Rū­kan­čių­jų ma­žė­ja, o rin­ką kei­čia al­ter­na­ty­vūs pro­duk­tai

Evelina Machova
2020-05-11
Kaip ro­do at­lik­ti ty­ri­mai, rū­kan­čių­jų skai­čius Lie­tu­vo­je ma­žė­ja. Ta­čiau spe­cia­lis­tai, baks­no­da­mi į skai­čius, ti­ki­na, jog džiaug­tis nė­ra ko, mat dau­gė­ja var­to­jan­čių al­ter­na­ty­vius pro­duk­tus. Me­di­kai gi sa­ko, jog nors trūks­ta ty­ri­mų, kaip il­ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je šie pro­duk­tai vei­kia svei­ka­tą, žmo­nės tu­ri apie juos ži­no­ti. Mat nors daž­nu at­ve­ju rū­ky­mo ne­ver­ti­na­me kaip rim­tos pri­klau­so­my­bės, jos at­si­kra­ty­ti rei­kia daug pa­stan­gų ir skir­tin­gų spe­cia­lis­tų pa­gal­bos, to­dėl ša­lia tra­di­ci­nių ko­vos su rū­ky­mu prie­mo­nių bū­ti­na kal­bė­ti ir apie ža­los ma­ži­ni­mo stra­te­gi­ją. Taip pat gy­dy­to­jai įspė­ja, kad siau­čiant ko­ro­na­vi­ru­sui rū­ka­liai at­si­du­ria pa­di­dė­ju­sios ri­zi­kos gru­pė­je.
Rū­kan­čių­jų ma­žė­ja, o rin­ką kei­čia al­ter­na­ty­vūs pro­duk­tai

Iš­nau­do­ja pro­gas
Ki­lus pan­de­mi­jai dau­ge­liui te­ko ge­ro­kai su­lė­tin­ti gy­ve­ni­mo rit­mą. Nei te­le­vi­zi­jo­je, nei spau­do­je ne­trū­ko įvai­riau­sių siu­že­tų ar straips­nių, kaip ge­riau­siai iš­nau­do­ti ka­ran­ti­no lai­ką. Pa­vyz­džiui, pra­dė­ti keis­ti gy­ve­ni­mo bū­dą, svei­kiau mai­tin­tis ar ry­tais pa­si­mankš­tin­ti. Už svei­kes­nę ap­lin­ką ar, kaip da­bar po­pu­lia­ru sa­ky­ti, „ap­lin­ką be ci­ga­re­čių dū­mų“ ko­vo­jan­tys ak­ty­vis­tai taip pat ne­pra­lei­do pro­gos pa­si­nau­do­ti si­tu­a­ci­ja. JAV kon­gres­me­nas Ra­ja Kris­hna­mo­ort­hi, gar­sė­jan­tis ak­ty­via veik­lia prieš įpras­toms ci­ga­re­tėms al­ter­na­ty­vius pro­duk­tus, pa­vyz­džiui, e.ci­ga­re­tes, prieš ke­lias sa­vai­tes laiš­ku krei­pė­si į Mais­to ir vais­tų agen­tū­rą (FDA). Ja­me po­li­ti­kas rei­ka­la­vo, kad bent jau pan­de­mi­jos me­tu rin­ko­je ne­lik­tų e.ci­ga­re­čių.
 
Pas­ta­rų­jų prie­ši­nin­kai sie­kia, jog jų nau­do­ji­mas bū­tų griež­tai ap­ri­bo­tas ar net už­draus­tas. Vie­nas pa­grin­di­nių ar­gu­men­tų – ga­rin­to­jams (taip va­di­na­mi rū­kan­tys e.ci­ga­re­tes - red. past.) ža­los svei­ka­tai dėl COVID-19 ri­zi­ka yra di­des­nė. Ta­čiau Bos­to­no uni­ver­si­te­to Vi­suo­me­nės svei­ka­tos mo­kyk­los pro­fe­so­rius dr. Mi­cha­el Sie­gel tei­gia, jog šian­dien mir­čių nuo COVID-19 ga­lė­jo bū­ti ma­žiau, jei vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tai užuot de­mo­ni­za­vę al­ter­na­ty­vius pro­duk­tus, steng­tų­si, kad kuo dau­giau rū­ka­lių, ku­rie ne­ke­ti­na at­si­sa­ky­ti šio ža­lin­go įpro­čio, juos iš­keis­tų į įpras­tas ci­ga­re­tes. Mat, ty­ri­mai ro­do, jog al­ter­na­ty­vūs pro­duk­tai ga­li bū­ti ma­žiau ža­lin­gi.
Na­cio­na­li­nio vė­žio ins­ti­tu­to Epi­de­mio­lo­gi­jos la­bo­ra­to­ri­jos vy­res­nio­ji moks­lo dar­buo­to­ja dr. Rū­ta Pet­raus­kai­tė-Eve­ratt tei­gia, jog įro­dy­ta, kad ta­ba­ko rū­ky­mas ža­lin­gai vei­kia žmo­gaus or­ga­niz­mą, taip pat šir­dies ir krau­ja­gys­lių bei kvė­pa­vi­mo or­ga­nų sis­te­mas. Rū­kan­tys žmo­nės daž­niau ser­ga iš­emi­ne šir­dies li­ga, tu­ri aukš­tą krau­jo­spūdį, krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mų, ser­ga lė­ti­nė­mis plau­čių li­go­mis.
 
„Vi­ru­sas taip pat vei­kia kvė­pa­vi­mo sis­te­mą, daž­nai su­kel­da­mas vi­du­ti­nio laips­nio ar­ba žy­mius kvė­pa­vi­mo ta­kų pa­žei­di­mus. Ta­ba­kas taip pat ža­lin­gai vei­kia kvė­pa­vi­mo or­ga­nus, sil­pni­na imu­ni­nę sis­te­mą. Ne­abe­jo­ja­ma, kad ta­ba­ko var­to­ji­mas yra pa­grin­di­nė plau­čių vė­žio prie­žas­tis. Rū­ky­mas - svar­bus lė­ti­nės obst­ruk­ci­nės plau­čių li­gos ri­zi­kos veiks­nys, ka­dan­gi su­ma­ži­na plau­čių ge­bė­ji­mą pa­si­sa­vin­ti de­guo­nį, pa­ša­lin­ti an­glies diok­si­dą, taip pat su­ke­lia glei­vių kau­pi­mą­si, ko­su­lį ir pa­sun­kė­ju­sį kvė­pa­vi­mą. Rū­ky­mas yra lai­ko­mas dau­ge­lio kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­jų ri­zi­kos veiks­niu. Elek­tro­ni­nių ci­ga­re­čių ar kai­ti­na­mo­jo ta­ba­ko rū­ky­mas taip pat kenks­min­gai vei­kia kvė­pa­vi­mo ta­kų glei­vi­nę ir plau­čių funk­ci­ją, su­ke­lia plau­čių pa­žei­di­mus. Ti­kė­ti­na, kad rū­kan­tiems žmo­nėms COVID-19 in­fek­ci­jos ri­zi­ka yra di­des­nė, ka­dan­gi jie jau ser­ga ki­to­mis plau­čių li­go­mis, dėl ku­rių su­sil­pnė­ja plau­čių funk­ci­ja ir pa­di­dė­ja in­fek­ci­jos ti­ki­my­bė“, - sa­ko spe­cia­lis­tė.
Moks­li­nin­kė pri­du­ria ir tai, kad kol kas COVID-19 yra nau­ja li­ga, tad ry­šys tarp ta­ba­ko rū­ky­mo ir li­gos dar tu­ri bū­ti nu­sta­ty­tas, o tam rei­kia lai­ko. Tie­sa, yra duo­me­nų, kad rū­kan­tie­siems COVID-19 li­gos ei­ga daž­niau yra sun­kes­nė.
 
Tin­ka­mas ar ne­tin­ka­mas me­tas?
Prof. dr.M.Sie­gel di­dži­ą­ją da­lį kar­je­ros sky­rė tiks­lui su­ma­žin­ti rū­kan­čių­jų skai­čių. Tie­sa, opo­nen­tams jo stra­te­gi­ja ne­įtin­ka, nes jis „ma­ži­ni­mą iš­ke­lia virš drau­di­mų“. Pa­sak pro­fe­so­riaus, ta­ba­ko ga­mi­nių drau­dė­jai vi­lia­si, kad rū­kan­čiam žmo­gui tie­siog už­teks pa­sa­ky­ti „ne“. De­ja, jo nuo­mo­ne, tai ko­vos me­to­das, ku­rį pa­si­rin­kus ne­įma­no­ma lai­mė­ti. „Ką vi­suo­me­nė vi­sų pir­ma tu­ri su­pras­ti apie rū­ky­mą? Tai - pri­klau­so­my­bė ir ne tik ni­ko­ti­nui. Tai ir psi­cho­lo­gi­nė pri­klau­so­my­bė. Da­bar, siau­čiant pan­de­mi­jai, kai pa­ti­ria­ma tiek daug stre­so, pa­sa­ky­ti rū­ka­liui šal­to ka­la­ku­to prin­ci­pu „mesk“, yra tie­siog juo­kin­ga“, - įsi­ti­ki­nęs M.Sie­gel.
Sa­vo ruož­tu ki­ti spe­cia­lis­tai tei­gia, jog ki­lu­si pan­de­mi­ja kaip tik yra pui­ki ga­li­my­bė at­si­kra­ty­ti šio ža­lin­go įpro­čio.

Pa­sak Lie­tu­vos in­ten­sy­vio­sios kar­dio­lo­gi­jos ir sku­bio­sios me­di­ci­nos aso­cia­ci­jos pre­zi­den­to prof. dr. Pra­no Šer­py­čio, rū­ky­mas yra dau­ge­lio li­gų prie­žas­tis ir ge­riau­sia, ką kiek­vie­nas rū­ka­lius ga­li pa­da­ry­ti sa­vo svei­ka­tos la­bui – at­si­kra­ty­ti šio ža­lin­go įpro­čio. Ta­čiau rem­da­ma­sis dar­bo pa­tir­ti­mi pro­fe­so­rius pri­pa­žįs­ta, jog kar­tais, ne­pai­sant ge­rų no­rų, pa­da­ry­ti to ne­pa­vyks­ta. To­dėl, pa­sak gy­dy­to­jo, svar­bu ne tik kal­bė­ti, bet ir tu­rė­ti aiš­kią rū­ky­mo ža­los ma­ži­ni­mo stra­te­gi­ją.



Šei­mos gy­dy­to­ja ir psi­cho­te­ra­peu­tė dr. Vik­to­ri­ja An­dre­je­vai­tė tei­gia, kad be­veik trys ket­vir­ta­da­liai rū­kan­čių­jų no­rė­tų ne­be­rū­ky­ti. Kas­met mes­ti rū­ky­ti ban­do 4 iš 10 žmo­nių, ta­čiau tik 5 proc. sėk­min­gai. Vis dėl­to gal siau­čian­ti pan­de­mi­ja ga­li tap­ti dar vie­nu sti­mu­lu ci­ga­re­tei pa­sa­ky­ti „ne“?
 Dr.V.An­dre­je­vai­tės tei­gi­mu, ne­pri­klau­so­mai nuo si­tu­a­ci­jos, svar­biau­sias veiks­nys yra žmo­gaus no­ras bei mo­ty­va­ci­ja: „At­ro­do, lai­kas tik­rai tin­ka­mas. Nors ir ka­ran­ti­nas, vyks­ta ir nuo­to­li­nės šei­mos gy­dy­to­jų, ku­rie ga­li iš­ra­šy­ti abs­ti­nen­ci­ją slo­pi­nan­čius vais­tus, ir psi­cho­te­ra­peu­tų kon­sul­ta­ci­jos. Dar vie­nas svar­bus veiks­nys - šei­mos pa­lai­ky­mas. Tad daug lai­ko pra­lei­džiant kar­tu tik­rai ge­ros ga­li­my­bės mes­ti rū­ky­ti. Bet, kaip mi­nė­jau, tai pri­klau­so nuo žmo­gaus ap­si­spren­di­mo. Tai – ypač rim­ta pri­klau­so­my­bė ir tik va­lios pa­stan­go­mis, be pa­gal­bos, jos at­si­kra­ty­ti pa­vyks­ta ne­di­de­lei da­liai žmo­nių. Juos va­di­nu lai­mės kū­di­kiais.“
 

„Ma­no prak­ti­ko­je, kuo­met žmo­nės ban­dė mes­ti sa­va­ran­kiš­kai, dau­ge­lis jų vis tiek lan­kė psi­cho­te­ra­pi­jos gru­pę, ėmė dau­giau spor­tuo­ti, kad sme­ge­nys vie­toj ni­ko­ti­no lai­mės hor­mo­no gau­tų ki­tais bū­dais. Be­je, svar­bu su­pras­ti, jog šiai li­gai bū­din­gas at­kry­tis. Jei taip nu­tin­ka, žmo­gaus ne­ga­li­ma už tai smerk­ti ar kal­tin­ti. De­ja, vals­ty­bės po­žiū­riu rū­ky­mas ne­pri­ski­ria­mas prie rim­tų pri­klau­so­my­bių. Tad nors yra efek­ty­vūs vais­tai, pa­de­dan­tys iš­veng­ti abs­ti­nen­ci­jos, jie nė­ra kom­pen­suo­ja­mi“, - sa­ko
šei­mos gy­dy­to­ja ir psi­cho­te­ra­peu­tė dr. Vik­to­ri­ja An­dre­je­vai­tė.


Rū­kan­čių­jų ma­žė­ja, bet...
Ko­vo mė­ne­sį Nar­ko­ti­kų, al­ko­ho­lio ir ta­ba­ko kon­tro­lės de­par­ta­men­tas pa­skel­bė ži­nią – Lie­tu­vo­je rū­kan­čių­jų skai­čius ma­žė­ja. De­par­ta­men­to už­sa­ky­mu 2020 m. at­lik­to ty­ri­mo „Ta­ba­ko ga­mi­nių ir al­ko­ho­lio var­to­ji­mo pre­ven­ci­jos ir kon­tro­lės prie­mo­nių efek­ty­vu­mo ir po­žiū­rio ver­ti­ni­mas“ (18 - 74 m. am­žiaus gru­pė­je) duo­me­ni­mis, rū­kan­čių­jų per pas­ku­ti­nį mė­ne­sį (ci­ga­re­tes, ci­ga­rus, pyp­kę) ir kas­die­ną, pa­ly­gin­ti su 2017 m., su­ma­žė­jo.


Skaičiai
Nau­jau­sio ty­ri­mo duo­me­ni­mis:
• 22 proc. ap­klaus­tų­jų  rū­ko kas­dien (2017 m. – 28 proc.),
• nors kar­tą per pas­ku­ti­nį mė­ne­sį - 28 proc. (2017 m. - 31 proc.).
• 64 proc. res­pon­den­tų bent kar­tą gy­ve­ni­me yra ban­dę rū­ky­ti (ci­ga­re­tes, ci­ga­rus, pyp­kę),  (2017 m. to­kių bu­vo 65 proc.).

 
Kas tu­rė­jo di­džiau­sios įta­kos to­kiems re­zul­ta­tams? Vyk­do­mos pre­ven­ci­nės prie­mo­nės, įvai­riau­si drau­di­mai ar į rin­ką at­ei­nan­tys nau­ji įpras­toms ci­ga­re­tėms al­ter­na­ty­vūs pro­duk­tai?
 

Prof. dr. Prano Šer­py­čio įsi­ti­ki­ni­mu, drau­di­mai šiuo at­ve­ju yra tur­būt ma­žiau­siai veiks­min­ga prie­mo­nė. „Tai nė­ra pro­ble­mos spren­di­mas - rū­kan­tis žmo­gus ieš­kos ir ras bū­dų, kaip jam gau­ti to, nuo ko jis yra pri­klau­so­mas. To­dėl tu­ri­me kel­ti žmo­nių są­mo­nin­gu­mo ly­gį, kad vi­suo­me­nė bū­tų bran­des­nė. Švie­ti­mas bū­ti­nas – tu­ri­me ma­žiau draus­ti, dau­giau kal­bė­tis“, - įsi­ti­ki­nęs pro­fe­so­rius.

 
Psi­cho­te­ra­peu­tų tei­gi­mu, jei ko­vo­jant su pri­klau­so­my­be ne­pa­siū­lai al­ter­na­ty­vos, ku­ri il­ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je bū­tų efek­ty­vi, drau­di­mas pro­ble­mos ne­spren­džia. „Šiuo me­tu dir­bu su be­si­lau­kian­čio­mis mo­te­ri­mis, ku­rioms vis ne­si­se­ka at­si­kra­ty­ti pri­klau­so­my­bės. Ieš­ko­me įvai­riau­sių for­mų, kaip bū­tų ga­li­ma pa­gel­bė­ti. Kai sme­ge­nys pri­pran­ta prie tam tik­ro ni­ko­ti­no kie­kio ir stai­ga jo ne­ten­ka, pa­si­reiš­kia ne­ri­mas, pyk­tis, bū­na ir vi­du­riai už­kie­tė­ja. Tai­gi, žmo­gus pras­tai jau­čia­si, pa­ti­ria stre­są ir na­tū­ra­lu, kad grie­bia­si se­nų įpro­čių. Bet tai - tik lai­ki­na sa­viap­gau­lė: žmo­gui at­ro­do, kad už­si­rū­kęs jis nu­si­ra­mi­na, su­si­kau­pia ir pa­na­šiai. To­dėl vi­sa­da ak­cen­tuo­ju, jog no­rint mes­ti rū­ky­ti rei­kia pa­pil­do­mos pa­gal­bos, kad tiks­las bū­tų pa­siek­tas“, - sa­ko dr. V.An­dre­je­vai­tė.
 
Al­ter­na­ty­vos kei­čia rin­ką
De­par­ta­men­to spe­cia­lis­tai, rem­da­mie­si ty­ri­mu, tei­gia, jog per pas­ta­ruo­sius tre­jus me­tus iš­au­go rū­kan­čių­jų elek­tro­ni­nes ci­ga­re­tes skai­čius. Jų nuo­mo­ne, šis ty­ri­mas at­sklei­džia, kad gy­ven­to­jams re­čiau rū­kant „įpras­tus ta­ba­ko ga­mi­nius“ (ci­ga­re­tes, ci­ga­rus, pyp­kę) jų rin­kos vie­tą už­ima elek­tro­ni­nės ci­ga­re­tės ir be­dū­miai ta­ba­ko pro­duk­tai.

