Klaidingi įsitikinimai

Šių metų pradžioje priimti nauji gėlavandenių vandens gręžinių įteisinimo teisės aktų pakeitimai. Juose nurodoma, kad prie centralizuotos geriamojo vandens sistemos prisijungęs asmuo turi galimybę supaprastinta tvarka įsiteisinti neregistruotą gręžinį. Lietuvos geologijos tarnybos vyriausioji specialistė Indrė Satkūnienė teigimu, nepaisant lengvatų, gręžinių įteisinimo procesas vyksta gana sudėtingai, kadangi egzistuoja nuomonė, jog gyventojai bus apkrauti mokesčiais: „Galvojama, kad bus įvesti mokesčiai. Tai – netiesa. Jokių mokesčių nėra numatyta.“

 
Žmonės, pastebi specialistė, turbūt galvoja, jog jeigu gręžinys iškastas jiems priklausančioje žemėje, ir jame esantis vanduo priklauso jiems. Vanduo yra valstybės nuosavybė. Pašnekovė pabrėžė, jog įteisinant individualų gręžinį į biudžetą reikia sumokėti 15 eurų. Iš sumokėtos sumos 15 procentų atitenka tai savivaldybei, kurioje yra gręžinys.
 
Savivaldybių darbuotojai aktyviai prisideda prie registravimo proceso, padeda žmonėms pildyti dokumentus. Tai aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, kurie nesinaudoja internetu. Mažiausiai gręžinių yra įteisinę individualių namų gyventojai. Pakankamai gera situacija yra sodų bendrijose. Šias problemas jau seniai išsprendė stambieji ūkininkai. Pašnekovė akcentuoja, kad gręžinių įteisinimas suteikia itin daug svarbios informacijos: „Mes norėtume žinoti visus duomenis: kiek yra gręžinių, kokiame gylyje vanduo, kokia jo kokybė. Nelegaliuose gręžiniuose dažnai nėra atliktų tyrimų, neaišku koks gylis, kada iškastas gręžinys. Dažnu atveju egzistuoja tik gręžinio koordinatės.“
 
Lietuvos geologijos tarnybos „Facebook“ puslapyje paskelbtame įraše yra nurodyta, jog nuo praėjusių metų gegužės mėnesio iki šių metų rugpjūčio Žemės gelmių registre yra užregistruoti 907 gėlo požeminio vandens gavybos gręžiniai. Daugiausiai jų užregistruota Vilniaus apskrityje – 452. Mažiausias gręžinių kiekis šiuo metu yra fiksuojamas Šiaulių apskrityje – 8. Pabrėžiama, kad Žemės gelmių registre turi būti registruoti visų tipų gręžiniai.
 
Aplinkos ministerijos pranešime yra teigiama, kad leidimas naudoti požeminio vandens išteklius nėra reikalingas tais atvejais, kai vanduo naudojamas iš požeminio vandens vandenvietės su vienu arba keletu gręžinių, per parą naudojant mažiau negu 10 kūbinių metrų gėlo požeminio vandens. Leidimas nėra reikalingas ir vykdant žemės ūkio veiklą, jeigu iš požeminio vandens vandenvietės su vienu arba keletu gręžinių, skaičiuojant metinį vidurkį yra sunaudojama mažiau negu 100 kūbinių metrų vandens per parą. Ministerija ragina pasirūpinti gręžinių įteisinimu iki laikinojo įstatymo pabaigos 2025 m. balandžio 30 d.   
 
Didelis užterštumas nefiksuojamas
Lietuvos geologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vyriausioji specialistė Jurga Arustienė teigia, kad kalbant apie požeminio vandens taršą, ją derėtų skirstyti į dvi atskiras grupes. Pirmoji grupė – gamtinių procesų sąlygoti normų viršijimai. Daugelyje Lietuvos gręžinių yra fiksuojamas padidėjęs geležies bei mangano kiekis. Dėl to tokį vandenį yra būtina nugeležinti. Kai kuriuose šalies rajonuose taip pat yra pastebimas sulfatų, chloridų ir natrio ribinių verčių padidėjimas. Šiaurės Lietuvoje fiksuojami didesni sulfatų rodikliai. Suvalkijos bei vidurio Lietuvos požeminiuose vandenyse yra padidėjęs chloridų kiekis.
 
Pasak pašnekovės, šių medžiagų normų viršijimas žmonių sveikatai nedaro neigiamo poveikio. Specialistė pridūrė, jog neseniai buvo nustatyta, kad kai kuriose vietovėse yra nustatyta padidėjusi arseno koncentracija. Dėl žmogaus veiklos gręžinių vandenyse yra užfiksuotas nitratų padidėjimas. Tokia situacija yra būdinga didžiųjų miestų ir priemiesčių teritorijoms. Viename litre yra leidžiama 50 miligramų nitratų. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos pranešime yra teigiama, kad didelį geležies kiekį vandenyje galima sumažinti naudojant filtrus. 
 
Svarbus resursas
Pasaulio Bankas ataskaitoje skelbia, kad požeminis vanduo yra pats svarbiausias gėlo vandens resursas. Progresuojant klimato kaitai, politikos formuotojams tenka užduotis persvarstyti šio žmonijai svarbaus gamtos turto valdymo aspektus. Pasaulyje požeminio vandens naudojimas yra netolygus. Viduriniuose Rytuose ir Pietų Azijoje 92 proc. vandeningųjų sluoksnių yra pastebimi požeminio vandens išsekimo ženklai. Pietų Azijos regione požeminio vandens dėka nuo 10 iki 20 proc. padidėjo pajamos iš žemės ūkio. Intensyvus vandens naudojimas mažina jo kiekius. Tai sąlygoja ir pajamų mažėjimą.
 
Subsacharos Afrikoje daugiau negu pustrečio šimto milijono žmonių gyvena netoli seklaus gruntinio vandens. Jį galima būtų panaudoti drėkinimui įrengus saulės energija varomus vandens siurblius. Atsakingai jį naudojant regione padidėtų derlius, o tai paskatintų šių kraštų išsivystymą. Šia ataskaita yra siekiama paskatinti priimti sprendimus, kurie pradėtų reformas, padėsiančias įgyvendinti šiuos uždavinius.     

---

 
Komentaras
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėja Valentina Tuskenytė:

- Aplinkos ministerija ir Geologijos tarnyba aktyviai bendradarbiauja su vietos savivaldos institucijomis. Diskutuojama, kaip sekasi proceso įgyvendinimas bei su kokias iššūkiais susiduriama. Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad neįregistruoto požeminio vandens gręžinio naudojimas užtraukia baudas. Fiziniams asmenims nuo 300 iki 800 eurų. Juridinių asmenų vadovams bei kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1700 eurų. Siūloma, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo 2025 m. gegužės 1 dienos. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!