Įsigijo kompiuterinį tomografą
 

„Kelionė iki šios dienos nebuvo lengva. Kiek durų varstyta, kiek raštų rašyta… Džiaugiamės galėdami pagaliau jus pakviesti į labai laukto ir reikalingo įrenginio – kompiuterinio tomografo – pristatymą“, – šventinę dieną į susirinkusius svečius kreipėsi Jurbarko ligoninės vyriausioji gydytoja Rūta Lukšienė.

 
Iki šiol Jurbarko rajono gyventojams atlikti kompiuterinio tomografo tyrimą tekdavo važiuoti į Tauragę, Kauną ar kitus miestus. Jurbarko ligoninės vadovė džiaugėsi, kad nuo šiol pacientams rūpintis sveikata taps paprasčiau. Pernai pasirašyta kompiuterinio tomografo, kurio vertė 379 tūkst. eurų, pirkimo sutartis, netrukus atlikti Radiologijos skyriaus patalpų paruošimo ir remonto darbai, įsigyti specialūs medicininiai baldai ir priemonės, o šiemet ligoninėje instaliuotu naujuoju kompiuteriniu tomografu jau atlikta beveik keturi šimtai tyrimų pacientams iš įvairių regionų.
 
Anot R.Lukšienės, jau spėta atlikti ir „gelbėjimo operacija“: „Netikėtai sugedo Tauragės ligoninės kompiuterinis tomografas. Šįkart pagalbą galėjome suteikti mes: priėmėme ir mūsų aparatu ištyrėme pacientus, atsiųstus iš Tauragės ligoninės. Po tyrimų jie buvo sugrąžinti į savo miesto ligoninę. Tai dar kartą patvirtina, koks reikšmingas tokios šiuolaikinės įrangos Jurbarko ligoninėje poreikis.“
 

„Vos pradėję dirbti, per dieną atlikdavome iki trylikos kompiuterinės tomografijos tyrimų. Dabar įgudusios radiologijos technologės, esant poreikiui, tyrimų gali atlikti kur kas daugiau“, – pasakoja Radiologijos skyriaus vedėja Zita Zdornovienė.

 
Gydytoja radiologė tikina: įranga ligoninei buvo ypač reikalinga – ji ženkliai pagerino sveikatos problemų diagnostiką. „Tai – nepamainomas aparatas įvairių traumų, onkologinių ir kitų ligų, insultų diagnostikai. Rentgeno nuotraukoje vaizdus matome vienoje plokštumoje. O skenavimas kompiuteriniu tomografu sukuria išsamius kūno vidaus pjūvių vaizdus. Tyrimai daug išsamesni ir informatyvesni. Paciento ištyrimas atliekamas greitai, vieno pilno apsisukimo metu atliekama 160 pjūvių“, – pasakoja Z.Zdornovienė.
 
Medikės džiaugiasi, kad nauja įranga – didelis žingsnis į priekį Jurbarko ligoninės istorijoje ir svarbus pasiekimas žvelgiant į ateitį bei planuojant intensyviosios terapijos ir skubiosios pagalbos paslaugų plėtrą.
 
Dviguba šventė

Nors didžiausiu šventės akcentu tapo oficialiai, perkirpus juostelę, atidarytas atnaujintas Radiologijos skyrius, paminėta ir dar viena džiugi proga – 99-asis Jurbarko ligoninės gimtadienis.
 
„Šiandien tariu ačiū mūsų gydytojams, slaugytojams, slaugytojų padėjėjams, medicinos biologams, psichologams, logoterapeutui, kineziterapeutams, ergoterapeutams, masažuotojams, radiologijos technologams, biomedicinos technologams, socialiniams darbuotojams, visai administracijai, pagalbiniam personalui, – dėkojo Jurbarko ligoninės vadovė. – Noriu jus pasveikinti su tokiu gražiu gimtadieniu ir palinkėti sveikatos, sėkmės ir ištvermės atlaikyti visus kylančius sunkumus mūsų kelyje. Pasitaiko kliūčių, bet mes mokame nugalėti iššūkius, o jeigu reikia, mokomės ir einame į priekį.“
 
Pasveikinti dvigubos šventės proga ligoninės bendruomenę atvyko Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.
 
„Šiandien rengiame šventę, kuri išgelbės ne vieno paciento gyvybę. O ji – kur kas brangesnė nei visas šis projektas. Nuoširdžiausi sveikinimai dviejų svarbių įvykių proga“, – sakė jis.
 
Sveikinimo žodį tarė ir parlamentaras jurbarkietis Ričardas Juška. „Ypač malonu lankytis čia ne kaip pacientui, bet kaip šventės dalyviui. Šiandien norėčiau padėkoti visiems savo darbą mylintiems medikams, aptarnaujančiam personalui, techniniams darbuotojams, – kalbėjo Seimo narys. – Jurbarko ligoninės vardas skamba vis garsiau. O pats svarbiausias dalykas – žmonių dėmesys, padėkos už kokybiškai suteiktas paslaugas. Pasidžiaukime šiandien šiuo rezultatu.“
 

„Ne tokie jūs jau ir jauni – skaičiuojate net 99 metų istoriją, ir tai yra didžiulė vertybė. Pasaulio anesteziologija ir intensyvioji terapija skaičiuoja tik 70 metų, kardiologija – dar trumpesnę istoriją. Jaučiame jūsų išminties galią. Visą jūsų veiklą vertinu kaip fantastiškus šachmatinius ėjimus“, – ligoninės bendruomenę ir jai padedančią aplinką gyrė LSMU Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Andrius Macas.

 
Sveikino artimiausi draugai
 
Šventės proga gėlių puokštes, pyragus ir paveikslus ligoninės skyriams puošti dovanojo artimiausi Jurbarko ligoninės draugai.
 
„Jūsų teikiamos paslaugos yra neįkainojamos. Šios ypatingos dienos proga norime pasveikinti ir palinkėti neblėstančio įkvėpimo ir pripažinimo visų, kuriems jūs esate padėję ir pagelbėję. Sėkmės ir būkite sveiki“, – linkėjo Veliuonos N.Dungveckienės šeimos klinikos šeimos gydytoja Ingrida Vyšniauskienė.
 
Tos pačios klinikos vadovas Arūnas Dungveckis pridūrė: „Dabar paslaugas arčiau namų galės gauti ir pacientai iš kaimo. Jiems nereikės vykti į Kauną. Labai jumis didžiuojamės.“
 
„Jurbarkas yra mano gimtasis kraštas. Čia baigiau mokyklą, prieš medicinos studijas dirbau šioje ligoninėje. Šios ligoninės medikai mane išmokė leisti vaistus į veną ir atlikti kitas procedūras, – kalbėjo Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Kauno rajono teritorinio skyriaus vadovė Nelita Gudžiūnaitė-Bybartienė. – Džiaugiuosi, kad įsigydama žmonių gyvybes gelbstintį kompiuterinį tomografą Jurbarko ligoninė pakilo į visiškai naują lygį. Dabar nebereikia pacientų vežti į Tauragę, sutaupoma brangi valanda. Būkite sveiki, sėkmingi, nenustokite tobulėti.“
 
Didelį dėkingumą Jurbarko ligoninės bendruomenei išreiškė „Perpetuus“ gyvenimo namams atstovavusi vyr. slaugytoja Nijolė Truklicė: „Džiaugiamės turėdami galimybę su jumis bendradarbiauti. Turime visą namą pagyvenusių, pasiligojusių gyventojų, tad mums ši draugystė ypač svarbi. Dėkoju visai medikų bendruomenei už mūsų pacientų slaugą ir gydymą, šiltą bendradarbiavimą.“
 
„Prisidedu prie sveikinimų dėl įvykusio stebuklo, – žodį tarė ir Jurbarko pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Remigija Mencienė. – Patikėkite, kai ligoninėje nebuvo kompiuterinio tomografo, ne visi pacientai turėjo galimybę šio tyrimo nuvykti į kitus rajonus. O dabar aparatas čia, vietoje, eilių nėra, tyrimas lengvai prieinamas kiekvienam. Ačiū už tokį gražų pirminės ir antrinės grandies bendradarbiavimą dėl pacientų gerovės.“


 
Planuoja modernizuoti infrastruktūrą
 
Įsigijusi naują įrangą, Jurbarko ligoninė neketina sustoti. Šiemet įstaigoje pradėtas projektas „Psichiatrijos dienos stacionaro steigimas VšĮ Jurbarko ligoninėje“, kurio tikslas – pagerinti Jurbarko rajono gyventojų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Projekto metu bus suremontuotos patalpos, įsigyta medicininė įranga ir baldai.
 
Siekdama plėtoti dienos chirurgijos, skubios pagalbos, ambulatorinės chirurgijos, antrinio lygio specializuotas ambulatorines paslaugas bei gerinti teikiamų paslaugų kokybę, iš projekto „Sveikatos centro sudėtyje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros modernizavimas Jurbarko rajono savivaldybėje“ lėšų ligoninė planuoja atnaujinti sterilizacinės, operacinės bei endoskopinių tyrimų įrangą, įsigyti kardiologo konsultacijoms skirtą įrangą.
 
„Taip pat šiemet planuojame įsisavinti Jurbarko ligoninei skirtus beveik 3 mln. eurų Intensyviosios terapijos ir Skubios medicinos pagalbos skyrių infrastruktūrai modernizuoti bei įrangai įsigyti, – sako ligoninės vadovė R.Lukšienė, tačiau dėl vykstančių ar planuojamų permainų laurų sau neprisiima. – Daug kur Lietuvoje gydymo įstaigose vyksta pokyčiai. Tiesiog reikia išnaudoti visas duotas galimybes.“
 
Įstaiga ketina dalyvauti ir Tauragės regiono plėtros plano projekte, kurio tikslas – plėtoti stacionarines slaugos paslaugas žmonėms, sergantiems demencija, taip pat paliatyviosios pagalbos paslaugas, atnaujinti bei modernizuoti infrastruktūrą, įsigyti medicininę įrangą ir tokiu būdu mėginti pritraukti medicinos darbuotojus.
 
„Stebime tokią tendenciją: medikai rajonuose nesikuria, verčiau renkasi atvykti į darbą iš kito miesto. Kiekvieną dieną į Jurbarko ligoninę dirbti atvažiuoja apie trečdalis darbuotojų, o iš visų dirbančių gydytojų – daugiau nei pusė. Ypač sunku pritraukti slaugytojus, – apgailestauja R.Lukšienė. – Šiemet startavo Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotas projektas sveikatos priežiūros specialistams pritraukti. Ieškome, kas norėtų pradėti mokytis, galbūt pakeisti gyvenime specialybę ar įgyvendinti svajonę. Pernai į slaugos mokslus išleidome tris mūsų slaugytojų padėjėjas. Dar viena slaugytoja, ergoterapeutė, biomedicinos technologė siekia aukštojo universitetinio išsilavinimo, viena slaugytoja – magistro laipsnio. Baigę studijas, specialistai įsipareigoja dirbti ligoninėje bent dvejus metus.“


 
Chirurginio skyriaus sėkmės istorija
 
Nors Jurbarko ligoninė sparčiai plečiasi ir auga, vyr. gydytoja prisimena, jog prieš trejus metus įstaigos likimas buvo pakibęs ant plauko. Kauno regiono gydymo įstaigų vadovai rinkosi į susitikimą su Sveikatos apsaugos ministerijos ir ligonių kasų atstovais ir kalbėjosi apie pirminius reformos planus. Netrukus per žinias nuaidėjo informacija apie Jurbarko ligoninėje naikinamą stacionarinę chirurgiją.
 
„Kokia laimė, kad Chirurgijos skyrius buvo išsaugotas. Prieš mėnesį, kai Šakių rajone įvyko šiurpi iš Kaliningrado į Rygą važiavusio autobuso avarija, per 35 minutes į Jurbarko ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių buvo atvežta 15 sužeistų keleivių, iš jų 4 sunkios būklės. Jeigu čia nebūtų chirurgų, kas būtų suvaldęs tokią ekstremalią situaciją?“ – skyriaus reikšmę išskyrė meras S.Mockevičius.
 
„Dėl stacionarinės chirurgijos paslaugų išsaugojimo būsime vertinami ateinančiais metais, tačiau ši data mūsų negąsdina. Per devynis mėnesius jau atlikome beveik pusantro tūkstančio operacijų. Bendra nustatyta riba – 1100 operacijų per metus. Vienareikšmiškai šią ribą įveikiame dar metams nepasibaigus“, – apie sėkmingą Chirurgijos ir ortopedijos traumatologijos skyriaus veiklą pasakojo ligoninės vadovė.
 
Skyriuje atliekamos tiek skubios, tiek planinės plataus spektro operacijos, taikomi naujausi operavimo metodai, didžioji dalis operacijų atliekamos laparoskopiškai. Įvairių kirkšnies, pilvo sienos ir bambos išvaržų operacijoms atlikti naudojamos unikalios naujos technologijos priemonės, tokios kaip 3D ir kiti išvaržų tinkleliai, siuvimo priemonės. Nuo 2022 m. pažangiausiu lazeriu „NEO Laser 1940“ atliekamos lazerinės venų, hemorojaus, anorektalinių fistulių ir pilonidinių cistų operacijos. Pradėtos atlikti diafragminės skrandžio išvaržų laparoskopinės operacijos (gastrofundoplikacijos), taikomos pacientams, kuriuos vargina medikamentais nekontroliuojama GERL arba kai nustatytos diafragminės stemplės angos išvaržos.
 
Ortopedijos traumatologijos srityje atliekamos kelio sąnario artroskopinės operacijos, bet ne įprastos, o tausojančios – meniskai ne rezekuojami, o susiuvami, siekiant išsaugoti kuo ilgiau trunkančią kokybiškesnę pacientų judėjimo funkciją. Jau atliekamos artroskopinės peties sąnario operacijos, kurių metu naudojamos vis daugiau audinius saugančios medicinos priemonės. Skubios trauminių pacientų operacijos yra plataus spektro ir atliekamos patyrusios gydytojų komandos. Į tretinio lygio ar kitus centrus nukreipiami pacientai, kuriems reikalingos endoprotezavimo operacijos.
 
Atnaujinta virtuvė
 
Užpernai, pasibaigus sutarčiai su tiekėju, Jurbarko ligoninė nusprendė grįžti prie savarankiško pacientų maitinimo. Ligoninei padėjo savivaldybė, skyrusi per 100 tūkst. eurų naujai įrangai įsigyti.
 
„Turime dvi naujas išmaniąsias konvekcines krosnis, du naujus virimo katilus, daržovių valymo ir pjaustymo įrangą. Maistas verdamas vandenyje ar ruošiamas garuose, troškinamas, gaminamas konvekcinėje krosnyje. Išmanioje krosnyje galima pasirinkti skirtingas programas mėsai, žuviai, daržovėms ruošti – automatiškai nustatoma atitinkama temperatūra, trukmė, taip pat matuojama temperatūra gaminio viduje. Su šiuolaikine ir kokybiška įranga gaminamas maistas atitinka maisto saugą, kokybę ir sveikatai palankios gamybos principus“, – pasakojo čia dirbanti virėja Rasita Mickūnienė.
 
„Tokia įranga itin palengvina darbą. Anksčiau viską gamindavome atvirose keptuvėse ir procesą sekdavome pačios. Dabar turime naujus išmaniuosius katilus su automatine maišymo funkcija. Vienas skirtas sriubai ruošti, kitas – košėms. Taip pat darbą palengvina nauja didelė indaplovė. Iš gamyboje naudojamų puodų ir indų pašaliname likučius, tuomet dedame į indaplovę ir po kelių minučių išimame išplautus ir aukšta temperatūra išdžiovintus indus. Siekiame maksimalios švaros“, – sakė R.Mickūnienė.
 

„Ligoninėje sudarytas 14 dienų perspektyvinis meniu. Buvo nedrąsu pradėti pusryčius nuo košių, žinant, kad didžioji dalis pacientų jų nemėgsta. Bet kiekvieną rytą pacientams tiekiame košes, į jas dedame daržovių, sėklų, vaisių, džiovintų razinų, medaus, papildomai tiekiame vaisius: obuolius, bananus, kriaušes. Ir pietums, vakarienei naudojame daug daržovių, gaminame troškinius, apkepus, virtinius, omletus su daržovėmis, naudojame prieskoninių žolelių. Kartu svarbu, kaip patys darbuotojai žiūri į savo darbą, kaip jie stengiasi dirbti komandoje, kiek jiems svarbi kokybė maitinimo procese. Džiaugiamės turėdami savo virtuvę, sulaukiame daug gerų atsiliepimų“, – teigė vyriausioji slaugos administratorė Laima Mickūnienė.

 
R.Lukšienė pridūrė, kad šiemet virtuvės darbuotojos maitino ne tik ligoninės pacientus, bet ir Jurbarko Vytauto Didžiojo progimnazijos moksleivius. „Visas procesas buvo gerai sustyguotas: virėjos maistą pagamindavo, sudėdavo į specialius termosus, o atvykę darbuotojai transportuodavo maistą į mokyklą. Už sveiką maistą mes tikrai galime atsakyti. Maža to, iš mokyklos vadovybės sulaukėme daug pagyrimų, kad mūsų pagamintas maistas visiems labai patiko“, – džiaugėsi ligoninės vadovė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!