista. Kadangi blužnies kraujavimo sustabdyti neįmanoma, o ji nėra gyvybiškai svarbus organas suaugusiam žmogui, ji yra šalinama. Vėliau paaiškėjo, kad operacijos metu buvo pažeista ir kasa, dėl ko išsivystė jos uždegimas, pasibaigęs pacientės mirtimi. Mediko teigimu, po operacijos moters būklė buvo stabili, ji buvo stebima, o kasos pažeidimas jam buvęs netikėtas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: