Vyriausybė antradienį palaimino Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą, kuris kitąmet turėtų siekti daugiau nei 2 milijardus eurų, arba beveik 17 proc. (296 mln. eurų) daugiau, nei numatyta šiemet. Anot premjero Sauliaus Skvernelio, finansavimas sveikatos apsaugai išaugo daugiausiai.
Anot premjero Sauliaus Skvernelio, finansavimas sveikatos apsaugai išaugo daugiausiai.
Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, itin svarbu tai, kad PSDF biudžetas didėja kiekvienais metais. O tai leidžia kasmet suteikti žmonėms daugiau paslaugų, kompensuoti daugiau vaistų, reikiamų medicinos pagalbos priemonių.
„Prognozuojama, kad PSDF biudžeto pajamos ateinančiais metais turėtų augti 17 procentų ir tai ne tik užtikrins nenutrūkstamą sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimą PSDF biudžeto lėšomis, bet ir sudarys galimybę pradėti apmokėti naujas, iki šiol nekompensuotas gydymo paslaugas, kompensuoti daugiau būtinų vaistų ligoniams, išlaikyti jau pakeltus paslaugų įkainius, taip palaikant medikų algų kėlimą“, – sako ministras A.Veryga.
2019 m. PSDF biudžeto pajamas sudarys: privalomojo sveikatos draudimo įmokos – daugiau nei 1 mlrd. 442 mln. eurų, valstybės biudžeto įmokos ir asignavimai – apie 598,5 mln. eurų, kitos PSDF pajamos – apie 19 mln. eurų.
„Didesnis PSDF biudžetas leis skirti gydymo įstaigoms daugiau lėšų už suteiktas paslaugas, taip pat daugiau žmonių galės gauti reikiamas medicinos pagalbos priemones bei kompensuojamuosius vaistus. Taip pat bus didinamos lėšos sveikatos programoms“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė.
Pagrindinę 2019 m. PSDF biudžeto išlaidų dalį sudarys lėšos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti. Šioms išlaidoms kitais metais iš viso numatoma skirti apie 1,39 mlrd. eurų, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms numatoma skirti apie 350 mln. eurų, medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – beveik 59 mln. eurų, ortopedijos techninėms priemonėms – daugiau nei 12 mln. eurų, sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms – apie 121 mln. eurų.
Augančias PSDF biudžeto lėšas numatyta paskirstyti šioms sritims: 197,7 mln. eurų (16,5 proc.) didės išlaidos sveikatos priežiūros paslaugoms, 39,2 mln. eurų (12,6 proc.) daugiau bus skiriama vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti, 8,4 mln. eurų (16,7 proc.) didės lėšos medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui. Kaip ir kasmet, didesnį dėmesį ketinama skirti prevencinėms programoms ir paskatinti žmones jose dalyvauti, taip pat finansuoti kitas PSDF biudžeto lėšomis apmokamas sveikatos programas, tad 23,2 mln. eurų (23,8 proc.) didės lėšos sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms.
Komentaras
Seimo vicepirmininkas Remigijus Žemaitaitis:
- Kadangi vėl planuojama kelti minimalią mėnesinę algą, tam tikri mokesčiai bus mažinami, tai PSDF biudžeto įplaukos automatiškai didės. Taigi turėsime didelį rezervinį biudžetą, bet ar nebus taip, kaip atsitiko 2018-aisiais, kai rezervinis biudžetas siekė beveik 200 milijonų eurų ir jį buvo galima perskirstyti tik metų viduryje. Manau, kad protingiausias dalykas šiandien būtų didinti gydymo įstaigoms koeficientą už mokamas paslaugas ir už suteiktas viršplanines paslaugas. Kadangi buvo įsipareigota, kažkiek gali didėti ir gydytojų algos, bet didžiausia problema yra su medicinos personalu. Slaugytojos, felčerės, laborantės, aptarnaujantis personalas – šiandien tai yra ta grandis, kuriai atlyginimai turėtų kilti labiausiai. Galima prisiminti, kai ministrui įpareigojus ligoninių vadovus pakelti atlyginimus kai kurioms gydymo įstaigoms teko skolintis iš bankų.
Kitas dalykas, neaišku, ar PSDF biudžete atsispindi ligonių pertvarkos projektas. Ar jis yra perteklinis jau įskaičiavus tai, kad kai kurios gydymo įstaigos po optimizavimo gali neteikti kai kurių paslaugų, ar jis pritaikytas dabar veikiančiam gydymo įstaigų tinklui. Taip pat klausimas, ar įvertinta tai, kad mūsų gyventojų amžius toliau ilgėja, emigracija nemažėja, paslaugų prieinamumas, kuris, anot PSO, yra pakankamai prastas. Dar vienas neaiškumas dėl valstybės investicijų programos. Praėjusiais metais tvirtinant biudžetą buvo kalbėta, kad reikia užbaigti visus projektus, bet klausimas, ar neatsiras naujų projektų ir ar jie bus įtraukti. Jei to nebus, tai gali būti vėl kokių 12 milijonų eurų panaudota iš perteklinio biudžeto.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: