Faktas
Vėžys jau šiandien yra dažniausia mirties priežastis pasaulyje. PSO įspėja: jeigu nesiimsime jokių priemonių, 2021 m. vėžiu sirgs iki 30 mln. žmonių.
Pasaulio sveikatos organizacijos prognozės artimiausiems dešimtmečiams nėra optimistinės. PSO praneša, kad apie 20 mln. žmonių šiandien serga onkologinėmis ligomis, o kiekvienais metais pasaulyje vidutiniškai apie 8 mln. žmonių miršta nuo šių ligų.

---

Serga vis daugiau darbingo amžiaus žmonių
Lietuvoje vėžio diagnozę kasdien išgirsta beveik 50 žmonių, apie 80 tūkst. žmonių šiuo metu serga onkologinėmis ligomis. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, mūsų šalyje (kaip ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse) kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio.
 
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentė Neringa Čiakienė teigia, jog pandemijos laikotarpiu susirgimų vėžiu nepadaugėjo. Tačiau galimai dėl sveikatos apsaugos sektoriaus apkrovos išaugo vėliau nustatomų, labiau progresavusių vėžio diagnozių procentas nuo bendrojo sergančiųjų skaičiaus.
 
„Taip pat liūdina, jog pastaruoju metu suserga vis daugiau darbingo amžiaus žmonių. Specialistai mano, jog tam įtakos turi genetiniai polinkiai, tačiau toli gražu ne paskutinėje vietoje yra gyvensenos pasirinkimai. Gąsdina tai, jog jaunesniems žmonėms onkologinės ligos vystosi itin greitai, todėl būtinybė skubiai ir tinkamai reaguoti į pacientų nusiskundimus yra be galo svarbi“, – teigia asociacijos prezidentė.
 
Rūkymas nusineša daugiausiai gyvybių
Tabako rūkymas – svarbiausias tarp visų žinomų vėžio rizikos veiksnių. Daugiau nei 90 proc. visų plaučių vėžio atvejų priežastis yra tas „saldus“ rūkalių pamėgtas dūmelis. Rūkymas taip pat yra viena pagrindinių burnos ertmės, ryklės, gerklų, skydliaukės, kasos, skrandžio, šlapimo pūslės bei inkstų piktybinių navikų priežasčių.
 
Labiausiai rūkantiesiems kenkia cigarečių dūmai. Sklistų iš automobilio vamzdžio, pramoninio kamino ar degančio miško – dūmai yra nuodingi. O cigarečių dūmai, pasak mokslininkų, yra ypač toksiški ir kenksmingi žmogaus organizmui. Kaip teigia Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas profesorius Edvardas Danila, degant cigaretei jos išskiriamuose dūmuose galima aptikti kelis tūkstančius skirtingų cheminių junginių. 80 iš šių - kancerogenai. Jau daug metų trunkantys moksliniai tyrimai įrodo, jog šios cheminės medžiagos yra nuodingos, pažeidžia ląsteles, lemia jų nevaldomą augimą ir tokiu būdu sukelia vėžį.
 
Nors didžiausias dūmų kiekis įkvepiamas į plaučius, tam tikra jų dalis visada nuryjama. Taip dūmai pro stemplę patenka į skrandį ir didina šio organo vėžio riziką. Rūkant cigaretę dūmai patenka į burną ir nosį. Toliau jie keliauja pro balso stygas, rykle žemyn, paskui per trachėją, kol pasiekia plaučius, didindami grėsmę, kad ir šiuos organus kada nors gali pažeisti vėžys.
Dūmuose esančios cheminės medžiagos patenka į kraują ir teko pasklinda organizme. Dėl šios priežasties vėžys gali išsivystyti kituose kūno organuose, pavyzdžiui, kasoje, gimdos kaklelyje ar kepenyse.
Prof. E.Danila teigia, jog absoliuti dauguma su plaučių vėžiu susidūrusių pacientų, kuriuos jam teko gydyti, buvo ilgamečiai rūkaliai.
 

„Jeigu skirstyčiau pacientus pagal ligas, apie aštuoniasdešimt procentų jų yra rūkaliai. Didžioji dalis žinomiausių ir dažniausiai pasitaikančių plaučių ligų, ne tik vėžio, buvo sukeltos tabako vartojimo. Galiu drąsiai teigti, jog apie devyniasdešimt procentų pacientų plaučių vėžį „prisikvietė“ rūkydami cigaretes“, – teigia prof. Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas profesorius Edvardas Danila.

 
Kai kurių žmonių priklausomybė nikotino produktams tokia stipri, jog, anot gydytojo, net išgirdus pačias liūdniausias diagnozes pacientai nesugeba atsikratyti juos į ligoninę paguldžiusio įpročio.
„Net išgirdus plaučių vėžio diagnozę rūkyti meta absoliuti mažuma. Tiesą sakant, žinau išties liūdnų ir tragiškų istorijų, kai žmonės net išsigydęs vėžį, kas jau savaime yra didelė retenybė, nemeta rūkyti ir po kurio laiko, kelių ar keliolikos metų, pasibeldžia į klinikų duris, kur vėl išgirsta vėžio diagnozę. Tokių atvejų, paradoksalu, yra ne vienas ir ne du. Liūdna, nes tie žmonės buvo gavę antrą šansą nugyventi ilgą ir laimingą gyvenimą“, – pasakoja medikas.
 


Draudimai pasiteisina ne visada
Europarlamentaras prof. Liudas Mažylis, dirbantis Europos parlamento Kovos su vėžiu komitete, sako, jog pats ilgus metus buvo rūkalius, o mesti rūkyti, anot jo, yra itin sudėtinga. Anot politiko, „tai - beveik neįmanoma misija“.

„Valstybei itin žalinga, kai jos darbingo, o ir vyresnio amžiaus žmonės suserga sunkiomis, tačiau išvengiamomis ligomis. Tačiau kalbant apie rūkymą, valdžios galimybės yra šiek tiek ribotos. Taip, valstybė gali edukuoti piliečius, organizuoti prieš rūkymą nukreiptas informacines kampanijas, tačiau aš, kaip buvęs rūkalius, puikiai žinau, jog daugeliui rūkančiųjų ne taip jau ir norisi girdėti visas tas baisybes apie vėžį. Kitas variantas yra „kirsti“ rūkaliams per kišenę. Veikti žmogaus ir jo šeimos biudžetą ekonominiais būdais. Kelti tabako gaminių akcizus. Taip pat kaip įmanoma riboti tabako gaminių reklamą“, – įsitikinęs prof. europarlamentaras prof. Liudas Mažylis.

 
Neringa Čiakienė pasakoja, jog dar tuo metu, kai buvo įmanomi gyvi susitikimai su pacientais, platinant informacinius lankstinukus apie galimus vėžio rizikos veiksnius susitikimuose „einamiausi“ visados būdavo lankstinukai apie rūkymo žalą. POLA vadovė pripažįsta, jog šiuo metu situacija šalyje šiuo klausimu liūdna, o draudimai ir akcizų kėlimas neduoda laukiamų rezultatų.
Tą mato ir pasaulio mokslinė bendruomenė. Priklausomybių ligų specialistai teigia, jog būtų naivu tikėtis, jog dauguma rūkančiųjų mes savo įprotį, ką parodo ir gydytojų praktika. Atsižvelgiant į tai, jog ši yda yra tiesiog per stipri absoliučiai daugumai žmonių, vis dažniau pasigirsta nuomonių apie tariamai saugesnes alternatyvas įprastoms cigaretėms. Tačiau kiek šios alternatyvos saugesnės ir kiek etiška būtų tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti rūkančiuosius pereiti prie nors ir saugesnės, bet vis tiek kenksmingos alternatyvos, išlieka itin aštrių diskusijų tema.
 
„Kol kas neturime vienos formulės šiai problemai spręsti. Žinoma, saugesnės alternatyvos įprastoms cigaretėms ir kitiems tradiciniams tabako gaminiams yra būtinos, tačiau, mano manymu, daug svarbiau yra užtikrinti, jog jie būtų mažiau pasiekiami vaikams ir paaugliams. Net tik mažiau pasiekiami, bet ir mažiau į juos apeliuojantys. Šiuo atveju itin svarbu tokiems produktams kuriant rinkodaros strategijas aiškiai nurodyti juos kaip potencialiai mažiau žalingus. Jei iš vienos pusės suteiksime jau rūkantiems saugesnes alternatyvas, o taip pat užkirsime kelią naujajai kartai įgyti šį kenksmingą įprotį, ilgalaikėje perspektyvoje galime tikėtis su rūkymu siejamo mirtingumo sumažėjimo“, –  sako Paryžiaus klinikos „Bizet“ medicinos onkologas profesorius David Khayat, savo laiku buvęs prezidento Žako Širako patarėju medicinos klausimais

---

 
Tarp kitko
Rūkančių tėvų, ypač motinų, rūkančių nėštumo metu, vaikai dažniau nei nerūkančiųjų serga smegenų ir kitais vaikams būdingais piktybiniais navikais. Efektyviausia minėtų navikų profilaktikos priemonė – mesti rūkyti, dar geriau – nepradėti rūkyti, vengti būti patalpose, kur rūkoma. Rizika susirgti minėtais piktybiniais navikais labai sumažėja nustojus rūkyti.
Naujausiose PSO rekomendacijose teigiama, kad mažiausiai 150 min. per savaitę aktyvios fizinės veiklos tiems, kam daugiau nei 18 metų, sumažina riziką susirgti bet kuria neužkrečiamąja liga, netgi vėžiu. Vaikams nuo 5 iki 17 metų aktyviai sportuoti per savaitę reikėtų nemažiau nei 1 valandą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!