Pirmasis toks šalyje
Praėjusią savaitę, vasario 2 dieną, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Dienos chirurgijos centras minėjo dešimties metų jubiliejų. Tai – pirmasis Dienos chirurgijos centras Lietuvoje, veikęs ne stacionare, o kaip atskiras modulis. 
„Kodėl kas nors pavyksta ir pavyksta labai gerai? Nes tinkami žmonės, susibūrę tinkamoje vietoje tinkamu laiku sugalvoja gerų idėjų“, – sveikindamas įstaigos bendruomenę kalbėjo Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus.
 
„Prieš dešimtmetį atrodė neramu, kad tą pačią dieną po intervencijos žmonės iškeliaus namo. Buvo manoma, kad savaitėlę jie dar turėtų pagulėti lovoje. Prisipažinsiu, ir pacientams, ir mums, medikams, reikėjo priprasti prie šios idėjos. Bet rezultatas, kaip matote, puikus“, – konstatavo D.Steponkus.
 
Jis pažymėjo, kad per dešimtmetį nusistovėjo ir buvo išgryninta darbo tvarka, todėl šiandien centras veikia sklandžiai bei efektyviai. „Pagarba žmonėms, kurie tai pradėjo ir darbus tęsia iki šiol, nes kiekviena diena medicinoje yra iššūkis. Mes, medikai, tai puikiai suvokiame“, – sakė D.Steponkus dėkodamas Svajai Kundrotienei, vadovaujančiai Dienos chirurgijos centrui nuo pat jo įsikūrimo pradžios.
 
Pasveikinti Dienos chirurgijos centro atvyko ir Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas. „Buvote pirmieji, kurie pradėjo šią veiklą plėtoti, ir esate lyderiai Klaipėdos regione“, – sveikinimo žodyje akcentavo rektorius.
 
Dienos chirurgijos centrui jis dėkojo už bendrystę ir pasidžiaugė, kad universitete dėsto RKL darbuotojai. „Bendradarbiavimas tarp abiejų institucijų svarbus Klaipėdos miestui ir visam regionui, nes padeda užtikrinti puikią pagalbą pacientams“, – neabejojo prof. dr. A.Razbadauskas.
 
Pacientų pasitikėjimas augo
„Visi nori pakeisti pasaulį, bet niekas nenori pradėti nuo savęs, – filosofą W.James šventėje citavo S.Kundrotienė. – Tačiau mes pradėjome nuo savęs ir 2014 m. vasarį atidarėme naujo modelio gydymo padalinį – ambulatorinės ir dienos chirurgijos skyrių, vienintelį Lietuvoje veikiantį ne bendrame stacionare.“
 
Per veiklos dešimtmetį čia suteikiamų paslaugų skaičius kasmet augo. Pernai Dienos chirurgijos centre atliktos 4858 operacijos, suteiktos 37186 konsultacijos. „Nuolatos didėjantis pacientų srautas įrodė, kad centras populiarus ir reikalingas, o Klaipėdos miesto ir vakarų Lietuvos gyventojai vertina mūsų medikų kvalifikaciją, ištyrimo ir gydymo galimybes“, – tvirtino S.Kundrotienė.
 
Bėgant metams tris centro operacines papildė dar dvi, plėtėsi paslaugų spektras, prie esamos komandos prisijungė nauji medikai, buvo perkama moderni įranga. „Centro ginekologai 2015 m. pirmieji Lietuvoje pradėjo naudoti inovatyvų „Biggati“ šeiverį, kurio pagalba žymiai saugiau ir efektyviau atliekamos gimdos endoskopinės operacijos“, – prisiminė S.Kundrotienė.
 
2018 m. veiklą pradėjo „Puodžių klinika“, kur įsikūrė gydytojai alergologai klinikiniai imunologai, ėmė veikti Alergologijos dienos stacionaras.
 
S.Kundrotienė prisimena ir jau istorija tapusią pandemiją, kurios metu ne tik pavyko išvengti kolapso, bet ir buvo plėtojamos naujos veiklos. Prie komandos prisijungė gydytojai dermatovenerologai, buvo įsteigtas Dermatologijos dienos stacionaras.
 
„Pažymėtina, kad pirmojo karantino metu Dienos chirurgijos centras buvo vienintelė uostamiestyje skubią oftalmologinę pagalba teikianti įstaiga Vakarų Lietuvoje“, – sako pašnekovė.


 
Slaugytojų kompetencijos
Naujovės Dienos chirurgijos centre daromos ne tik srityse, kurios tiesiogiai susijusios su pacientų diagnostika ir gydymu, bet ir organizuojant darbą. Operacinėse pradėtas naudoti išmanusis sandėlis, sterilūs vienkartiniai chirurgijos rinkiniai, įdiegta apskaitos skaitmenizacija, kuri leidžia pagerinti medicinos priemonių aprūpinimą, stebėti jų sunaudojimą ir taupyti darbuotojų laiką.
 
Dienos chirurgijos centro vyresnioji slaugytoja Lina Gedrimė atkreipė dėmesį, kad modernizuotos ir endoskopinių instrumentų plovimo, saugojimo erdvės.  
Ji pažymėjo, kad Dienos chirurgijos centre dirbantys slaugytojai pasižymi itin aukšta kompetencija. „Jie turi išmanyti visų profilių operacijas. Čia nėra atskirai chirurginio, traumatologinio skyriaus, todėl reikia dirbti su skirtingų profilių ligoniais: chirurginiais, neurochirurginiais, traumatologiniais, oftalmologiniais ir kitais. – vardijo L.Gedrimė. – Kadangi teikiame dienos chirurgijos paslaugas, mūsų pacientai pakankamai geros sveikatos ir tą pačią dieną po intervencijos išvyksta namo. Taigi jie gana greitai keičiasi. Per vieną dieną mūsų slaugytojai priima apie trisdešimt pacientų ir tiek pat išrašo. Darbas vyksta didelėmis apsukomis ir mūsų slaugos personalas – slaugytojai ir jų padėjėjai – yra greitos orientacijos, plačių kompetencijų, sugebantys prisitaikyti prie pokyčių specialistai.“
 
L.Gedrimė pasidžiaugė, kad RKL Dienos chirurgijos centras turi gerą reputaciją tarp darbuotojų ir su didesnėmis problemomis ieškant saugos personalo susidurti netenka. Šiuo metu centre dirba apie trisdešimt slaugytojų.
 
Prioritetas – ankstyva diagnostika

Dienos chirurgijos centro vadovė Svaja Kundrotienė pažymėjo, kad Dienos chirurgijos centro istorija – yra sėkmės istorija, kurios raktas – čia dirbantis kompetentingas personalas. Ji pabrėžė, jog operacinės veikla nukreipta į ankstyvą ligų diagnostiką ir gydymą. „Atliekamos operacijos – tausojančios, mažai invazinės, užkertančios kelią ligai vystytis, apsaugančios nuo gresiančio organų pašalinimo“, – kalbėjo S.Kundrotienė.

 
„Nuo pirmų dienų stengiamės koja kojon žengti su mokslo ir technikos naujovėmis, diegti naujus gydymo metodus ir procedūras, atnaujinti medicinos įrangą“, – tvirtino centro vadovė ir pridūrė, kad specialistai skatinami nuolat kelti kvalifikaciją, dirbti su inovacijomis ir užtikrinti pacientams saugią, kokybišką diagnostiką bei gydymą.
 
„Pacientų atsiliepimai yra pagrindas tobulėti. Mes siekiame ne tik kokybiškai gydyti, bet ir sukurti tarpusavio pasitikėjimą bei nuoširdų ryšį su pacientu“, – tikino S.Kundrotienė.
 
RKL Dienos chirurgijos centre dirba multidisciplininė komanda. Konsultuoja ir operuoja patyrę gydytojai endokrinologai, ortopedai-traumatologai, urologai, burnos, veido ir žandikaulių, abdominaliniai chirurgai, akušeriai-ginekologai, anesteziologai reanimatologai, alergologai klinikiniai imunologai, oftalmologai.
 
Dėl to Dienos chirurgijos centro dešimtmetį nuspręsta pažymėti surengiant mokslinę konferenciją, kurios metu šio centro gydytojai skaitė pranešimus dalindamiesi profesine patirtimi ir savo srities naujovėmis.
 


Kolonoskopija be pasiruošimo beprasmė
Kaip vieną svarbiausių pastarųjų metų naujovių Dienos chirurgijos centro vadovė S.Kundrotienė įvardija pradėtas teikti kolonoskopijos procedūras su bendrine nejautra.
 
Pernai Dienos chirurgijos centras įsigijo ir naują itin patikimą pagalbininką – naujos kartos kolonoskopą, kuriame integruotas dirbtinis intelektas. Toks aparatas – pirmasis Vakarų Lietuvoje ir apie plačias jo galimybes ne kartą rašyta spaudoje.
 
Su juo dirbantis abdominalinės chirurgijos gydytojas, koloproktologas, endoskopuotojas doc. dr. Dainius Šimčikas pasidalino aktualijomis ir naujovėmis atliekant kolonoskopijas.
 
Savo pranešimą iliustruodamas žarnyno navikų, polipų nuotraukomis jis akcentavo kokybiškai atliktos kolonoskopijos svarbą stengiantis užbėgti už akių vienai labiausiai paplitusių vėžio formų – storosios žarnos vėžiui.
 
„Visi šie treji metai, kai Dienos chirurgijos centre atliekamos kolonoskopijos, skirti išvengti šio susirgimo laiku diagnozuojant ikivėžines būkles. Jas galima išgydyti endoskopiškai ir vėžiu nesirgti. Tame matau didelę prasmę“, – tvirtino D.Šimčikas.
 
„Procesas nuo gerybinės būklės iki mutacijos ir invazijos gali užtrukti daug metų, tačiau supiktybėjusios ląstelės dauginasi greitai ir tada laikas nėra mūsų sąjungininkas“, – pabrėžė D.Šimčikas bei prisiminė, kai Vokietijoje teko daryti mokslinius tyrimus, kurių metu mėgintuvėlyje augino storosios žarnos vėžio ląsteles. Vėžys iki apčiuopiamų navikų išsivystė per dešimt dienų...
 
D.Šimčikas akcentavo, kad ši klastinga liga diagnozuojama ir tiems pacientams, kuriems buvo neseniai atlikta kolonoskopija. „Dėl tokių atvejų tenka itin apgailestauti. Todėl svarbu, kad ši procedūra būtų atlikta kokybiškai, o pirmoji to sąlyga – gerai paruoštas žarnynas. Jei jame lieka virškinimo turinio, sunku pastebėti smulkius darinius“, – konstatavo gydytojas.
 
„Nors žarnyno paruošimas reikalauja pastangų ir nėra malonu pacientui, aš visada akcentuoju, kad jei to nepadarysime, kolonoskopija beprasmė“, – pabrėžė D.Šimčikas. Pradėti jai ruoštis daktaras rekomendavo dar prieš penkias dienas iki procedūros pradžios, vengiant daug skaidulų turinčio maisto, dieną prieš pagal instrukcijas geriant žarnyno paruošimui skirtą tirpalą ir pan.
 
Pasakojo apie klastingą infekciją

Oftalmologė dr. Gailė Gudauskienė pasakojo apie rečiau pasitaikantį klinikinį atvejį – kepenų absceso sukeltą endogeninį endoftalmitą. Ši patirtis medikams buvo įdomi tiek dėl sudėtingos diagnostikos, tiek dėl gydymo iššūkių. 

 
Dr. G.Gudauskienė su šia liga susidūrė, kai į Skubios pagalbos centrą kreipėsi šeštą dešimtį įpusėjusi moteris. „Ji skundėsi šešias paras nekrentančia aukšta temperatūra ir galvos bei kairės akies skausmu, suprastėjusia rega“, – pasakojo dr. G.Gudauskienė. 
 
Prieš daugiau kaip mėnesį pacientei buvo paskirtas gydymas injekcijomis į akį dėl eksudacinės amžinės geltonosios dėmės degeneracijos. „Po antrosios injekcijos pasireiškė ūmus endoftalmitas, moteris perkelta į stacionarą“, – pasakojo gydytoja ir pažymėjo, kad simptomų pasireiškimas po injekcijos iš pradžių klaidino tikslinant diagnozę.
 
Visgi Skubios pagalbos centre atlikus tyrimus rasti tokie aukšti uždegiminiai rodikliai, kad gydytojai suprato – jų negalėjo lemti akies patologija. Nuspręsta ieškoti infekcijos židinio. Paieškos, prasidėjusios nuo krūtinės ląstos ir galvos smegenų, baigėsi aptikus abscesą kepenyse. 
 
„Per tą laiką pacientei dar labiau patino vokai, ji negalėjo atsimerkti. Konsiliumas nusprendė skubos tvarka atverti ir drenuoti akiduobės pūlinį. Paimtas pūlių pasėlis, iš kurio išaugo Klebsiella pneumoniae bakterijos...“ – prisiminė gydytoja. 
 
Deja, nepaisant gydymo, liga progresavo ir po trijų dienų prireikė pakartotinos intervencijos, kurios metu, radus negrįžtamus pakitimus, akies obuolį nutarta pašalinti.
 
Dr. G.Gudauskienė apibendrina, kad pūlingas kepenų abscesas – reta ir mirtimi gresianti patologija, o taip pat dažniausia endogeninio endoftalmito, sukelto Klebsiella pneumoniae, priežastis. 
 
„Mikroorganizmai iš įvairių organizmo infekcijos šaltinių keliauja per kraują ir lemia sunkų intraokulinį uždegimą. Ši patologija dažnai sukelia regos praradimą, nepaisant to, ar laiku buvo skirta tinkama antibiotikų terapija“, – konstatuoja dr. G.Gudauskienė ir priduria – ankstyva diagnostika ir nedelsiant taikomas gydymas galėtų sumažinti blogos išeities tikimybę.
Gydytoja užbaigė, kad vienas endogeninio endoftalmito rizikos veiksnių – cukrinis diabetas, kuris buvo diagnozuotas ir minėtai pacientei.
 
Žinutė moterims

Akušerė ginekologė Geda Holcmann konferencijos metu dalijosi nauju požiūriu į gimdos kaklelio pažaidų tyrimą ir gydymą. „Išlieka opi problema, kad jau keletą dešimtmečių Lietuva negali palikti gėdingo trejetuko, pirmaujančio susirgimais ir mirtimis nuo gimdos kaklelio vėžio, – konstatavo ji. – Mes dažnai kalbame, kodėl taip yra? Vienas pagrindinių dalykų, kurie padeda užbėgti šiai ligai už akių, yra dalyvavimas patikros programoje, kuri Lietuvoje veikia jau dvidešimt metų. Norint, kad šalyje apčiuopiamai sumažėtų susirgimų, bent aštuoniasdešimt procentų moterų turėtų dalyvauti šioje programoje. Deja, šių dienų duomenimis, joje dalyvauja tik trupučiuką daugiau nei šešiasdešimt procentų.“

 
G.Holcmann teigia, kad kasmet penkiems šimtams moterų nustatomas gimdos kaklelio vėžys ir šimtas moterų miršta. „Tai yra jaunų moterų liga. Jauniausia mano pacientė, mirusi nuo šios ligos, buvo dvidešimt penkerių metų amžiaus“, – prisiminė gydytoja.
 
Ar šios ligos būtų galima išvengti šimtu procentų? „Gal net ir šimtu procentų, jei moteris vakcinuotųsi nuo ligą sukeliančio žmogus papilomos viruso, turėtų saugius lytinius santykius ir būtų laiku bei kokybiškai atliekama gimdos kaklelio vėžio patikra, – pažymėjo gydytoja. – Svarbu, jog nuo trisdešimt penkerių metų amžiaus atliekamas žmogaus papilomos viruso nešiojimo tyrimas, leidžiantis atskirti moteris, kurias reikia atidžiau stebėti.“
 
Tačiau net ir tos, kurios sužinojo, jog nėra viruso nešiotojos, neturėtų atsipalaiduoti: būtina ir toliau reguliariai tikrintis, kadangi ši gera žinia neeliminuoja kitų rizikos veiksnių, galinčių turėti įtakos ligai, pavyzdžiui, nesaugių lytinių santykių, partnerio, kuris gali perduoti virusą, ir kitų.
 
Liga, kurią nesunku pražiūrėti

Gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Agnė Ramonaitė su kolegomis dalijosi žiniomis apie itin retai sutinkamą ligą – paveldimą angioedemą (PAE). Manoma, kad ja serga tik vienas iš 50 tūkst. pasaulio gyventojų, Lietuvoje tokių žmonių yra apie 25-30.

 
Tačiau A.Ramonaitė pažymėjo, kad apie PAE žinoti reikia, nes simptomai panašūs į kitų ligų ir dažnai ji lieka tiesiog nediagnozuojama.
 
„Ligos priepuoliai paprastai prasideda be įspėjamųjų ženklų. Kai kurie pacientai prieš priepuolį gali jausti dilgčiojimą. Priepuoliai gali trukti kelias dienas, atsiranda skausmingas ir staigus bet kurios vietos tinimas: veido, pilvo, plaštakos, lytinių organų ar gerklės“, – simptomus vardijo gydytoja ir pabrėžė, kad skiriamasis šios ligos bruožas – atsako į įprastą gydymą nebuvimas. 
 
„Priepuolius provokuoja įvairiausi dirgikliai: emocinis stresas, nedideli sužalojimai, dantų procedūros, intervencijos, infekcija, hormonų įtaka, pavyzdžiui, mėnesinės, kontraceptinės tabletės ar bet kuri fizinė veikla“, – vardijo A.Ramonaitė.
 
„PAE sukelia paveldima tam tikro geno mutacija, kuri lemia tam tikrų baltymų trūkumą. Jei liga serga bent vienas tėvų, ją paveldėti vaikams tikimybė apie 50 proc. Bet maždaug ketvirtadaliui liga nustatoma ir be šeiminės anamnezės“, – pabrėžė A.Ramonaitė.
 
Ji teigė, kad sergančiųjų gyvenimo kokybė suprastėja, sunku atlikti kasdienes užduotis. Liga alina ne tik fiziškai, bet ir emociškai, gyvenant nuolatinėje baimėje patirti priepuolius.
 
Įtarus paveldimą angioedemą A.Ramonaitė kviečia kreiptis į gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą. Diagnozė patvirtinama atlikus specialų kraujo tyrimą ir skiriamas profilaktinis gydymas, kad priepuoliai kartotųsi rečiau. Dėl to pacientams reikia reguliariai vartoti vaistus, kurie Lietuvoje kompensuojami.
 
Nugalėti vidinį smurtautoją

Kalbant apie fizinę sveikatą, ligų paūmėjimus, pastaruoju metu vis dažniau minimas streso, psichinės savijautos poveikis. Todėl neatsitikinai konferencijos metu skambėjo ir medicinos psichologės – psichoterapeutės Inesos Golubovskajos pranešimas.

 
Jis buvo skirtas atkreipti dėmesį, kad kiekviename mūsų vyksta vidinis dialogas – bendravimas su savimi. Ir pabrėžė, kad konstruktyvus vidinis dialogas yra kokybiško gyvenimo pamatas. „Nuo jo kokybės priklauso pasitikėjimas, meilė sau, taip pat priimami sprendimai, jausmai“, – akcentavo I.Golubovskaja.
 
Blogą poveikį žmogaus psichologinei būsenai daro šiame dialoge dalyvaujantis vidinis kritikas, kuris smerkia kiekvieną žingsnį, pasirinkimą, išvaizdą... Tai vidinis psichologinis smurtas, sukeliantis puokštę neigiamų emocijų, nukreiptų į save. „Įprastai vidinis kritikas aktyvuojasi, kai žmogus mano, jog jam nepavyko atlikti svarbių užduočių arba kai kas nors vyksta ne taip, kaip turėtų“, – sakė I.Golubovskaja.
 
„Klaidingai manoma, kad kritikuojant save, pasikeis netinkamas elgesys. Tai saviapgaulė. Kritika nėra veiksminga keičiant netinkamą ar destruktyvų elgesį. Labiau šį tikslą įgyvendinti padeda savęs palaikymas, supratimas, atleidimas ir apsisprendimas elgtis kitaip“, – pabrėžia I.Golubovskaja.
 
Atsakydama į klausimą, kaip nustoti save kritikuoti psichologė teigė, kad su savimi turėtume bendrauti kaip su mylimiausiu žmogumi pasaulyje. „Dažniau užduokite sau klausimą, ar aš taip pasakyčiau savo vaikui, draugui, mylimam žmogui?“ – siūlė pranešėja.
 
Psichologė patarė, kaip elgtis su nerimastingomis, įkyriomis mintimis. Siūloma jas paleisti, neapsistoti arba pabandyti pažvelgti su humoru. Taip pat galima išmėginti ir nujautrinimo techniką mintį kartojant tiek kartų, kol ji nekels jokių emocijų.
 
Pranešėja užbaigė, kad tvarkytis su nesėkmėmis gyvenime gali padėti ne vidinis kritikas, o atjauta sau. „Ji apima gebėjimą nuraminti ir padrąsinti, kai kenčiame, nesiseka ar jaučiamės nevisaverčiai. Ne visada galima išvengti kančios, bet atjauta sau gali padėti ją pakelti“, – apibendrino I.Golubovskaja.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!