Skirtingi sprendimų keliai
 
Medicinos technologijų pažanga lėmė ilgesnę gyvenimo trukmę daugelyje šalių. Ši tendencija kelia ir naujų iššūkių: senėjančioms visuomenėms reikia daugiau slaugos paslaugų, o darbuotojų, galinčių jas teikti, kritiškai trūksta.
 
Stanfordo universiteto tyrimai rodo, kad šis iššūkis itin ryškus Japonijoje: beveik 30 proc. šalies gyventojų yra vyresni nei 65 metų. Gimstamumas siekia vos 1,2 vaiko vienai moteriai. Tokia demografija stipriai veikia sveikatos apsaugos sistemą.
 
„Vos išsilaikome virš vandens. Po 10-15 metų situacija bus tikrai niūri“, – „Reuters“ cituoja Japonijos vyresnio amžiaus žmonių priežiūros įstaigų vadovą Takashi Miyamoto.
 
Numatoma, kad iki šių metų vidurio Tekančios saulės šalyje trūks maždaug 380 tūkst. specializuoto slaugos personalo slaugos.
 
Su panašiais iššūkiais susiduria ir Lietuva. Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) 2023 m. tyrimo duomenimis, 2032 m. Lietuvoje trūks daugiau nei puspenkto tūkstančio bendrosios praktikos slaugytojų ir beveik 2,5 tūkst. slaugytojų padėjėjų.
 
Kol Lietuvoje daugiausiai valstybės lėšų skiriama specialistams pritraukti, Japonija investuoja į robotų slaugytojų kūrimą bei tobulinimą. Leidinys „Japan Up Close“ rašo, kad Japonijos Vyriausybė sukūrė platformą, kurioje robotai projektuojami, demonstruojami ir diegiami pagal slaugos įstaigų poreikius.
 
Robotų slaugytojų evoliucija
 
Japonijos robotų slaugytojų istorija prasidėjo seniai. Dar 2009 m. buvo sukurtas robotas slaugytojas Ri-Ba, (Robot for Interactive Body Assistance). Jis taip pat galėjo pakelti žmogų iki 60 kg ir perkelti jį iš gulimos ar sėdimos padėties. RIBA išsiskyrė stipriomis rankomis su pažangiais jutikliais, neleidžiančiais pacientui nuslysti.
 
„Reuters“ aprašo dar pažangesnį 150 kg sveriantį dirbtinio intelekto valdomą humanoidinį robotą AIREC. Jau po kelerių metų jis galės padėti pacientams atsisėsti, užsimauti kojines, gaminti maistą ir atlikti kitus namų ruošos darbus. Pradinė AIREC roboto kaina sieks apie 10 mln. jenų, arba 67 tūkst. dolerių.
 
Osakos Silver Wing priežiūros centre daugiausia dėmesio skiriama reabilitacinei robotikai. Pavyzdžiui, slaugytojai nešioja specialius HAL (Hybrid Assistive Limb) kostiumus. Šie padeda kelti ir judinti pacientus be didesnių fizinių pastangų: jutikliais fiksuojami elektriniai raumenų signalai ir, esant reikalui, suteikiama papildoma jėga.
 
Tokijo Shin-tomi slaugos namuose, kur buvo įdiegta kompleksinė robotizuota sistema – pacientų kėlimo robotai, automatizuota stebėjimo sistema ir socialinės sąveikos robotai, – dvejų metų tyrimas parodė reikšmingus pasiekimus: darbuotojų fizinis krūvis sumažėjo 35 proc., o laikas, skirtas tiesioginei gyventojų priežiūrai, padidėjo penktadaliu. Naktinių kritimų skaičius sumažėjo 15 proc. Taip pat pagerėjo gyventojų pasitenkinimo rodikliai.
 
Visgi, kaip pastebi „The Japan Times“, nepaisant Japonijos Vyriausybės pastangų, tik apie 30 proc. slaugos įstaigų naudoja robotus. „Nemanau, kad robotai gali suprasti viską apie slaugą. Ateitis, kurios tikiuosi, yra robotų ir žmonių bendradarbiavimas siekiant ją pagerinti“, – sako slaugos darbuotojas Takaki Ito.
 
Japonai pasitiki, Vakarai – ne
 
„Vyresnio amžiaus japonai, gyvenantys namuose, teiktų pirmenybę robotui slaugytojui, o ne žmogui. Tai prieštarauja Vakarų įsitikinimui, kad robotai slaugytojai gali kelti nepatogumų“, – netikėtais 2018 m. apklausos rezultatais dalijasi Salfordo universiteto skaitmeninės sveikatos lektorius Matthew Wynnas.
 
Platformoje „Medium“ pateikiami skaičiai taip pat rodo japonų pasitenkinimą robotais slaugytojais. Net 87 proc. vyresnio amžiaus japonų turėjo teigiamą patirtį su slaugos robotais. Daugiau nei 90 proc. jautėsi saugiau su automatine stebėjimo sistema. Trys ketvirtadaliai mėgo bendrauti su robotais-kompanionais. 80 proc. vertino padidėjusią nepriklausomybę.

---

 
Komentaras

Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus:

- Esu už inovacijas, dirbtinį intelektą ir visus kitus technologinius sprendimus, kurie padeda mūsų sveikatos priežiūros sistemai. Mano asmeninė svajonė – kad kada nors galėtume turėti net holograminius vadovus, valdomus dirbtinio intelekto, kurie perimtų dalį administracinės naštos, o mes, gydytojai, galėtume skirti daugiau laiko pacientams.
 
Tačiau kalbant apie slaugytojų pakeitimą robotais, turiu tvirtą nuomonę – robotai gali dirbti šalia, palengvinti darbą, bet ne pakeisti žmogiškąjį ryšį. Esu įsitikinęs, kad slaugytojai yra paskutinieji medicinos specialistai, kuriuos kada nors galėtų pakeisti robotai.
 
Galiu kalbėti ir iš asmeninės patirties: kai man pačiam teko atsidurti paciento vietoje, svarbiausia buvo slaugytojos buvimas šalia, jos padrąsinantis, paguodžiantis žodis.
 
Žinoma, dirbtinis intelektas ir robotizacija jau dabar tampa puikiais pagalbininkais slaugytojams. Pavyzdžiui, turime išmaniuosius sandėlius – slaugytojams paėmus tam tikrą instrumentų rinkinį, nebereikia bėgti pildyti žurnalų. Viskas automatiškai užfiksuojama mūsų informacinėje sistemoje, ši siunčia tiekėjui žinutę, kad priemonė sunaudota.
 
Nors fiziniai robotai dar nėra tokia įprasta ligoninės kasdienybės dalis kaip, tarkime, Japonijoje, dirbtinio intelekto ir automatizavimo sprendimai jau dabar teikia didelę pagalbą mūsų medicinos personalui. Manau, kad ateityje šių technologijų bus daugiau, tačiau siekiant ne pakeisti žmogų, bet padėti jam dirbti efektyviau.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!