Pagrindinis dėmesys psichosocialinei pagalbai
Rokiškio psichiatrijos ligoninės, įkvėptos ir tiesiogiai formuotos Nyderlandų psichiatrijos ligoninės pavyzdžiu, įsteigimas žymėjo reikšmingus pokyčius Lietuvos psichiatrijoje – iki tol priverstinai hospitalizuojami asmenys nebuvo gydomi vienoje gydymo įstaigoje, o visose šalies psichiatrijos ligoninėse.
 
Šioje gydymo įstaigoje teismo sprendimu pacientai hospitalizuojami viename iš trijų saugumo lygių: griežto, sustiprinto arba bendrojo stebėjimo, aštuoniuose klinikiniuose skyriuose. Vidutinė paciento gydymo ligoninėje trukmė 2022 metais buvo 776 dienos. Šiuo metu psichiatrijos ligoninėje gydoma apie 400 pacientų.
 

Pasak Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktoriaus Algimanto Liausėdo, atkakliai siekiama, kad nusikalstamą veiką atlikęs ir besigydantis asmuo (išrašytas iš gydymo įstaigos) nebekartotų nusikaltimų, sugebėtų užsidirbti ir būti socialius visuomenės narys. „Nuo lovos prie palatos, nuo palatos prie skyriaus, nuo skyriaus prie koridoriaus, nuo koridoriaus prie ligoninės, nuo ligoninės prie lauko“, – viziją apibūdino direktorius.

 
Pagrindinis gydymo įstaigos dėmesio objektas – psichosocialinė pagalba. Taikoma įvairi psichosocialinė reabilitacija. Taigi, rūpinamasi pacientų užimtumu, socialiniais ir profesiniais įgūdžiais, suteikiamos galimybės plėsti žinias. Ligoniai gali mokytis sveikos gyvensenos įpročių, sportuoti (žaisti krepšinį, stalo tenisą ir kt.), lankyti rankdarbių, keramikos būrelius, mokytis velti vilną bei kt. Ligoninėje veikia ir Fizinio aktyvumo kabinetas, kuriame dirba kineziterapeutas ir ergoterapeutas. Taip pat veikia masažo kambarys.  
 
Pacientai mėgaujasi filmų peržiūromis ir relaksacijomis. Gali skaityti gydymo įstaigos bibliotekos literatūrą, naudotis kompiuteriais, asmeniniais mobiliaisiais telefonais (be garso ir vaizdo įrašymo funkcijų), gydymo įstaigos patalpose susitikti su artimaisiais ir bičiuliais. Deja, dėl atliktų pacientų nusikaltimų (kartais ir prieš pačius šeimos narius) dalies artimieji ir bičiuliai neaplanko.
 
A.Liausėdas, mąstydamas apie ateitį, rožine svajone vadina reabilitacijos skyrių, kuriame (kurį laiką) galėtų gyventi iš Rokiškio psichiatrijos ligoninės išrašyti pacientai (t.y. sukurti vadinamuosius pusiaukelės namus). Toks reabilitacijos skyrius, pasak ligoninės direktoriaus, veikia Nyderlanduose ir būtų pažangi iniciatyva Lietuvos psichiatrijoje. Šiuo metu Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pastatytas naujas priestatas, tačiau nesulaukiama reikiamo finansavimo, padėsiančio jame įdarbinti naujus kolektyvo narius.  


 
Profesiniai iššūkiai ir sugriauti stereotipai
Psichiatrijos ligoninės darbuotojams tenkantis darbo krūvis dėl nepakankamų žmogiškųjų išteklių – tikras iššūkis gydymo įstaigos kolektyvui. Šiuo metu Rokiškio psichiatrijos ligoninė yra pasiruošusi priimti ne vieną (įvairios srities) specialistą, norintį įnešti darbinį indėlį į specialiąją psichiatriją Lietuvoje.
 
Į Rokiškio psichiatrijos ligoninę atvykę jauni medikai, pasak direktoriaus, pirmiausia supranta, kad aplinkos (žiniasklaidos ir iš lūpų į lūpas sklindančios kalbos) suformuoti neigiami stereotipai neatitinka tikrovės – dalis žmonių klaidingai mato Rokiškio psichiatrijos ligoninę kaip ypač baugią erdvę ir bausmės atlikimo vietą, o pacientus kaip tendencingai pavojingus individus.
 
Tiesa, įstaigos vadovas džiaugiasi atvykstančiais imliais ir apsiskaičiusiais studentais bei rezidentais. Šie netrunka suprasti, kad darbas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje – sunkus, tačiau įdomus profesinis iššūkis. Čia studentai ir rezidentai turi galimybę įgauti svarbių teorinių žinių ir profesinės patirties: stebėti sunkių psichikos ligų dinamiką, bendrauti su pacientais, lavinti komunikacinius įgūdžius (psichiatrijos ligoninėje komandiškai dirba skirtingų sričių specialistai). 
 
Paklaustas, ar nesigaili pasirinkęs psichiatrijos kelią, A.Liausėdas šmaikščiai atsako: „Kodėl turėčiau?“ Pasak jo, šiuo metu psichiatras – madinga profesija. Kita vertus, direktoriaus studijų laikotarpiu (1987-1993) situacija buvo kitokia. Pirmaisiais studijų metais, prisimena pašnekovas, studentai mokėsi iš sovietinių vadovėlių ir tik vėliau pasirodė kokybiškesnių šaltinių.
 
Psichiatrijos keliu A.Liausėdas susidomėjo psichiatrijos autoriteto, prof. habil. dr. Algirdo Dembinsko dėka. Pastarasis būsimajam Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktoriui imponavo nekonvenciniu požiūriu į psichiatriją, žiniomis ir išskirtine profesine charizma. Prof. A.Dembinsko paskaitų, kaip prisimena pašnekovas, klausydavosi pilna auditorija studentų.
 
„Sovietų laikais profesorius Dembinskas buvo tas žmogus, kuris neatitiko sovietinės psichiatrijos kriterijų <...>. Be galo įdomi asmenybė, puikus specialistas, sugebėdavęs įdomiai pateikti medžiagą. Buvo malonu klausytis profesoriaus – medicinos studentui lankytis jo paskaitoje buvo lyg nueiti į įdomų visuomeninį renginį (koncertą ar filmą). Profesorius buvo asmenybė, į kurią norėjosi būti panašiam.“ 
 
Terapinis santykis su ligoniais
Kadangi Rokiškio psichiatrijos ligoninėje asmenys (teismo sprendimu) hospitalizuojami priverstinai, aplinkiniai netrunka palyginti šią gydymo įstaigą su kalėjimu. Tačiau ligoninėje esančios aukštos tvoros, pasak direktoriaus, nereikalingos.
 
„Nuo kalėjimo ši psichiatrijos ligoninė stipriai skiriasi. Net ir teisiniu statusu. Čia nėra nė vieno nuteistojo. Jeigu mūsų pacientas pabėgtų iš ligoninės, jis galėtų įlipti į lėktuvą ir išskristi. Nuteistasis to padaryti negalėtų. Mūsų pacientai nėra teisti. Vienintelis dalykas yra judėjimo laisvės apribojimas, kadangi šie asmenys turi būti nuolatos stebimi“, – teigia A.Liausėdas.
 
Dažniausiai gydymo įstaigos kolektyvas susiduria su išankstiniu neigiamu pacientų ir jų artimųjų nusistatymu ligoninės atžvilgiu. Tiesa, tokie vertinimai su laiku pasikeičia. Teigiamo pokyčio paslaptis – terapinis santykis su pacientu. Taip, Rokiškio psichiatrijos ligoninėje hospitalizuojami asmenys neretai atliko jautrius ir rezonansą visuomenėje sukėlusius nusikaltimus, tačiau gydymo įstaigos dėmesio fokusas – asmens psichinė sveikata ir jo liga, o ne atlikta nusikalstama veika. Pastaroji dalis yra teismo kompetencija.
 
„Svarbu, kad pacientai ir jų artimieji nežiūrėtų į šią ligoninę kaip į bausmę, o kaip į gydymo įstaigą. Kai atsiranda terapinis kontaktas, toliau viskas vyksta kur kas geriau, gražiau ir efektyviau“, – pasakojo direktorius.
 
Pasak jo, psichikos sutrikimais sergantys asmenys gali gyventi visavertį gyvenimą, tačiau svarbu pažinti ir priimti ligą. Tiesa, egzistuoja ir tendencingai neigiami stereotipai psichinių sutrikimų atžvilgiu. A.Liausėdas teigia, kad, pavyzdžiui, alkoholiu piktnaudžiaujantys asmenys padaro daugiau nusikaltimų nei šizofrenija sergantieji.
 
Deja, žmonės, pastebi vadovas, į sergantį asmenį dažnai žvelgia paviršutiniškai – vertina tik (neigiamas) ligos pasekmes. Išsamesnis (agresyvaus) ligonio ir jo ligos pažinimas padeda konstruktyviau ir ramiau suprasti pacientą kaip daugiasluoksnį individą. Psichiniais sutrikimais sergančių asmenų baimė kyla dėl nepažinumo.
 
„Kuo geriau pažįsti pacientus, tuo saugiau šalia jų jautiesi. Saugumas nėra tvora. Saugumas kyla, kai geriau pažįsti paciento ligą. Juk ne pats žmogus yra blogas, bet liga, kuri jį pakeičia“, – teigė A.Liausėdas.
 
Ligoninėje veikia ir odontologijos kabinetas
Odontologas Ignas Utka pasakoja, kad psichiatrijos ligoninėje gydytojui tenka ir rauti, ir protezuoti dantis, ir atlikti rentgeno nuotraukas. Pasak gydytojo, sulaukiama įvairių būklių pacientų: vieni jų tinkamai laikosi burnos higienos reikalavimų, o kiti – prasčiau. Kasdien odontologijos kabinete sveikatos priežiūros paslaugos suteikiamos 10-15 pacientų.
 
Odontologas, dirbantis ir privačioje klinikoje, Rokiškio psichiatrijos ligoninėje įsidarbino prieš maždaug ketverius metus. Pasak jo, kiekviena darbovietė (nepriklausomai nuo sektoriaus) skirtinga: vienur daugiau dėmesio skiriama estetikai, o kitur – funkcijai. Psichiatrijos ligoninėje, palyginti su privačia klinika, skiriasi bendravimas su pacientais. Dėl patiriamų psichinės sveikatos sunkumų su pacientais reikia bendrauti atidžiai ir profesionaliai. Odontologas save įvardina kaip kantrų gydytoją, tad stengiasi atsižvelgti į kiekvieno ligonio charakterį. Specialiosios psichiatrijos ligoninėje, kitaip nei privačiame sektoriuje, nereikia gydyti vaikų.
 
„Kartais būna tik pažintinis vizitas. Mūsų darbo specifika tokia, kad kiekvienas pacientas skirtingas: vienas šneka, kitas – ne, trečias žiūri į lubas. Stengiamės neišgąsdinti pacientų“, – pasakojo gydytojas odontologas.
 
Rokiškio psichiatrijos ligoninėje teikiamos ir kitos sveikatos priežiūros paslaugos. Štai radiologijos technologė Liucija Kačanauskienė pasakoja, kad per dieną aptarnaujami maždaug penki pacientai, bet kartais poreikis išauga ir iki penkiolikos per dieną. Dažniausiai pacientai kreipiasi dėl patirtos traumos (pavyzdžiui, kaulų lūžio), plaučių uždegimo ar tuberkuliozės.
 
L.Kačanauskienė teigia, kad retkarčiais (priklausomai nuo asmens diagnozės) yra kiek kebliau atrasti bendrą kalbą su pacientu, tačiau dažniausiai komunikacija tarp medikės ir paciento būna sklandi. „Procedūras pacientai vertina palankiai. Kadangi pacientai pakeičia aplinką ir ateina į kitą vietą“, – teigė radiologijos technologė.


 
Rankdarbiai padeda atsipalaiduoti
Bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus pacientai turi galimybę lankyti užimtumo veiklas, organizuojamas Medžio dirbinių ir pynimo vytelėmis studijoje. Socialinė darbuotoja Eglė Kuzminskaitė teigia, kad šiuose užsiėmimuose interesantų netrūksta net ir saulėtomis vasaros dienomis, kai pacientai turi galimybę laiką leisti vidiniuose gydymo įstaigos kiemeliuose (žaisti komandinius sporto žaidimus, mėgautis saule, bendrauti tarpusavyje ir t.t).
 
Rankdarbių užsiėmimų metu moterys kuria žaisliukus - dekoracijas, o vyrai kimba pinti pintines. Pasak socialinės darbuotojos, moterys mėgsta modeliuoti lėlyčių aprangos stilių, kartu diskutuoja, kokias spalvas panaudoti, kokią stiliaus detalę pritaikyti. Vieno žaisliuko kūryba užtrunka maždaug mėnesį, tad užsiėmimų lankytojai gali kruopščiai ir atkakliai dirbti, lavinti kūrybingumą ir stebėti darbo progresą. Užsiėmimo dalyvių darbai vėliau keliauja į parodas ir muges arba į pačių darbų autorių rankas.
 
Kūrybinio proceso metu pacientai įsijaučia į procesą ir, pasak socialinės darbuotojos užsimiršta apie psichinius sunkumus, gyvenimiškas problemas. „Visi ateina motyvuoti. Jeigu nesiseka, vis tiek atranda tai, kas patinka, o jeigu tikrai labai dūsauja, visada galima pasirinkti ir kitą sritį: filmų terapiją, relaksaciją, sportą ir taip toliau“, – pasakojo E.Kuzminskaitė.
 
Socialinė darbuotoja Rima Žalienė pasakoja, jog keramikos užsiėmimų metu vyrai ir moterys lieja, lipdo bei glazūruoja. „Pacientams patinka. Mes ir juokaujam, ir dirbam, ir tariamės. Jie išlaisvėja, atsipalaiduoja. Naujokai užsiėmimų pradžioje būna lyg komunikavimo stigmoje, bet po kurio laiko tampa kaip draugai, nuoširdžiai atsiveria vienas kitam“, – pasakojo socialinė darbuotoja.
 


Filmų herojai – gyvenimiškų problemų atspindys
Pasak Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos skyriaus vedėjos Irenos Stommienės, psichiatrijos ligoninėje stengiamasi sukurti saugią psichologinę erdvę, atitinkančią pacientų poreikius. Didelis dėmesys skiriamas psichoedukacijai, suteikiant žinių apie psichikos sveikatą, plečiant požiūrį į ją. Kalbama apie priklausomybių įveiką, emocijų valdymą, elgesio keitimo būdus.
 

„Individualių konsultacijų metu padedame suprasti ir spręsti bendravimo, su psichologine savijauta ar elgesiu susijusius sunkumus. Relaksacija padeda pašalinti psichologinę bei dvasinę įtampą, moko patirti ramybės būseną. Filmų terapija padeda pažinti save, moko analizuoti savo elgesį. Dažnai filmų herojai pacientams būna vilties ir optimizmo pavyzdys. Grupiniuose užsiėmimuose lavinami bendravimo įgūdžiai, teikiama galimybė su kitais grupės dalyviais pasidalinti emociniais išgyvenimais. Pacientai mielai lanko žaidimų terapijos, dailės terapijos užsiėmimus, patinka ir muzikos terapijos ir aromaterapijos seansai. Juose skambanti atpalaiduojanti muzika, garinami eteriniai aliejai keičia nuotaiką, šalina įtampą ir nerimą“, – pasakojo Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos skyriaus vedėja Irena Stommienė.

 
Gydymo įstaigoje veikia ir biblioteka, kurioje gali lankytis skaitytojai iš Bendro stebėjimo sveikatos priežiūros ir Bendrosios psichiatrijos skyrių. Griežto ir sustiprinto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus pacientams norimą literatūrą atneša slaugytojos-koordinatorės. Pasak bibliotekininkės-užimtumo organizatorės Gražinos Aukštuolienės, pastaruoju metu gydymo įstaigos skaitytojai ypač domisi psichologine, religine ir dvasine literatūra.
Rokiškio psichiatrijos ligoninė yra pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!