Robotinė chirurgija Klaipėdoje: daugiau nei pusė tūkstančio operacijų ir mintys apie plėtrą

Giedrius Gaidamavičius
2021-05-21
Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) – pirmoji gydymo įstaiga Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kurioje pradėta vystyti robotinė chirurgija. Pirmoji robotinė operacija ligonėje atlikta 2018-ųjų rudenį, o šiandien, praėjus mažiau nei 3 metams, jų skaičius jau perkopė 500. Technologijos teikiamus pranašumus jaučia tiek pacientai, tiek gydytojai, o ligoninės vadovybė svarsto apie robotinės chirurgijos plėtrą.
Robotinė chirurgija Klaipėdoje: daugiau nei pusė tūkstančio operacijų ir mintys apie plėtrą
Robotinės operacijos pasižymi minimalia chirurgine invazija. Jų metu vietoje didelio pjūvio atliekami tik maži pjūveliai. Taip išvengiama atviro ertmės sąlyčio su aplinka, egzistuoja mažesnė infekcijos tikimybė, o proceso metu pacientas praranda mažiau kraujo. Visa tai lemia geresnę žmogaus pooperacinę būklę.

Nauda pacientui ir gydytojui
KUL robotinė chirurgija vienodais tempais vystoma trimis kryptimis: pilvo chirurgijoje, urologijoje ir ginekologijoje. Todėl kiekvienoje srityje robotu atliktų operacijų skaičius yra panašus. 
Naudojant robotinę įrangą pasiektus darbo rezultatus ligoninės medikai pristato prestižiniuose Lietuvos ir užsienio moksliniuose leidiniuose publikuojamuose straipsniuose. Taip pat patirtimi dalijamasi skaitant pranešimus nacionalinėse bei tarptautinėse konferencijose. 
 

„Šiandien, praėjus dvejiems su puse metų nuo robotinės chirurgijos pradžios ir atlikus penkis šimtus operacijų, galima drąsiai teigti, jog robotinė chirurgija Klaipėdos universitetinėje ligoninėje galutinai įsisavinta. Tai padaryta trijose srityse: pilvo chirurgijoje, urologijoje ir ginekologijoje. Stengiamės plėtoti robotinės chirurgijos programą taip, kad kiekviena šių chirurgijos sričių būtų vystoma vienodai. Stengiamės suteikti tas pačias galimybes, tą patį operacinį laiką ir dėl tokio lygiavertiškumo visose trijose specialybėse operacijų skaičiai yra panašūs“, – sako KUL Chirurgijos departamento vadovas prof. habil. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius, kartu pažymėdamas, jog jei ne COVID-19 pandemija, penki šimtai robotinių operacijų būtų atlikta dar seniau.

 
Nors pasiruošimas robotinei operacijai trunka šiek tiek ilgiau nei įprastajai, Klaipėdos gydymo įstaigoje dirbantys chirurgai teigia, jog viską atperka įrangos teikiama nauda pacientams ir gydytojams.
Robotinės operacijos metu naudojama 3D vaizdo sistema specialiame monitoriuje perteikia platų geros raiškos erdvinį bei stabilų operuojamos zonos vaizdą. Be to, speciali technologija leidžia chirurgui tiesiog savo akimis valdyti operacinį lauką fiksuojančią kamerą. Matydamas geros raiškos bei stabilų vaizdą, operaciją atliekantis gydytojas nuotoliniu būdu valdomais instrumentais gali preciziškiau, kokybiškiau ir tiksliau atlikti veiksmus. Tai ypač aktualu operuojant nedidelius, sunkiau prieinamus operacinius plotus, pavyzdžiui, dubens sritį. Nuotolinis instrumentų valdymas taip pat sumažina bet kokią pašalinių rankų judesių įtaką.
 
Robotinės operacijos pasižymi minimalia chirurgine invazija. Jų metu vietoje didelio pjūvio atliekami tik maži pjūveliai. Taip išvengiama atviro ertmės sąlyčio su aplinka, egzistuoja mažesnė infekcijos tikimybė, o proceso metu pacientas praranda mažiau kraujo. Visa tai lemia geresnę žmogaus pooperacinę būklę: jaučiamas mažesnis skausmas, greičiau sveikstama, sparčiau sugrįžtama į įprastą gyvenimą, mažiau tikėtinos komplikacijos. 
 
„Nagrinėdami savo duomenis prospektyviai, pastebėjome, kad pacientai greičiau atsigauna po robotonių operacijų, po jų mažiau skauda, operacijų metu mažesnis kraujo praradimas, operacija atliekama per mažus pjūvelius, o didesnis atliekamas tik operacijos pabaigoje šalinant tam tikrą organą. Geresnio audinių matymo (padidinimas, erdvinis vaizdas) bei lanksčių instrumentų dėka galima tiksliau operuoti mažajame dubenyje“, – robotinių operacijų pranašumus komentavo N.E.Samalavičius. 

 
Prieš pradėdami naudoti robotinę chirurginę įrangą, KUL specialistai stažavosi įvairiose Europos šalyse ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Taip pat medikai dalyvavo būtinuosiuose mokymo kursuose Italijoje (Milane), kur įvaldyti robotą mokėsi atlikdami operacijas su muliažais bei operuodami kiaules. Robotinės chirurgijos privalumus pripažįsta ir Klaipėdos gydymo įstaigoje dirbantys chirurgai. Jų teigimu, asistuojant robotui, operuojantis gydytojas dirba ergonomiškomis sąlygomis (nereikia po keletą valandų stovėti prie operacinio stalo), nepatiria pečių juostos skausmo ir nuovargio, todėl gali išlaikyti maksimalią koncentraciją.
 


Palengvina dubens srities operacijas
Ginekologija – viena iš trijų KUL plėtojamų robotinės chirurgijos krypčių. Apsilankymo gydymo įstaigoje metu L. S. komanda turėjo galimybę iš arti stebėti ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamento vadovo chirurgo Raimondo Šiaulio pacientei atliekamą gimdos šalinimo operaciją – totalinę histerektomiją. Būti stebimam operacijos metu ir kartu komentuoti savo veiksmus (komentarus kartais pertraukia instrumentatoriui duodami nurodymai) chirurgui nėra naujiena. R.Šiaulio atliekamas operacijas tiesioginių transliacijų metu jau matė ne tik Lietuvos medikai, bet ir Sankt Peterburge (Rusija) vykusios gydytojų konferencijos dalyviai.
R.Šiaulys įsitikinęs – robotinė chirurginė įranga labiausiai naudinga būtent urologinėms ir ginekologinėms operacijoms.
 

„Man labai patinka šios operacijos. Galiu sėdėti ramiai, patogiai, be jokios įtampos pečių juostoje ir dirbti kiek reikia. Tokios sistemos robotas labiausiai naudingas būtent urologams ir ginekologams, kadangi tai yra dubens operacijos, prie kurio truputį sudėtingiau prieiti“, – sako Akušerijos-ginekologijos departamento vadovas chirurgas Raimondas Šiaulys. 

 
Kaip ir įprasta robotinėms operacijoms, pacientei šalinant gimdą buvo atlikti maži pjūviai, dėl kurių nebus pažeistos pilvo ertmėje esančios nervinės šaknelės, neįvyks atviras pilvo ertmės ir aplinkos sąlytis. Todėl po operacijos pacientė neturėtų jausti didelių skausmų, menka ir infekcinių komplikacijų tikimybė. Gydytojo teigimu, moteris jau kitą dieną po operacijos galės vaikščioti ir valgyti, po keleto dienų bus išrašyta iš ligoninės, o po savaitės galės sugrįžti ir į darbą.
Siekiant robotinę chirurgiją tolygiai plėtoti trimis kryptimis, operacijų skaičius kiekvienai sričiai yra limituotas. Todėl R.Šiaulys įsitikinęs – robotinėms technologijoms plėstis ginekologijoje yra daugybė erdvės. „Mūsų ligoninei su tokiomis darbo apimtimis, kokias turi urologai ir ginekologai, vieno roboto yra tikrai per mažai“, – mano gydytojas. 
 
Mažiau komplikacijų gydant prostatos vėžį
Urologija – dar viena KUL robotinės chirurgijos kryptis. Pirmąją robotinę operaciją (robotinę varikocelektomiją) prieš trejus metus ligoninėje atliko gydytojas Marius Jasėnas. Pirmosios robotinės operacijos buvo mažesnio sudėtingumo, tačiau ilgainiui vis labiau išnaudojant įrangos specifiką chirurginiai procesai sudėtingėjo. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekamos robotinės radikalios prostatektomijos operacijos, pasauliniu mastu pripažįstamos kaip auksinis prostatos vėžio gydymo standartas.
 
Radikali robotinė prostatektomija – prostatos vėžio gydymo metodas chirurginiu būdu. Įprastai šalinant prostatos liauką, neretai susiduriama su neišvengiama komplikacija – lytinės funkcijos sutrikimu. Tačiau robotinė technologija bei galimybė preciziškai atlikti veiksmus tokios operacijos metu leidžia tiksliau identifikuoti anatomines struktūras, taip išsaugant nervų ir kraujagyslių pluoštą bei tas anatomines dalis, kurios atsakingos už šlapimo sulaikymą ir lytinės funkcijos atkūrimą. Todėl robotinės chirurgijos pagalba panaikinus auglį pacientui išsaugoma lytinė funkcija.  
KUL Urologijos skyriaus vedėjas Raimundas Venckus tvirtina, jog robotinės radikalios prostatektomijos atžvilgiu robotika pasaulyje išplėtota labiausiai. Tokių robotinių operacjijų privalumus jau įvertino ir Klaipėdos universitetinės ligoninės pacientai.
 

„Tai metodas, kuris leidžia žymiai preciziškiau atlikti robotinės prostatektomijos operaciją. Lokalų prostatos vėžį turinčių vyrų pagrindinės baimės ir pavojai susijusios su funkcinių rezultatų sutrikimu po operacijos – šlapimo nelaikymu ir lytinės funkcijos sutrikimu. Būtent robotinė operacija ir leidžia kokybiškiau išsaugoti tas anatomines dalis, kurios atsakingos už šlapimo sulaikymą ir lytinės funkcijos atkūrimą po operacijos. Iš tiesų girdime mūsų pacientus kalbant apie tai, jog jų lytinė funkcija, kuri realiai galėtų būti prarasta, po operacijos atsistato“, – teigia Urologijos skyriaus vedėjas Raimundas Venckus. 

 
Gydytojas taip pat įvertino robotinės chirurgijos naudą chirurgams: „Jiems tikrai patogiau, nes radikalios prostatektomijos operacijos yra ilgos ir chirurgai turi po tris ar keturias valandas išstovėti prie operacinio stalo nepatogioje padėtyje. Šiuo atveju operuojantis chirurgas sėdi, operuoja matydamas padidintą vaizdą ir viską mato žymiai tiksliau.“
 



Ateityje daugiau sudėtingesnių operacijų
Trečioji KUL plėtojama robotinės chirurgijos kryptis – pilvo chirurgija. Kaip ir anksčiau pristatytose kitose srityse, taip ir pilvo chirurgijoje buvo pradėta nuo paprastesnių operacijų, pavyzdžiui, tulžies pūslės, tačiau ilgainiui procedūros sudėtingėjo. 
 

„Operuodami nuo 2018-ųjų patys nuolat mokomės, geriname įgūdžius, kad galėtume atlikti sudėtingesnes operacijas. Pradėjome nuo tulžies pūslės ir kirkšnies išvaržos operacijų. Dabar plėtojame storosios žarnos chirurgiją – atliekamos operacijos sergantiems vėžiu, jas dažniausiai atlieka profesorius Samalavičius. Kasos, kepenų chirurgija yra itin sudėtinga, net ir robotinė, tačiau dėl gerybinių auglių esame atlikę keletą kepenų operacijų. Manau, tai pradžia“, – įsitikinęs Pilvo ir robotinės chirurgijos skyriaus vedėjas, pilvo chirurgas dr. Vitalijus Eismontas.

 
Gydytojo teigimu, kaupiant patirtį norisi atlikti daugiau pasiruošimo ir įgūdžių reikalaujančias operacijas, todėl ateityje svarstoma operuoti antinksčių, kepenų auglius.
Kalbinti KUL chirurgai įsitikinę – robotinė įranga turi daugybę privalumų, o nuolat tobulinant technologiją ir priimant geriausius inžinerinius sprendimus, ji bus diegiama vis plačiau.

 
Komentaras
KUL vyriausiasis gydytojas prof. habil. dr. Vinsas Janušonis:


- Per visą ligoninės istoriją daug kur buvome pirmi ir vieninteliai. Žinome, kad tai – nelengva ir pavojinga. Pirmieji Lietuvoje įsigijome ir pradėjome naudoti dauginimo techniką. Turėjome visą kambarį užėmusį aparatą ir daugindavome visus dokumentus. To neturėjo niekas: nei klinikos, nei didžiosios ligoninės. Pirmieji pradėjome naudoti vienkartines priemones ir patys gaminome vienkartines pirštines, ko tuo metu dar niekas nedarė. Vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjome lazerines operacijas, laparoskopinę chirurgiją, sąnarių transplantaciją. Robotinė chirurgija pasaulyje egzistuoja jau seniai, todėl nieko naujo mes čia neatradome. Tiesiog padarėme, kad ji atsirastų Lietuvoje.
 
Pasiruošimas robotinei chirurgijai prasidėjo gerokai anksčiau, nei buvo atlikta pirmoji operacija ir truko apie trejus metus. Vykome į Jungtines Amerikos Valstijas, kontaktavome dėl „Da Vinci“ sistemos, kas, deja, nepavyko, analizavome įvairias robotines sistemas, žiūrėjome finansines galimybes. Tai buvo paruošiamasis organizacinis darbas. Priėmus sprendimą įsigyti robotą, toliau vyko klinikinis paruošiamasis darbas, kuomet ruošėsi mūsų specialistai. Iki robotinės sistemos įsigijimo jie važinėjo po įvairias klinikas Šveicarijoje, Prancūzijoje, Italijoje, stebėjo kolegų darbą ir mokėsi patys. Galiausiai, atėjo 2018-ieji, kada Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo atlikta pirmoji robotinė operacija. 
 
Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad robotinės chirurgijos atėjimas į Klaipėdos universitetinę ligoninę tapo proveržiu Baltijos šalių medicinoje. Vertinant sėkmingus robotikos rezultatus ir pranašumus pacientams, jau planuojamas ir antrojo roboto įdiegimas.
Šiuo metu turime vieną robotą. Būta kalbų, kad galbūt galėtume tapti vienu mokymo centrų Rytų Europoje, bet šis klausimas kol kas dar kabo ore – ne mes tai sprendžiame. Tačiau iš tiesų galvojame apie plėtrą, kadangi yra tiek robotu norinčių operuoti chirurgų, tiek juo norinčių operuotis pacientų. 
 
Ginekologija, urologija ir pilvo chirurgija – pagrindinės ir esminės chirurgijos kryptys. Kadangi tai yra gana didelės sritys, žinoma, pirmiausia galvojame apie kuo gilesnį jų įsisavinimą, plėtrą ir tobulinimą robotinėje chirurgijoje.
Šiandien Vakarų šalyse praktiškai nėra didelės klinikos, kuri neplėtotų robotinės chirurgijos. Robotinės chirurgijos neplėtojančios gydymo įstaigos net užsidaro – jos nepajėgia konkuruoti su tomis, kurios yra įvaldžiusios šią chirurgijos rūšį. Neabejoju, kad anksčiau ar vėliau, gal net šiais metais, robotinė chirurgija atsiras ir kitose Lietuvos klinikose.
 
 
KUL chirurgus konsultuojantis Siegeno (Vokietija) St. Marien ligoninės profesorius Dietmar Stephan:

- Jeigu šiandien pasauliniu masteliu naudojant robotą atliekama tik penki procentai operacijų, po kelerių metų situacija neabejotinai sparčiai keisis. Konkurencija tarp kūrėjų ne tik padarys robotinę chirurgiją labiau finansiškai prieinamą naudojimui, bet ir pati įranga neišvengiamai taps tobulesnė. Kita vertus, šiandien sakydami „robotinė operacija“ turime omenyje tarsi vieną ir tą patį veiksmą. Tikėtina, kad netrukus kalbėsime apie vienos ar kitos robotinės sistemos privalumus vienoje ar kitoje chirurgijos srityje, ir lygindami juos tarpusavyje galėsime atsirinkti, kas atneša didžiausią naudą pagrindiniam tikslui – paciento sveikatai.
 
Tarp visų Baltijos šalių robotinė chirurgija šiuo metu plėtojama tik Lietuvoje, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Čia nuo du tūkstančiai devynioliktųjų dirbama su keturių rankų robotine sistema „Senhance“. Atliekamos pilvo chirurgijos, urologijos, ginekologijos robotinės operacijos. Dirba dešimt įvairių specialybių gydytojų, slaugytojai, anestezistai. Per tą laiką padaryta didelė pažanga, o rezultatai - labai geri. Tik laiko klausimas, kada Klaipėdos universitetinės ligoninės pavyzdžiu paseks ir kitos Lietuvos bei Baltijos šalių ligoninės.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    A.Šnipaitienė: vaikams reikia reumatologijos dienos stacionaro

    A.Šnipaitienė: vaikams reikia reumatologijos dienos stacionaro

    Lietuvoje tėra vos du trys vaikų reumatologai, mažiesiems pacientams atliekantys ultragarso tyrimus. Tarp jų – gydytoja vaik...
    Operacija, varpą prikelianti antram gyvenimui

    Operacija, varpą prikelianti antram gyvenimui

    Gydytojas urologas Marius Anglickis Lietuvoje pradėjo Baltijos šalyse unikalias varpos implantacijos operacijas. Vienas pir...

    Budinti vaistinė


    Galimybių pasą atsispausdinti galima ir „Camelia“ vaistinėse

    Galimybių pasą atsispausdinti galima ir „Camelia“ vaistinėse

    Nuo penktadienio „Camelia“ vaistinių tinkle visoje Lietuvoje galima atsispausdinti galimybių pasą. Tai bus dar papildo...
    Vaistininkai pastebi teigiamas tendencijas: vienkartinės kaukės išstūmė medžiagines

    Vaistininkai pastebi teigiamas tendencijas: vienkartinės kaukės išstūmė medžiagines

    Gyventojai, siekdami apsisaugoti nuo COVID-19 bei kitų užkrečiamųjų virusinių ligų, linkę vis labiau įsiklausyti į sveikatos speci...

    Sveika šeima


    Šeimų psichoterapeutė: šiandien viskas techniškiau

    Grožio ir seksualumo standartai, kuriuos mums diktuoja žiniasklaida, troškimai, kuriuos turime „patirti“, iš išorės primestos fantazijos – visa tai atitolina mus nuo savęs ir neleidžia mėgautis intymumu su partneriu. Apie tai, kodėl taip atsitinka ir kaip atsispirti spaudimui, psychologies.ru ka...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Singapūras mėgina susigyventi su COVID-19

    Dar rugpjūčio pabaigoje Singapūro sveikatos apsaugos ministras Ong Ye Kung pasidžiaugė, jog šalyje nuo COVID-19 pasiskiepijo kone 80 proc. gyventojų. Kodėl ši šalis taip greitai rinkosi pasiskiepijusių procentus? Pasirodo, Singapūras vos pradėjęs skiepijimą iš karto ėmėsi ir kontrolės. Nepasiskiepijai? Nei...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Obstipacija: naujas rekordas?
    Henrikas Vaitiekūnas Obstipacija: naujas rekordas?
    Skaičių magija
    Henrikas Vaitiekūnas Skaičių magija
    Raudoną kraują pakeis mėlynas?
    Henrikas Vaitiekūnas Raudoną kraują pakeis mėlynas?

    Naujas numeris























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica