Iš­nau­do­ja pro­gas
Ki­lus pan­de­mi­jai dau­ge­liui te­ko ge­ro­kai su­lė­tin­ti gy­ve­ni­mo rit­mą. Nei te­le­vi­zi­jo­je, nei spau­do­je ne­trū­ko įvai­riau­sių siu­že­tų ar straips­nių, kaip ge­riau­siai iš­nau­do­ti ka­ran­ti­no lai­ką. Pa­vyz­džiui, pra­dė­ti keis­ti gy­ve­ni­mo bū­dą, svei­kiau mai­tin­tis ar ry­tais pa­si­mankš­tin­ti. Už svei­kes­nę ap­lin­ką ar, kaip da­bar po­pu­lia­ru sa­ky­ti, „ap­lin­ką be ci­ga­re­čių dū­mų“ ko­vo­jan­tys ak­ty­vis­tai taip pat ne­pra­lei­do pro­gos pa­si­nau­do­ti si­tu­a­ci­ja. JAV kon­gres­me­nas Ra­ja Kris­hna­mo­ort­hi, gar­sė­jan­tis ak­ty­via veik­lia prieš įpras­toms ci­ga­re­tėms al­ter­na­ty­vius pro­duk­tus, pa­vyz­džiui, e.ci­ga­re­tes, prieš ke­lias sa­vai­tes laiš­ku krei­pė­si į Mais­to ir vais­tų agen­tū­rą (FDA). Ja­me po­li­ti­kas rei­ka­la­vo, kad bent jau pan­de­mi­jos me­tu rin­ko­je ne­lik­tų e.ci­ga­re­čių.
 
Pas­ta­rų­jų prie­ši­nin­kai sie­kia, jog jų nau­do­ji­mas bū­tų griež­tai ap­ri­bo­tas ar net už­draus­tas. Vie­nas pa­grin­di­nių ar­gu­men­tų – ga­rin­to­jams (taip va­di­na­mi rū­kan­tys e.ci­ga­re­tes - red. past.) ža­los svei­ka­tai dėl COVID-19 ri­zi­ka yra di­des­nė. Ta­čiau Bos­to­no uni­ver­si­te­to Vi­suo­me­nės svei­ka­tos mo­kyk­los pro­fe­so­rius dr. Mi­cha­el Sie­gel tei­gia, jog šian­dien mir­čių nuo COVID-19 ga­lė­jo bū­ti ma­žiau, jei vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tai užuot de­mo­ni­za­vę al­ter­na­ty­vius pro­duk­tus, steng­tų­si, kad kuo dau­giau rū­ka­lių, ku­rie ne­ke­ti­na at­si­sa­ky­ti šio ža­lin­go įpro­čio, juos iš­keis­tų į įpras­tas ci­ga­re­tes. Mat, ty­ri­mai ro­do, jog al­ter­na­ty­vūs pro­duk­tai ga­li bū­ti ma­žiau ža­lin­gi.
Na­cio­na­li­nio vė­žio ins­ti­tu­to Epi­de­mio­lo­gi­jos la­bo­ra­to­ri­jos vy­res­nio­ji moks­lo dar­buo­to­ja dr. Rū­ta Pet­raus­kai­tė-Eve­ratt tei­gia, jog įro­dy­ta, kad ta­ba­ko rū­ky­mas ža­lin­gai vei­kia žmo­gaus or­ga­niz­mą, taip pat šir­dies ir krau­ja­gys­lių bei kvė­pa­vi­mo or­ga­nų sis­te­mas. Rū­kan­tys žmo­nės daž­niau ser­ga iš­emi­ne šir­dies li­ga, tu­ri aukš­tą krau­jo­spūdį, krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mų, ser­ga lė­ti­nė­mis plau­čių li­go­mis.
 
„Vi­ru­sas taip pat vei­kia kvė­pa­vi­mo sis­te­mą, daž­nai su­kel­da­mas vi­du­ti­nio laips­nio ar­ba žy­mius kvė­pa­vi­mo ta­kų pa­žei­di­mus. Ta­ba­kas taip pat ža­lin­gai vei­kia kvė­pa­vi­mo or­ga­nus, sil­pni­na imu­ni­nę sis­te­mą. Ne­abe­jo­ja­ma, kad ta­ba­ko var­to­ji­mas yra pa­grin­di­nė plau­čių vė­žio prie­žas­tis. Rū­ky­mas - svar­bus lė­ti­nės obst­ruk­ci­nės plau­čių li­gos ri­zi­kos veiks­nys, ka­dan­gi su­ma­ži­na plau­čių ge­bė­ji­mą pa­si­sa­vin­ti de­guo­nį, pa­ša­lin­ti an­glies diok­si­dą, taip pat su­ke­lia glei­vių kau­pi­mą­si, ko­su­lį ir pa­sun­kė­ju­sį kvė­pa­vi­mą. Rū­ky­mas yra lai­ko­mas dau­ge­lio kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­jų ri­zi­kos veiks­niu. Elek­tro­ni­nių ci­ga­re­čių ar kai­ti­na­mo­jo ta­ba­ko rū­ky­mas taip pat kenks­min­gai vei­kia kvė­pa­vi­mo ta­kų glei­vi­nę ir plau­čių funk­ci­ją, su­ke­lia plau­čių pa­žei­di­mus. Ti­kė­ti­na, kad rū­kan­tiems žmo­nėms COVID-19 in­fek­ci­jos ri­zi­ka yra di­des­nė, ka­dan­gi jie jau ser­ga ki­to­mis plau­čių li­go­mis, dėl ku­rių su­sil­pnė­ja plau­čių funk­ci­ja ir pa­di­dė­ja in­fek­ci­jos ti­ki­my­bė“, - sa­ko spe­cia­lis­tė.
Moks­li­nin­kė pri­du­ria ir tai, kad kol kas COVID-19 yra nau­ja li­ga, tad ry­šys tarp ta­ba­ko rū­ky­mo ir li­gos dar tu­ri bū­ti nu­sta­ty­tas, o tam rei­kia lai­ko. Tie­sa, yra duo­me­nų, kad rū­kan­tie­siems COVID-19 li­gos ei­ga daž­niau yra sun­kes­nė.
 
Tin­ka­mas ar ne­tin­ka­mas me­tas?
Prof. dr.M.Sie­gel di­dži­ą­ją da­lį kar­je­ros sky­rė tiks­lui su­ma­žin­ti rū­kan­čių­jų skai­čių. Tie­sa, opo­nen­tams jo stra­te­gi­ja ne­įtin­ka, nes jis „ma­ži­ni­mą iš­ke­lia virš drau­di­mų“. Pa­sak pro­fe­so­riaus, ta­ba­ko ga­mi­nių drau­dė­jai vi­lia­si, kad rū­kan­čiam žmo­gui tie­siog už­teks pa­sa­ky­ti „ne“. De­ja, jo nuo­mo­ne, tai ko­vos me­to­das, ku­rį pa­si­rin­kus ne­įma­no­ma lai­mė­ti. „Ką vi­suo­me­nė vi­sų pir­ma tu­ri su­pras­ti apie rū­ky­mą? Tai - pri­klau­so­my­bė ir ne tik ni­ko­ti­nui. Tai ir psi­cho­lo­gi­nė pri­klau­so­my­bė. Da­bar, siau­čiant pan­de­mi­jai, kai pa­ti­ria­ma tiek daug stre­so, pa­sa­ky­ti rū­ka­liui šal­to ka­la­ku­to prin­ci­pu „mesk“, yra tie­siog juo­kin­ga“, - įsi­ti­ki­nęs M.Sie­gel.
Sa­vo ruož­tu ki­ti spe­cia­lis­tai tei­gia, jog ki­lu­si pan­de­mi­ja kaip tik yra pui­ki ga­li­my­bė at­si­kra­ty­ti šio ža­lin­go įpro­čio.
Pa­sak Lie­tu­vos in­ten­sy­vio­sios kar­dio­lo­gi­jos ir sku­bio­sios me­di­ci­nos aso­cia­ci­jos pre­zi­den­to prof. dr. Pra­no Šer­py­čio, rū­ky­mas yra dau­ge­lio li­gų prie­žas­tis ir ge­riau­sia, ką kiek­vie­nas rū­ka­lius ga­li pa­da­ry­ti sa­vo svei­ka­tos la­bui – at­si­kra­ty­ti šio ža­lin­go įpro­čio. Ta­čiau rem­da­ma­sis dar­bo pa­tir­ti­mi pro­fe­so­rius pri­pa­žįs­ta, jog kar­tais, ne­pai­sant ge­rų no­rų, pa­da­ry­ti to ne­pa­vyks­ta. To­dėl, pa­sak gy­dy­to­jo, svar­bu ne tik kal­bė­ti, bet ir tu­rė­ti aiš­kią rū­ky­mo ža­los ma­ži­ni­mo stra­te­gi­ją.



Šei­mos gy­dy­to­ja ir psi­cho­te­ra­peu­tė dr. Vik­to­ri­ja An­dre­je­vai­tė tei­gia, kad be­veik trys ket­vir­ta­da­liai rū­kan­čių­jų no­rė­tų ne­be­rū­ky­ti. Kas­met mes­ti rū­ky­ti ban­do 4 iš 10 žmo­nių, ta­čiau tik 5 proc. sėk­min­gai. Vis dėl­to gal siau­čian­ti pan­de­mi­ja ga­li tap­ti dar vie­nu sti­mu­lu ci­ga­re­tei pa­sa­ky­ti „ne“?
 Dr.V.An­dre­je­vai­tės tei­gi­mu, ne­pri­klau­so­mai nuo si­tu­a­ci­jos, svar­biau­sias veiks­nys yra žmo­gaus no­ras bei mo­ty­va­ci­ja: „At­ro­do, lai­kas tik­rai tin­ka­mas. Nors ir ka­ran­ti­nas, vyks­ta ir nuo­to­li­nės šei­mos gy­dy­to­jų, ku­rie ga­li iš­ra­šy­ti abs­ti­nen­ci­ją slo­pi­nan­čius vais­tus, ir psi­cho­te­ra­peu­tų kon­sul­ta­ci­jos. Dar vie­nas svar­bus veiks­nys - šei­mos pa­lai­ky­mas. Tad daug lai­ko pra­lei­džiant kar­tu tik­rai ge­ros ga­li­my­bės mes­ti rū­ky­ti. Bet, kaip mi­nė­jau, tai pri­klau­so nuo žmo­gaus ap­si­spren­di­mo. Tai – ypač rim­ta pri­klau­so­my­bė ir tik va­lios pa­stan­go­mis, be pa­gal­bos, jos at­si­kra­ty­ti pa­vyks­ta ne­di­de­lei da­liai žmo­nių. Juos va­di­nu lai­mės kū­di­kiais.“
 

„Ma­no prak­ti­ko­je, kuo­met žmo­nės ban­dė mes­ti sa­va­ran­kiš­kai, dau­ge­lis jų vis tiek lan­kė psi­cho­te­ra­pi­jos gru­pę, ėmė dau­giau spor­tuo­ti, kad sme­ge­nys vie­toj ni­ko­ti­no lai­mės hor­mo­no gau­tų ki­tais bū­dais. Be­je, svar­bu su­pras­ti, jog šiai li­gai bū­din­gas at­kry­tis. Jei taip nu­tin­ka, žmo­gaus ne­ga­li­ma už tai smerk­ti ar kal­tin­ti. De­ja, vals­ty­bės po­žiū­riu rū­ky­mas ne­pri­ski­ria­mas prie rim­tų pri­klau­so­my­bių. Tad nors yra efek­ty­vūs vais­tai, pa­de­dan­tys iš­veng­ti abs­ti­nen­ci­jos, jie nė­ra kom­pen­suo­ja­mi“, - sa­ko
šei­mos gy­dy­to­ja ir psi­cho­te­ra­peu­tė dr. Vik­to­ri­ja An­dre­je­vai­tė.

Rū­kan­čių­jų ma­žė­ja, bet...
Ko­vo mė­ne­sį Nar­ko­ti­kų, al­ko­ho­lio ir ta­ba­ko kon­tro­lės de­par­ta­men­tas pa­skel­bė ži­nią – Lie­tu­vo­je rū­kan­čių­jų skai­čius ma­žė­ja. De­par­ta­men­to už­sa­ky­mu 2020 m. at­lik­to ty­ri­mo „Ta­ba­ko ga­mi­nių ir al­ko­ho­lio var­to­ji­mo pre­ven­ci­jos ir kon­tro­lės prie­mo­nių efek­ty­vu­mo ir po­žiū­rio ver­ti­ni­mas“ (18 - 74 m. am­žiaus gru­pė­je) duo­me­ni­mis, rū­kan­čių­jų per pas­ku­ti­nį mė­ne­sį (ci­ga­re­tes, ci­ga­rus, pyp­kę) ir kas­die­ną, pa­ly­gin­ti su 2017 m., su­ma­žė­jo.

---

Skaičiai
Nau­jau­sio ty­ri­mo duo­me­ni­mis:
• 22 proc. ap­klaus­tų­jų  rū­ko kas­dien (2017 m. – 28 proc.),
• nors kar­tą per pas­ku­ti­nį mė­ne­sį - 28 proc. (2017 m. - 31 proc.).
• 64 proc. res­pon­den­tų bent kar­tą gy­ve­ni­me yra ban­dę rū­ky­ti (ci­ga­re­tes, ci­ga­rus, pyp­kę),  (2017 m. to­kių bu­vo 65 proc.).

---

 
Kas tu­rė­jo di­džiau­sios įta­kos to­kiems re­zul­ta­tams? Vyk­do­mos pre­ven­ci­nės prie­mo­nės, įvai­riau­si drau­di­mai ar į rin­ką at­ei­nan­tys nau­ji įpras­toms ci­ga­re­tėms al­ter­na­ty­vūs pro­duk­tai?
 

Prof. dr. Prano Šer­py­čio įsi­ti­ki­ni­mu, drau­di­mai šiuo at­ve­ju yra tur­būt ma­žiau­siai veiks­min­ga prie­mo­nė. „Tai nė­ra pro­ble­mos spren­di­mas - rū­kan­tis žmo­gus ieš­kos ir ras bū­dų, kaip jam gau­ti to, nuo ko jis yra pri­klau­so­mas. To­dėl tu­ri­me kel­ti žmo­nių są­mo­nin­gu­mo ly­gį, kad vi­suo­me­nė bū­tų bran­des­nė. Švie­ti­mas bū­ti­nas – tu­ri­me ma­žiau draus­ti, dau­giau kal­bė­tis“, - įsi­ti­ki­nęs pro­fe­so­rius.

 
Psi­cho­te­ra­peu­tų tei­gi­mu, jei ko­vo­jant su pri­klau­so­my­be ne­pa­siū­lai al­ter­na­ty­vos, ku­ri il­ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je bū­tų efek­ty­vi, drau­di­mas pro­ble­mos ne­spren­džia. „Šiuo me­tu dir­bu su be­si­lau­kian­čio­mis mo­te­ri­mis, ku­rioms vis ne­si­se­ka at­si­kra­ty­ti pri­klau­so­my­bės. Ieš­ko­me įvai­riau­sių for­mų, kaip bū­tų ga­li­ma pa­gel­bė­ti. Kai sme­ge­nys pri­pran­ta prie tam tik­ro ni­ko­ti­no kie­kio ir stai­ga jo ne­ten­ka, pa­si­reiš­kia ne­ri­mas, pyk­tis, bū­na ir vi­du­riai už­kie­tė­ja. Tai­gi, žmo­gus pras­tai jau­čia­si, pa­ti­ria stre­są ir na­tū­ra­lu, kad grie­bia­si se­nų įpro­čių. Bet tai - tik lai­ki­na sa­viap­gau­lė: žmo­gui at­ro­do, kad už­si­rū­kęs jis nu­si­ra­mi­na, su­si­kau­pia ir pa­na­šiai. To­dėl vi­sa­da ak­cen­tuo­ju, jog no­rint mes­ti rū­ky­ti rei­kia pa­pil­do­mos pa­gal­bos, kad tiks­las bū­tų pa­siek­tas“, - sa­ko dr. V.An­dre­je­vai­tė.
 
Al­ter­na­ty­vos kei­čia rin­ką
De­par­ta­men­to spe­cia­lis­tai, rem­da­mie­si ty­ri­mu, tei­gia, jog per pas­ta­ruo­sius tre­jus me­tus iš­au­go rū­kan­čių­jų elek­tro­ni­nes ci­ga­re­tes skai­čius. Jų nuo­mo­ne, šis ty­ri­mas at­sklei­džia, kad gy­ven­to­jams re­čiau rū­kant „įpras­tus ta­ba­ko ga­mi­nius“ (ci­ga­re­tes, ci­ga­rus, pyp­kę) jų rin­kos vie­tą už­ima elek­tro­ni­nės ci­ga­re­tės ir be­dū­miai ta­ba­ko pro­duk­tai.

---

 
Skaičiai
• 2017 m. nors kar­tą gy­ve­ni­me elek­tro­ni­nes ci­ga­re­tes ban­džiu­sių ap­klaus­tų­jų skai­čius sie­kė 16 proc.
Nau­jau­sio ty­ri­mo duo­me­ni­mis, elek­tro­ni­nes ci­ga­re­tes yra ban­dę rū­ky­ti ket­vir­ta­da­lis (26 proc.) ap­klaus­tų­jų:
• 1 proc. kas­dien,
• 4 proc. – bent kar­tą per pas­ku­ti­ni­ą­sias 30 die­nų,
• 7 proc. – bent kar­tą per pas­ta­ruo­sius 12 mėn.,
• 14 proc. – bent  kar­tą gy­ve­ni­me.
• Taip pat 18 proc. ap­klaus­tų­jų bent kar­tą gy­ve­ni­me yra rū­kę be­dū­mius ta­ba­ko pro­duk­tus (pvz., IQOS).
• 2 proc. tei­gia, kad  rū­ko kas­dien.

---

 
Prieš me­tus Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų vė­žio drau­gi­ja pa­skel­bė Ja­po­ni­jo­je at­lik­tą ty­ri­mą, ar kai­ti­na­mo­jo ta­ba­ko (IQOS) įve­di­mas į rin­ką ša­ly­je su­ma­ži­no ci­ga­re­čių par­da­vi­mus vie­nam gy­ven­to­jui. „Šio ty­ri­mo tiks­las nu­sta­ty­ti, ar IQOS įve­di­mas į rin­ką pa­vei­kė ci­ga­re­čių par­da­vi­mus di­de­lė­je eko­no­mi­ko­je“, - tei­gia­ma ty­ri­mo san­trau­ko­je. Pa­sak ty­rė­jų, vie­na di­džiau­sių tarp­tau­ti­nių ci­ga­re­čių ga­min­to­jų „Phi­lip Mor­ris In­ter­na­tio­nal“ nau­ją pro­duk­tą - kai­ti­na­mo­jo ta­ba­ko ga­mi­nį IQOS - pri­sta­ti­nė­jo kaip įpras­toms ci­ga­re­tėms ma­žiau ža­lin­gą al­ter­na­ty­vą. Anot moks­li­nin­kų, ben­dro­vės tei­gi­niai, jog pro­duk­tas rin­ko­je pa­kei­čia ci­ga­re­tes, nie­ka­da ne­bu­vo pa­tik­rin­tas ne­pri­klau­so­mų spe­cia­lis­tų. Ty­rė­jai nau­do­jo 2014-2018 m. lai­ko­tar­piu Ja­po­ni­jo­je su­rink­tus mė­ne­si­nius maž­me­ni­nin­kų pa­ne­li­nius duo­me­nis  (pa­nel da­ta en.). Ana­li­za­vo, ar skir­tin­gos nau­jo pro­duk­to įve­di­mo da­tos Ja­po­ni­jos re­gio­nuo­se at­si­spin­di šių re­gio­nų ci­ga­re­čių par­da­vi­mo mo­de­liuo­se.
 
Ty­ri­mo re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad kai­ti­na­mo­jo ta­ba­ko tech­no­lo­gi­jos įve­di­mo į rin­ką lai­ko­tar­piu ci­ga­re­čių par­da­vi­mai pra­dė­jo ma­žė­ti 11 Ja­po­ni­jos pre­fek­tū­rų. Ta­ba­ko var­to­to­jų per­ėji­mas prie ki­tų ga­mi­nių ti­pų ga­li bū­ti nu­lem­tas ne tik ga­mi­nių kai­nų skir­tu­mų. Pa­sak ty­rė­jų, dėl rin­ko­je esan­čių ga­mi­nių, ku­rių da­lis ga­li bū­ti ma­žiau kenks­min­gi ar pa­trauk­les­ni už tra­di­ci­nius de­gi­na­mo ta­ba­ko ga­mi­nius, įvai­ro­vės au­gi­mo. Pa­sak ty­rė­jų, at­ve­jis Ja­po­ni­jo­je at­sklei­džia si­tu­a­ci­ją, kai ci­ga­re­čių var­to­ji­mas, ti­kė­ti­na, bu­vo su­ma­žin­tas į rin­ką įve­dus al­ter­na­ty­vų ne­de­gi­na­mo ta­ba­ko ga­mi­nį. Ga­lu­ti­nai nu­sta­čius, kad nau­jo ta­ba­ko ga­mi­nio įve­di­mas reikš­min­gai kei­čia ta­ba­ko ga­mi­nių rin­ką, ši in­for­ma­ci­ja yra svar­bi po­li­ti­kos for­muo­to­jams ir vi­suo­me­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros at­sto­vams, svars­tan­tiems, kaip ga­lio­jan­čią ta­ba­ko kon­tro­lės po­li­ti­ką pri­tai­ky­ti šiems nau­jiems pro­duk­tams. Šiuos po­ky­čius Ja­po­ni­jo­je pa­ska­ti­nę me­cha­niz­mai nu­si­pel­nė di­des­nio spe­cia­lis­tų dė­me­sio, sie­kiant nu­sta­ty­ti, ko­kias po­li­ti­kos for­ma­vi­mo gai­res rei­kė­tų pri­tai­ky­ti.
 
Rei­kia dau­giau švie­ti­mo
Tiek JAV vė­žio drau­gi­jos iš­va­dos, tiek ir NTAKD ty­ri­mai ro­do, jog at­si­ran­dan­čios al­ter­na­ty­vos įpras­tiems ta­ba­ko ga­mi­ni­mas kei­čia var­to­to­jų po­žiū­rį.
Tai­gi šis ty­ri­mas at­sklei­džia, kad gy­ven­to­jams re­čiau rū­kant „įpras­tus ta­ba­ko ga­mi­nius“ (ci­ga­re­tes, ci­ga­rus, pyp­kę) jų rin­kos vie­tą už­ima elek­tro­ni­nės ci­ga­re­tės ir nau­jo­viš­ki be­dū­miai ta­ba­ko pro­duk­tai. Re­zul­ta­tai pa­ro­do, kad vi­suo­me­nė­je kei­čia­si rū­ky­mo įpro­čiai: ma­žė­ja rū­kan­čių­jų įpras­tus ta­ba­ko ga­mi­nius bei di­dė­ja vartojančių e.ci­ga­re­tes ir nau­jo­viš­kus ta­ba­ko ga­mi­nius da­lis.
Ky­lant dis­ku­si­joms, ar nau­jos ta­ba­ko var­to­ji­mo al­ter­na­ty­vos ga­li bū­ti ma­žiau ža­lin­gos už įpras­tas ci­ga­re­tes, vie­nin­gos nuo­mo­nės dėl nau­jos kar­tos ta­ba­ko ga­mi­nių po­vei­kio svei­ka­tai vis dar nė­ra. Tie­sa, gy­dy­to­jai su­tin­ka, jog bet koks rū­ky­mas svei­ka­tai yra ža­lin­gas. To­dėl kiek­vie­no rū­ka­liaus tiks­las tu­rė­tų bū­tų – mes­ti. Al­ter­na­ty­vos pa­si­tel­kia­mos tik kaip pas­ku­ti­nė ga­li­my­bė bent šiek tiek su­ma­žin­ti ža­lą, jei ne­pa­vyks­ta at­si­kra­ty­ti šio ža­lin­go įpro­čio.
 
Pa­sak NTAKD spe­cia­lis­tų, re­mian­tis at­lik­to ty­ri­mo duo­me­ni­mis, ga­li­ma teig­ti, kad di­džio­ji da­lis gy­ven­to­jų ne­pri­ta­ria tei­gi­niams apie ta­ria­mą elek­tro­ni­nių ci­ga­re­čių ir nau­jo­viš­kų be­dū­mių ta­ba­ko pro­duk­tų pa­gal­bą me­tant rū­ky­ti ir pa­vo­jaus ne­kė­li­mą svei­ka­tai bei ap­lin­ki­niams. Ki­ta ver­tus, at­si­žvel­giant į res­pon­den­tų so­cio­de­mog­ra­fi­nes cha­rak­te­ris­ti­kas, spe­cia­lis­tai ma­to, kad ne­pri­ta­ri­mą tei­gi­niams daž­niau iš­sa­kė aukš­čiau­sio iš­si­la­vi­ni­mo res­pon­den­tai bei pa­sy­vūs ta­ba­ko var­to­to­jai, taip pat iš­vis ne­rū­kan­tys elek­tro­ni­nių ci­ga­re­čių. Pri­ta­ri­mą daž­niau iš­reiš­kė ak­ty­vūs ta­ba­ko var­to­to­jai, kas ro­do, jog bū­ti­na di­din­ti in­for­muo­tu­mą apie elek­tro­ni­nių ci­ga­re­čių ir nau­jo­viš­kų be­dū­mių ta­ba­ko pro­duk­tų tik­rą­jį po­vei­kį svei­ka­tai ak­ty­viai ta­ba­ką var­to­jan­čių­jų gru­pė­je.
 
Gy­ven­to­jų po­žiū­ris  į al­ter­na­ty­vius pro­duk­tus
Ty­ri­mas at­sklei­džia, kad da­lis  ap­klaus­tų­jų (12 proc.) ti­ki, jog elek­tro­ni­nės ci­ga­re­tės nė­ra pa­vo­jin­gos ap­lin­ki­nių svei­ka­tai, 71 proc. ma­no prie­šin­gai. Taip pat vie­nas iš de­šim­ties res­pon­den­tų pri­ta­ria tei­gi­niui, kad elek­tro­ni­nės ci­ga­re­tės pa­de­da mes­ti rū­ky­ti, 72 proc. – lai­ko­si prie­šin­gos nuo­mo­nės. Po 8 proc. ap­klaus­tų­jų su­tin­ka su tei­gi­niais, kad elek­tro­ni­nės ci­ga­re­tės ne­su­ke­lia pri­klau­so­my­bės, jas rū­ky­ti ga­li­ma be pa­lio­vos ir elek­tro­ni­nės ci­ga­re­tės ne­ke­lia pa­vo­jaus svei­ka­tai – šiems tei­gi­niams ne­pri­ta­ria 74-76 proc. ap­klaus­tų­jų.
Pa­na­šios nuo­mo­nės ap­klaus­tie­ji lai­ko­si ir apie nau­jo­viš­kus be­dū­mius ta­ba­ko pro­duk­tus. 10 proc. ap­klau­sos da­ly­vių pri­ta­ria tei­gi­niui, kad nau­jo­viš­ki be­dū­miai ta­ba­ko pro­duk­tai ne­pa­vo­jin­gi ap­lin­ki­niams, 68 proc. – lai­ko­si prie­šin­gos nuo­mo­nės. 8 proc. ap­klaus­tų­jų pri­ta­ria tei­gi­niui, kad nau­jo­viš­ki be­dū­miai ta­ba­ko pro­duk­tai pa­de­da mes­ti rū­ky­ti, 68 proc. – ne­pri­ta­ria. Po 7 proc. ap­klaus­tų­jų su­tin­ka su tei­gi­niais, kad nau­jo­viš­ki be­dū­miai ta­ba­ko pro­duk­tai ne­su­ke­lia pri­klau­so­my­bės, šiuos pro­duk­tus ga­li­ma rū­ky­ti be pa­lio­vos, šie pro­duk­tai ne­ke­lia pa­vo­jaus svei­ka­tai. Šiems tei­gi­niams ne­pri­ta­ria 70-73 proc. ap­klaus­tų­jų.

---

 
Komentaras
Ze­nius Mar­tin­kus, bu­vęs Nar­ko­ti­kų, ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kon­tro­lės de­par­ta­men­to va­do­vas:

- Ma­tant ty­ri­mus tur­būt dau­ge­liui ky­la klau­si­mas, ar ne­ver­tė­tų pra­dė­ti kal­bė­ti, jog žmo­nės nuo įpras­tų kon­ven­ci­nių ci­ga­re­čių per­ei­tų prie nau­jo­viš­kų tech­no­lo­gi­jų. Auk­si­nė tai­syk­lė - vi­siš­kai ne­rū­ky­ti. Bet pa­sau­ly­je rū­ko dau­giau nei mi­li­jar­das žmo­nių. Ty­ri­mai ro­do, jog apie še­šias­de­šimt pro­cen­tų no­rė­tų mes­ti, bet ne­pa­jė­gia, nes tai - sun­ki pri­klau­so­my­bė. Įpras­ti­nės ci­ga­re­tės tu­ri la­bai daug kan­ce­ro­ge­ni­nių me­džia­gų, to­dėl, jei žmo­gus ne­pa­jė­gia mes­ti rū­ky­ti, tiks­las tu­rė­tų bū­ti ma­žin­ti rū­ky­mo ža­lą. Ga­li­mi ke­li va­rian­tai: ma­žin­ti su­rū­ko­mų ci­ga­re­čių skai­čių ar­ba ieš­ko­ti al­ter­na­ty­vų įpras­toms ci­ga­re­tėms. Ta­čiau rei­kia su­vok­ti, kad al­ter­na­ty­vūs pro­duk­tai nė­ra svei­kes­ni ir nors at­lik­ta ne­ma­žai ne­pri­klau­so­mų moks­li­nių ty­ri­mų įro­dan­čių ma­žes­nę al­ter­na­ty­vių pro­duk­tų ža­lą svei­ka­tai ly­gi­nant su to­li­mes­niu rū­ky­mu, vis dėl to il­ga­lai­kių ty­ri­mų trūks­ta.
 
Aiš­ku, yra at­lik­ta ame­ri­kie­čių, ja­po­nų, bri­tų ty­ri­mų, ku­rie skel­bia, kad šiuo­se pro­duk­tuo­se kenks­min­gų me­džia­gų kie­kis yra ge­ro­kai ma­žes­nis, o kai ku­riuo­se jų iš vi­so nė­ra net ir ta­ba­ko. Jis pa­kei­čia­mas che­mi­nė­mis me­džia­go­mis, ku­rių su­dė­tis yra daug­maž iš­tir­ta. Ta­čiau kol kas nė­ra ži­no­ma, ko­kie ša­lu­ti­niai reiš­ki­niai pa­si­reiš­kia. To­dėl tie­siog siū­ly­ti vie­nas ci­ga­re­tes pa­keis­ti ki­to­mis rim­to pa­grin­do, at­ro­dy­tų, nė­ra. Vis dėl­to ma­nau, jog žmo­nės apie vi­sus šiuos pro­duk­tus tu­rė­tų gau­ti kuo dau­giau in­for­ma­ci­jos, kad įver­ti­nę vis­ką pa­tys ga­lė­tų ap­si­spręs­ti. Kal­bu, ne tik apie ga­li­mus pri­va­lu­mus, bet ir ža­lą svei­ka­tai. Tu­ri­me ne­pa­mirš­ti ir pre­ven­ci­jos. Su­ti­ki­te, jau­nam žmo­gui al­ter­na­ty­vūs pro­duk­tai iš­ties ga­li at­ro­dy­ti kur kas pa­trauk­les­ni nei, tar­kim, įpras­tos ci­ga­re­tės. Jų dū­mo kva­pas ne­su­vi­lios da­lies jau­nuo­lių pa­ban­dy­ti, o elek­tro­ni­nės ci­ga­re­tės kva­pas, pa­gar­din­tas įvai­riais aro­ma­tais, ga­li bū­ti pa­trauk­lus. Tai­gi šiuo at­ve­ju tu­ri­me ieš­ko­ti spren­di­mų ir tiems, kam ne­si­se­ka mes­ti rū­ky­ti, ir gal­vo­ti, kad jau­ni­mas net ne­pra­dė­tų rū­ky­ti. Nes, kaip ro­do ty­ri­mai, at­si­kra­ty­ti rū­ky­mo pri­klau­so­my­bės yra su­dė­tin­giau nei al­ko­ho­lio.