 

Skaičiai
• 2017 m. nors kar­tą gy­ve­ni­me elek­tro­ni­nes ci­ga­re­tes ban­džiu­sių ap­klaus­tų­jų skai­čius sie­kė 16 proc.
Nau­jau­sio ty­ri­mo duo­me­ni­mis, elek­tro­ni­nes ci­ga­re­tes yra ban­dę rū­ky­ti ket­vir­ta­da­lis (26 proc.) ap­klaus­tų­jų:
• 1 proc. kas­dien,
• 4 proc. – bent kar­tą per pas­ku­ti­ni­ą­sias 30 die­nų,
• 7 proc. – bent kar­tą per pas­ta­ruo­sius 12 mėn.,
• 14 proc. – bent  kar­tą gy­ve­ni­me.
• Taip pat 18 proc. ap­klaus­tų­jų bent kar­tą gy­ve­ni­me yra rū­kę be­dū­mius ta­ba­ko pro­duk­tus (pvz., IQOS).
• 2 proc. tei­gia, kad  rū­ko kas­dien.

 
Prieš me­tus Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų vė­žio drau­gi­ja pa­skel­bė Ja­po­ni­jo­je at­lik­tą ty­ri­mą, ar kai­ti­na­mo­jo ta­ba­ko (IQOS) įve­di­mas į rin­ką ša­ly­je su­ma­ži­no ci­ga­re­čių par­da­vi­mus vie­nam gy­ven­to­jui. „Šio ty­ri­mo tiks­las nu­sta­ty­ti, ar IQOS įve­di­mas į rin­ką pa­vei­kė ci­ga­re­čių par­da­vi­mus di­de­lė­je eko­no­mi­ko­je“, - tei­gia­ma ty­ri­mo san­trau­ko­je. Pa­sak ty­rė­jų, vie­na di­džiau­sių tarp­tau­ti­nių ci­ga­re­čių ga­min­to­jų „Phi­lip Mor­ris In­ter­na­tio­nal“ nau­ją pro­duk­tą - kai­ti­na­mo­jo ta­ba­ko ga­mi­nį IQOS - pri­sta­ti­nė­jo kaip įpras­toms ci­ga­re­tėms ma­žiau ža­lin­gą al­ter­na­ty­vą. Anot moks­li­nin­kų, ben­dro­vės tei­gi­niai, jog pro­duk­tas rin­ko­je pa­kei­čia ci­ga­re­tes, nie­ka­da ne­bu­vo pa­tik­rin­tas ne­pri­klau­so­mų spe­cia­lis­tų. Ty­rė­jai nau­do­jo 2014-2018 m. lai­ko­tar­piu Ja­po­ni­jo­je su­rink­tus mė­ne­si­nius maž­me­ni­nin­kų pa­ne­li­nius duo­me­nis  (pa­nel da­ta en.). Ana­li­za­vo, ar skir­tin­gos nau­jo pro­duk­to įve­di­mo da­tos Ja­po­ni­jos re­gio­nuo­se at­si­spin­di šių re­gio­nų ci­ga­re­čių par­da­vi­mo mo­de­liuo­se.
 

Ty­ri­mo re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad kai­ti­na­mo­jo ta­ba­ko tech­no­lo­gi­jos įve­di­mo į rin­ką lai­ko­tar­piu ci­ga­re­čių par­da­vi­mai pra­dė­jo ma­žė­ti 11 Ja­po­ni­jos pre­fek­tū­rų. Ta­ba­ko var­to­to­jų per­ėji­mas prie ki­tų ga­mi­nių ti­pų ga­li bū­ti nu­lem­tas ne tik ga­mi­nių kai­nų skir­tu­mų. Pa­sak ty­rė­jų, dėl rin­ko­je esan­čių ga­mi­nių, ku­rių da­lis ga­li bū­ti ma­žiau kenks­min­gi ar pa­trauk­les­ni už tra­di­ci­nius de­gi­na­mo ta­ba­ko ga­mi­nius, įvai­ro­vės au­gi­mo. Pa­sak ty­rė­jų, at­ve­jis Ja­po­ni­jo­je at­sklei­džia si­tu­a­ci­ją, kai ci­ga­re­čių var­to­ji­mas, ti­kė­ti­na, bu­vo su­ma­žin­tas į rin­ką įve­dus al­ter­na­ty­vų ne­de­gi­na­mo ta­ba­ko ga­mi­nį. Ga­lu­ti­nai nu­sta­čius, kad nau­jo ta­ba­ko ga­mi­nio įve­di­mas reikš­min­gai kei­čia ta­ba­ko ga­mi­nių rin­ką, ši in­for­ma­ci­ja yra svar­bi po­li­ti­kos for­muo­to­jams ir vi­suo­me­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros at­sto­vams, svars­tan­tiems, kaip ga­lio­jan­čią ta­ba­ko kon­tro­lės po­li­ti­ką pri­tai­ky­ti šiems nau­jiems pro­duk­tams. Šiuos po­ky­čius Ja­po­ni­jo­je pa­ska­ti­nę me­cha­niz­mai nu­si­pel­nė di­des­nio spe­cia­lis­tų dė­me­sio, sie­kiant nu­sta­ty­ti, ko­kias po­li­ti­kos for­ma­vi­mo gai­res rei­kė­tų pri­tai­ky­ti.
 
Rei­kia dau­giau švie­ti­mo
Tiek JAV vė­žio drau­gi­jos iš­va­dos, tiek ir NTAKD ty­ri­mai ro­do, jog at­si­ran­dan­čios al­ter­na­ty­vos įpras­tiems ta­ba­ko ga­mi­ni­mas kei­čia var­to­to­jų po­žiū­rį.
Tai­gi šis ty­ri­mas at­sklei­džia, kad gy­ven­to­jams re­čiau rū­kant „įpras­tus ta­ba­ko ga­mi­nius“ (ci­ga­re­tes, ci­ga­rus, pyp­kę) jų rin­kos vie­tą už­ima elek­tro­ni­nės ci­ga­re­tės ir nau­jo­viš­ki be­dū­miai ta­ba­ko pro­duk­tai. Re­zul­ta­tai pa­ro­do, kad vi­suo­me­nė­je kei­čia­si rū­ky­mo įpro­čiai: ma­žė­ja rū­kan­čių­jų įpras­tus ta­ba­ko ga­mi­nius bei di­dė­ja vartojančių e.ci­ga­re­tes ir nau­jo­viš­kus ta­ba­ko ga­mi­nius da­lis.
Ky­lant dis­ku­si­joms, ar nau­jos ta­ba­ko var­to­ji­mo al­ter­na­ty­vos ga­li bū­ti ma­žiau ža­lin­gos už įpras­tas ci­ga­re­tes, vie­nin­gos nuo­mo­nės dėl nau­jos kar­tos ta­ba­ko ga­mi­nių po­vei­kio svei­ka­tai vis dar nė­ra. Tie­sa, gy­dy­to­jai su­tin­ka, jog bet koks rū­ky­mas svei­ka­tai yra ža­lin­gas. To­dėl kiek­vie­no rū­ka­liaus tiks­las tu­rė­tų bū­tų – mes­ti. Al­ter­na­ty­vos pa­si­tel­kia­mos tik kaip pas­ku­ti­nė ga­li­my­bė bent šiek tiek su­ma­žin­ti ža­lą, jei ne­pa­vyks­ta at­si­kra­ty­ti šio ža­lin­go įpro­čio.
 
Pa­sak NTAKD spe­cia­lis­tų, re­mian­tis at­lik­to ty­ri­mo duo­me­ni­mis, ga­li­ma teig­ti, kad di­džio­ji da­lis gy­ven­to­jų ne­pri­ta­ria tei­gi­niams apie ta­ria­mą elek­tro­ni­nių ci­ga­re­čių ir nau­jo­viš­kų be­dū­mių ta­ba­ko pro­duk­tų pa­gal­bą me­tant rū­ky­ti ir pa­vo­jaus ne­kė­li­mą svei­ka­tai bei ap­lin­ki­niams. Ki­ta ver­tus, at­si­žvel­giant į res­pon­den­tų so­cio­de­mog­ra­fi­nes cha­rak­te­ris­ti­kas, spe­cia­lis­tai ma­to, kad ne­pri­ta­ri­mą tei­gi­niams daž­niau iš­sa­kė aukš­čiau­sio iš­si­la­vi­ni­mo res­pon­den­tai bei pa­sy­vūs ta­ba­ko var­to­to­jai, taip pat iš­vis ne­rū­kan­tys elek­tro­ni­nių ci­ga­re­čių. Pri­ta­ri­mą daž­niau iš­reiš­kė ak­ty­vūs ta­ba­ko var­to­to­jai, kas ro­do, jog bū­ti­na di­din­ti in­for­muo­tu­mą apie elek­tro­ni­nių ci­ga­re­čių ir nau­jo­viš­kų be­dū­mių ta­ba­ko pro­duk­tų tik­rą­jį po­vei­kį svei­ka­tai ak­ty­viai ta­ba­ką var­to­jan­čių­jų gru­pė­je.
 
Gy­ven­to­jų po­žiū­ris  į al­ter­na­ty­vius pro­duk­tus
Ty­ri­mas at­sklei­džia, kad da­lis  ap­klaus­tų­jų (12 proc.) ti­ki, jog elek­tro­ni­nės ci­ga­re­tės nė­ra pa­vo­jin­gos ap­lin­ki­nių svei­ka­tai, 71 proc. ma­no prie­šin­gai. Taip pat vie­nas iš de­šim­ties res­pon­den­tų pri­ta­ria tei­gi­niui, kad elek­tro­ni­nės ci­ga­re­tės pa­de­da mes­ti rū­ky­ti, 72 proc. – lai­ko­si prie­šin­gos nuo­mo­nės. Po 8 proc. ap­klaus­tų­jų su­tin­ka su tei­gi­niais, kad elek­tro­ni­nės ci­ga­re­tės ne­su­ke­lia pri­klau­so­my­bės, jas rū­ky­ti ga­li­ma be pa­lio­vos ir elek­tro­ni­nės ci­ga­re­tės ne­ke­lia pa­vo­jaus svei­ka­tai – šiems tei­gi­niams ne­pri­ta­ria 74-76 proc. ap­klaus­tų­jų.
Pa­na­šios nuo­mo­nės ap­klaus­tie­ji lai­ko­si ir apie nau­jo­viš­kus be­dū­mius ta­ba­ko pro­duk­tus. 10 proc. ap­klau­sos da­ly­vių pri­ta­ria tei­gi­niui, kad nau­jo­viš­ki be­dū­miai ta­ba­ko pro­duk­tai ne­pa­vo­jin­gi ap­lin­ki­niams, 68 proc. – lai­ko­si prie­šin­gos nuo­mo­nės. 8 proc. ap­klaus­tų­jų pri­ta­ria tei­gi­niui, kad nau­jo­viš­ki be­dū­miai ta­ba­ko pro­duk­tai pa­de­da mes­ti rū­ky­ti, 68 proc. – ne­pri­ta­ria. Po 7 proc. ap­klaus­tų­jų su­tin­ka su tei­gi­niais, kad nau­jo­viš­ki be­dū­miai ta­ba­ko pro­duk­tai ne­su­ke­lia pri­klau­so­my­bės, šiuos pro­duk­tus ga­li­ma rū­ky­ti be pa­lio­vos, šie pro­duk­tai ne­ke­lia pa­vo­jaus svei­ka­tai. Šiems tei­gi­niams ne­pri­ta­ria 70-73 proc. ap­klaus­tų­jų.



 
Komentaras
Ze­nius Mar­tin­kus, bu­vęs Nar­ko­ti­kų, ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kon­tro­lės de­par­ta­men­to va­do­vas:

- Ma­tant ty­ri­mus tur­būt dau­ge­liui ky­la klau­si­mas, ar ne­ver­tė­tų pra­dė­ti kal­bė­ti, jog žmo­nės nuo įpras­tų kon­ven­ci­nių ci­ga­re­čių per­ei­tų prie nau­jo­viš­kų tech­no­lo­gi­jų. Auk­si­nė tai­syk­lė - vi­siš­kai ne­rū­ky­ti. Bet pa­sau­ly­je rū­ko dau­giau nei mi­li­jar­das žmo­nių. Ty­ri­mai ro­do, jog apie še­šias­de­šimt pro­cen­tų no­rė­tų mes­ti, bet ne­pa­jė­gia, nes tai - sun­ki pri­klau­so­my­bė. Įpras­ti­nės ci­ga­re­tės tu­ri la­bai daug kan­ce­ro­ge­ni­nių me­džia­gų, to­dėl, jei žmo­gus ne­pa­jė­gia mes­ti rū­ky­ti, tiks­las tu­rė­tų bū­ti ma­žin­ti rū­ky­mo ža­lą. Ga­li­mi ke­li va­rian­tai: ma­žin­ti su­rū­ko­mų ci­ga­re­čių skai­čių ar­ba ieš­ko­ti al­ter­na­ty­vų įpras­toms ci­ga­re­tėms. Ta­čiau rei­kia su­vok­ti, kad al­ter­na­ty­vūs pro­duk­tai nė­ra svei­kes­ni ir nors at­lik­ta ne­ma­žai ne­pri­klau­so­mų moks­li­nių ty­ri­mų įro­dan­čių ma­žes­nę al­ter­na­ty­vių pro­duk­tų ža­lą svei­ka­tai ly­gi­nant su to­li­mes­niu rū­ky­mu, vis dėl to il­ga­lai­kių ty­ri­mų trūks­ta.
 
Aiš­ku, yra at­lik­ta ame­ri­kie­čių, ja­po­nų, bri­tų ty­ri­mų, ku­rie skel­bia, kad šiuo­se pro­duk­tuo­se kenks­min­gų me­džia­gų kie­kis yra ge­ro­kai ma­žes­nis, o kai ku­riuo­se jų iš vi­so nė­ra net ir ta­ba­ko. Jis pa­kei­čia­mas che­mi­nė­mis me­džia­go­mis, ku­rių su­dė­tis yra daug­maž iš­tir­ta. Ta­čiau kol kas nė­ra ži­no­ma, ko­kie ša­lu­ti­niai reiš­ki­niai pa­si­reiš­kia. To­dėl tie­siog siū­ly­ti vie­nas ci­ga­re­tes pa­keis­ti ki­to­mis rim­to pa­grin­do, at­ro­dy­tų, nė­ra. Vis dėl­to ma­nau, jog žmo­nės apie vi­sus šiuos pro­duk­tus tu­rė­tų gau­ti kuo dau­giau in­for­ma­ci­jos, kad įver­ti­nę vis­ką pa­tys ga­lė­tų ap­si­spręs­ti. Kal­bu, ne tik apie ga­li­mus pri­va­lu­mus, bet ir ža­lą svei­ka­tai. Tu­ri­me ne­pa­mirš­ti ir pre­ven­ci­jos. Su­ti­ki­te, jau­nam žmo­gui al­ter­na­ty­vūs pro­duk­tai iš­ties ga­li at­ro­dy­ti kur kas pa­trauk­les­ni nei, tar­kim, įpras­tos ci­ga­re­tės. Jų dū­mo kva­pas ne­su­vi­lios da­lies jau­nuo­lių pa­ban­dy­ti, o elek­tro­ni­nės ci­ga­re­tės kva­pas, pa­gar­din­tas įvai­riais aro­ma­tais, ga­li bū­ti pa­trauk­lus. Tai­gi šiuo at­ve­ju tu­ri­me ieš­ko­ti spren­di­mų ir tiems, kam ne­si­se­ka mes­ti rū­ky­ti, ir gal­vo­ti, kad jau­ni­mas net ne­pra­dė­tų rū­ky­ti. Nes, kaip ro­do ty­ri­mai, at­si­kra­ty­ti rū­ky­mo pri­klau­so­my­bės yra su­dė­tin­giau nei al­ko­ho­lio.  
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Žmonės po organų transplantacijų pasmerkti mirčiai: gyvybiškai svarbių vaistų priemokos drastiškai išaugo, generikų – nėra

    Žmonės po organų transplantacijų pasmerkti mirčiai: gyvybiškai svarbių vaistų priemokos drastiškai išaugo, generikų – nėra

    Pacientams po organų transplantacijos atstovaujanti Lietuvos asociacija „Gyvastis“ dar nuo šių metų kovo mėnesi...
    Antanas Gvazdaitis: „Baisu sulaukti užleistų pacientų antplūdžio“

    Antanas Gvazdaitis: „Baisu sulaukti užleistų pacientų antplūdžio“

    Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos vadovas, doc. dr. gydytojas neurochirurgas Antanas Gvazdaitis (68 m....

    Budinti vaistinė


    „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

    „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

    Šaltuoju metu dažniau sergama peršalimo ligomis, pagrindinio šalies vaistinių tinklo „Eurovaistinė&ldqu...
    Vaistinės skambina pavojaus varpais: regionuose trūksta daugiau nei 140-ties kvalifikuotų vaistininkų

    Vaistinės skambina pavojaus varpais: regionuose trūksta daugiau nei 140-ties kvalifikuotų vaistininkų

    Pasaulyje ir Lietuvoje siaučiant COVID-19 pandemijai, į papildomas fronto linijas kartu su medikais stojančių vaistininkų ima krit...

    Sveika šeima


    Spa namuose. Pradėkite nuo kūno žemėlapio

    Užkardą grožio centrams uždėjęs kranktinas, SPA ritualus verčia susikurti namuose. Jei skirtingos veido zonos daugeliui ne naujiena, kūno odos žemėlapis, ko gero, pažįstamas tik grožio specialistams.

    Sveikatos horoskopas


    Lapkričio 23 - 29 d.

    Avi­nas
    Pir­ma­die­nį ri­bo­ki­te ka­vos ir juo­do­sios ar­ba­tos kie­kį, dau­giau ger­ki­te van­dens. Ant­ra­die­nį jau­si­tės žva­lūs ir ku­pi­ni tei­gia­mų emo­ci­jų. Penk­ta­die­nį bus jaut­rūs re­gos or­ga­nai. Savaitgalį stiprinkite imuninę sistemą.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kinija: pandemija plinta per šaldytą produkciją?

    Nuo pandemijos pradžios Kinija kaip įmanydama mėgina eliminuoti koronavirusą iš šalies, tačiau nedidelių židinių vis dar pasitaiko. Pastaruoju metu - dažniausiai įmonėse, kurios importuoja šaldyto maisto produkciją iš užsienio. Kinijos mokslininkai kelia versiją, kad koronavirusas gali plisti per ša...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
    Agnė Gaižauskienė Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
    Kiekvienam teks nuvykti...
    Henrikas Vaitiekūnas Kiekvienam teks nuvykti...
    Leonardas Cohenas ir jausmai
    Palmira Rudalevičienė Leonardas Cohenas ir jausmai

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica