Ry­toj čia ga­li bū­ti tu

Evelina Machova
2020-02-03
Chi­rur­gas prof. Žil­vi­nas Sa­la­džins­kas ko­le­gų api­bū­di­na­mas kaip sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­las. Ta­čiau šian­dien pa­ty­ręs me­di­kas tei­sia­mas dėl pa­cien­tės mir­ties. Pro­ku­ro­rė pra­šo jam skir­ti lyg­ti­nę lais­vės at­ėmi­mo baus­mę ir už­draus­ti dve­jus me­tus vers­tis me­di­ko prak­ti­ka. So­cia­li­niuo­se tin­kluo­se me­di­kai sa­vo pro­fi­lio nuo­trau­kas pa­puo­šė tai­ki­niu. Ži­nu­tė ga­na aiš­ki – at­lik­da­mi kas­die­ni­nį dar­bą ry­toj tei­sia­mų­jų suo­le ga­li at­si­dur­ti ir jie.
Ry­toj čia ga­li bū­ti tu

Ne pri­si­pa­ži­ni­mas
Nors kol kas dar nie­kas ne­pa­skel­bė nuosp­ren­džio by­lo­je, ne­at­sar­gus pro­ku­ro­rės Auk­sės Lip­ke­vi­či­nės pa­sa­ky­mas su­kė­lė me­di­kų pa­si­pik­ti­ni­mo ir pa­lai­ky­mo ban­gą ko­le­gai. Kiek anks­čiau prof. Žil­vi­nas Sa­la­žins­kas sa­kė, jog dėl šios ne­lai­mės žmo­giš­ką­ja pras­me la­bai be­si­gai­lin­tis. Ir tai vi­siš­kai na­tū­ra­lu. Ta­čiau pro­ku­ro­rės tei­gi­mu, teis­mui rei­kės įver­tin­ti, ar toks pa­sa­ky­mas ga­li bū­ti lai­ko­mas pri­si­pa­ži­ni­mu.
„Pro­ku­ro­rės tei­gi­nys, jog me­di­ko as­me­ni­nis gai­lė­ji­ma­sis dėl klai­dos pri­lygs­ta pri­si­pa­ži­ni­mui yra NEĮTIKĖTINAS. Pa­ga­liau at­skir­ki­me sa­vo gal­vo­se klai­dą ir kal­tę. Ope­ra­ci­jų me­tu ga­li įvyk­ti ne­nu­ma­ty­tų si­tu­a­ci­jų, ku­rių me­tu kom­pli­ka­ci­jos – ne­iš­ven­gia­mos“, - taip į šiuos žo­džius so­cia­li­nia­me tin­kle re­a­ga­vo gy­dy­to­jas Mar­ty­nas Ged­mi­nas.
 

Dau­giau nei du de­šimt­me­čius me­di­ci­nos teisėje be­si­spe­cia­li­zuo­jan­tis tei­si­nin­kas ad­vo­ka­tų kon­to­ros Drak­šas, Me­kio­nis ir part­ne­riai Gy­vy­bes moks­lų prak­ti­kos va­do­vas An­drej Ru­da­nov sa­ko, jog to­kių at­ve­jų, kai kal­ti­na­mi me­di­kai, - ne vie­nas ir ne du.
„Ar­ti­mie­ji la­bai skir­tin­gai pri­ima net ir, tar­ki­me, pa­lia­ty­viaus pa­cien­to ne­tek­tį. Vie­ni - kaip fak­tą, ki­tiems gi at­ro­do, jog bu­vo ga­li­ma pa­da­ry­ti ką nors dau­giau. Kai ar­ti­mo­jo ne­te­ku­sie­ji gi­mi­nės krei­pia­si į įstai­gos va­do­vą ar ki­tą va­do­vau­jan­tį per­so­na­lą, na­tū­ra­lu, jog vi­sa­da iš gy­dy­to­jų nu­skam­ba žo­džiai: „la­bai ap­gai­les­tau­ja­me, už­jau­čia­me“. Iš sa­vo pa­tir­ties ga­liu pa­sa­ky­ti, kad kiek­vie­nas me­di­kas at­si­dū­ręs si­tu­a­ci­jo­je, kai ne­ten­ka­ma pa­cien­to, net ir, kaip mi­nė­jau, pa­lia­ty­vios slau­gos at­ve­ju, vi­sa­da per­gal­vo­ja, ar tik­rai vis­ką pa­da­rė? Gal ga­lė­jo pa­da­ry­ti ką nors dau­giau ir žmo­gus bū­tų gy­ve­nęs pus­die­nį il­giau? Tai - na­tū­ra­li me­di­ko bū­se­na, jis nuo­lat ana­li­zuo­ja sa­vo veiks­mus. Ta­čiau žo­džiai „ap­gai­les­tau­ju“, „su­pran­tu jū­sų skaus­mą“ nė­ra pri­si­pa­ži­ni­mas“, - sa­ko A.Ru­da­nov.
 
Mo­kė­si­me at­si­pra­šy­ti?
Vi­sa ši is­to­ri­ja pra­si­dė­jo 2017 me­tais, kai pro­ku­ra­tū­ra ga­vo skun­dą iš gi­mi­nai­čių, at­li­ko vi­sus rei­kia­mus veiks­mus ir vė­liau me­džia­ga bu­vo per­duo­ta teis­mui. Šiuo me­tu teis­mas nag­ri­nė­ja bau­džia­mą­ją by­lą: vyks­ta liu­dy­to­jų, eks­per­tų ap­klau­sos. Pro­ce­sas trun­ka jau ke­le­rius me­tus. Esa­muo­ju lai­ku nė­ra jo­kio teis­mo spren­di­mo, kad gy­dy­to­jas kal­tas. Pa­sak tei­si­nin­kų, gal­būt teis­mas pa­sa­kys, kad gy­dy­to­jas kal­tas ir aiš­kiai nu­sta­tys dėl ko. Kal­tas, kad žmo­gus mi­rė ar kad ko nors ne­pa­da­rė, o gal pa­da­rė per daug. Bet ga­li bū­ti ir taip, kad gy­dy­to­jas bus iš­tei­sin­tas.
 

„Šio­je si­tu­a­ci­jo­je kol kas ne­ži­no­me vi­sų de­ta­lių, ta­čiau iš anks­to tei­gia­ma, kad žmo­gus yra kal­tas. Kai kal­ba­me apie at­sa­ko­my­bę, bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę, lais­vės su­var­žy­mą, mes­da­mi kal­ti­ni­mus žmo­gui, nors tiks­lių įro­dy­mų ir įsi­tei­sė­ju­sio teis­mo spren­di­mo (nuosp­ren­džio) nė­ra, kal­ba­me per drą­siai. Tei­sin­gu­mą Lie­tu­vo­je vyk­do teis­mai. Tai bū­tent ta ins­tan­ci­ja, ku­ri įver­ti­na ap­lin­ky­bes, fak­tus, duo­me­nis, su­rink­tų įro­dy­mų vi­su­mą ir ta­da pa­skel­bia ver­dik­tą. Ta­čiau kaip ir mi­nė­jau, vie­šai, kol kas jo­kių de­ta­lių ne­skel­bia­ma, to­dėl ne­rei­kė­tų taip drą­siai teig­ti apie gy­dy­to­jo kal­tę“, - sa­ko advokatas An­drej Ru­da­nov.

 
Šian­dien gy­dy­to­jo prof. Ž.Sa­la­džins­ko gy­dy­to­jo li­cen­ci­ja ne­su­stab­dy­ta, nuosp­ren­džio by­lo­je nė­ra. Jis to­liau dir­ba, dės­to uni­ver­si­te­te. Kol kas ne­skel­bia­ma vie­šai ir jo­kia eks­per­ti­zė, ku­ri bū­tų ty­ru­si gy­dy­to­jo veiks­mus ir nu­sta­čiu­si jo pa­da­ry­tas klai­das. Re­mian­tis tei­si­nin­kų prak­ti­ka, jei to­kia eks­per­ti­zė bū­tų at­lik­ta ir bū­tų nu­sta­ty­ta gy­dy­to­jo pa­da­ry­ta klai­da, šian­dien teis­mo spren­di­mas jau bū­tų pa­skelb­tas ir tam tik­rai ne­bū­tų pri­rei­kę be­veik tre­jų me­tų.
Pa­sak me­di­kų, pik­čiau­sia šio­je is­to­ri­jo­je, kad gy­dy­to­jai yra la­bai grei­tai ap­kal­ti­na­mi, nė ne­įro­džius jų kal­tės. Klau­si­mas, ar taip pat grei­tai su­ge­bė­si­me at­si­pra­šy­ti, jei teis­mo spren­di­mas bus prie­šin­gas?

 

Komentaras
Lie­tu­vos me­di­kų są­jū­džio Val­dy­bos pir­mi­nin­kės pa­va­duo­to­ja Jur­gi­ta Se­jo­nie­nė:

- To­kių by­lų tik­rai pa­si­tai­ko, nė­ra taip, kad pas mus vis­kas iš­spren­džia­ma ge­ra­no­riš­kai. Ta­čiau šiuo at­ve­ju spau­dos dė­me­sys ir tas įvaiz­džio su­for­ma­vi­mas pro­fe­so­riaus at­žvil­giu, kaip žmo­gaus ką nors spe­cia­liai pa­da­riu­sio, ne­tei­sin­gas. Juo­lab kai vis dar vyks­ta pro­ce­sas ir ne­pri­im­tas joks spren­di­mas. Bet žmo­gus pa­vers­tas žmog­žu­džiu. At­ro­do ab­sur­diš­ka, kad žmo­gaus at­si­pra­šy­mas tam­pa kaip ir jo kal­tės įro­dy­mu. Ne­ti­kiu, kad pro­fe­so­rius nuo pat pra­džių neat­si­pra­šė, gal šei­ma no­rė­jo ki­to­kio at­si­pra­šy­mo. Ir baus­mė šiuo at­ve­ju ne­adek­va­ti, juk žmo­gus to ty­čia ne­pla­na­vo. Bet kol kas mes nie­ko ne­ži­no­me tiks­liai.

Tar­kim, gy­dy­to­jo Min­dau­go Žiu­ko at­ve­jis, ku­ris bu­vo ir kal­ti­na­mas, šian­dien sėk­min­gai dir­ba Šve­di­jo­je. Teis­mo jis bu­vo pri­pa­žin­tas kal­tu, įsi­ga­lio­jo drau­di­mas dirb­ti gy­dy­to­ju Lie­tu­vo­je, tie­sa, vė­liau šis spren­di­mas bu­vo pa­nai­kin­tas Ape­lia­ci­nia­me teis­me. Ko ne­te­ko Lie­tu­va? Ge­ro spe­cia­lis­to, ku­ris sėk­min­gai dir­ba Šve­di­jo­je.
Su­pran­tu, kiek­vie­nas esa­me tu­rė­ję ne­tek­čių. Šiuo at­ve­ju tai ne­ti­kė­ta ne­tek­tis, to­dėl ar­ti­mie­siems sun­ku ir su­pras­ti, ir at­leis­ti. Ta­čiau, ma­nau, šio­je si­tu­a­ci­jo­je yra ir ki­tų spren­di­mo bū­dų ne­pa­ver­čiant me­di­kų be teis­mo žmog­žu­džiais. Ža­la pa­cien­tui ar pa­cien­to šei­mai tu­ri bū­ti at­ly­gin­ta, ne­svar­bu ar tai bu­vo kom­pli­ka­ci­ja, ar ne­ty­či­nė klai­da, tu­rin­ti įta­kos dar­bin­gu­mo su­ma­žė­ji­mui ar gy­ve­ni­mo ko­ky­bės su­pras­tė­ji­mui. Mo­ra­li­nė ža­la taip pat pri­va­lo bū­ti at­ly­gin­ta, kaip ir vi­sa­me pa­sau­ly­je. Džiu­gu, kad nuo šių me­tų įsi­ga­lio­jo ža­los be kal­tės at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mas, bet ti­kiuo­si, kad edu­kuo­sis ir vi­suo­me­nė - ne­liks to mo­ty­vo nu­teis­ti be teis­mo. 

 
Tarp kitko
By­los duo­me­ni­mis, 2015 me­tais chi­rur­gas pa­cien­tei at­li­ko sto­ro­sios žar­nos na­vi­ko ša­li­ni­mo ope­ra­ci­ją, ta­čiau prieš ją ne­pa­da­rė vi­sų bū­ti­nų ty­ri­mų diag­no­zei pa­tiks­lin­ti. Per ope­ra­ci­ją me­di­kas pa­žei­dė mo­ters bluž­nį, iš­si­vys­tė krau­ja­vi­mas ir bluž­nis bu­vo ša­li­na­ma, o šios pro­ce­dū­ros me­tu pa­žei­dus ka­są, iš­si­vys­tė ūmus ka­sos už­de­gi­mas ir pa­cien­tė mi­rė. Pa­sak chi­rur­go, pa­cien­tei rei­kė­jo pa­ša­lin­ti da­ri­nį žar­ny­ne, ku­ris bu­vo už­fik­suo­tas vie­no­je žar­ny­no pu­sė­je, ta­čiau jau pra­dė­jus ope­ra­ci­ją, pa­aiš­kė­jo, kad šis iš tie­sų bu­vo ki­to­je vie­to­je. Jis į teis­mo po­sė­dį at­si­ne­šė virš­ki­ni­mo sis­te­mos sche­mą, ku­rio­je ro­dė, kaip vy­ko ope­ra­ci­ja ir kaip kei­tė­si jos pla­nas.
Žar­ną te­ko ša­lin­ti ša­lia bluž­nies ir ji ope­ra­ci­jos me­tu bu­vo pa­žeis­ta. Ka­dan­gi bluž­nies krau­ja­vi­mo su­stab­dy­ti ne­įma­no­ma, o ji nė­ra gy­vy­biš­kai svar­bus or­ga­nas su­au­gu­siam žmo­gui, ji yra ša­li­na­ma. Vė­liau pa­aiš­kė­jo, kad ope­ra­ci­jos me­tu bu­vo pa­žeis­ta ir ka­sa, dėl ko iš­si­vys­tė jos už­de­gi­mas, pa­si­bai­gęs pa­cien­tės mir­ti­mi. Me­di­ko tei­gi­mu, po ope­ra­ci­jos mo­ters būk­lė bu­vo sta­bi­li, ji bu­vo ste­bi­ma, o ka­sos pa­žei­di­mas jam bu­vęs ne­ti­kė­tas.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris