Regioninė Telšių ligoninė pacientus traukia net iš didmiesčių

Sima Kazarian
2021-10-15
Prisitaikanti prie šiandienos poreikių, stiprėjanti ir žingsnis po žingsnio užsitarnaujanti lyderės pozicijas – tokiais žodžiais šiandien apibūdinama Regioninė Telšių ligoninė. Per pastaruosius kelerius metus ji staigiai šovė į priekį ir sugebėjo įveikti daugelį problemų, kamuojančių didumą rajonuose esančių gydymų įstaigų. Ligoninės vadovė Jovita Seiliuvienė šiandien džiaugiasi pastebimai didėjančiu pacientų pasitikėjimu ir tvirtai brėžia ateities viziją. Ji teigia, kad raktas į augimą yra reiklumas paslaugų kokybei bei gero mikroklimato užtikrinimas gydymo įstaigos bendruomenei.
Regioninė Telšių ligoninė pacientus traukia net iš didmiesčių
Telšių ligoninė teikia II lygio reanimaciją, nėra tik dializės, bet čia dirbantys gydytojai sako, kaži ar ji reikalinga, nes tokia yra centruose ir paprastai reikalinga pacientams, kuriems taikomas trečio lygio gydymas.

Svarbus žingsnis
Viena didžiausių Regioninės Telšių ligoninės naujienų – Sveikatos apsaugos ministerija pasisiūlė tapti jos dalininke. Direktorė J.Seiliuvienė pasiūlymą vertina rimtai, kadangi iš viso kvietimą gavo tik penkios šalies gydymo įstaigos. „Iš pradžių dėl tokio svarbaus žingsnio reikėjo apsispręsti pačiai, o po to sprendimu įtikinti Telšių rajono savivaldybės tarybos narius. Jiems kilo abejonių, ar apsimoka tarp dalininkų turėti Sveikatos apsaugos ministeriją. Visgi pavyko įrodyti, kad verta pasirašyti gydymo įstaigai naudingą sutartį“, – apie svarbų sprendimą pasakojo J.Seiliuvienė ir pridūrė besidžiaugianti, kad sveikatos apsaugos reforma pajudėjo.
 

„Patys matome, kas gimstamumas mažėja, todėl visuose rajonuose turėti daugiaprofilines ligonines yra per brangu. Norisi tikėti, kad pokyčiai vyks protingai, nepolitizuotai, – viliasi Regioninės Telšių ligoninės vadovė Jovita Seiliuvienė. – Reformos atneša naudą, jei jos protingos. Ekspertai teigia, kad Lietuvos gydymo įstaigose yra per daug lovų, todėl norima jų mažinti, bet kalbos paprastai sukasi tik apie nedideles ligonines. Tačiau pažiūrėkime, ar lovų pertekliaus nėra centruose, taip sukuriant sąlygas pacientams nutekėti iš mažesnių gydymo įstaigų? Juk dabar centruose dažnai vykdomos nesudėtingos operacijos tikrai galėtų būti atliekamos arčiau žmogaus.“

 
Penkių profilių Telšių ligoninė turi 171 lovą, yra pirmo lygio traumų centras, insulto klasterio atraminė ligoninė. Čia skubiai gabenami insulto ištikti pacientai iš Mažeikių, Plungės rajonų, padedama ir infarkto ištiktiems žmonėms. „Smagu, kad ką tik baigėme kapitalinį Vaikų ligų skyriaus ir Vaikų konsultacinės poliklinikos remontą Europos Sąjungos lėšomis. Ligoninėje stipriai padidėjo operacinis aktyvumas: per metus 200 procentų išaugo dienos chirurgija, vykdomos sudėtingos operacijos.
 
Geriatrijos skyrius – vienintelis apskrityje
Ligoninėje 85 proc. visų stacionarinių vidaus ligų paslaugų suteikiama vyresniems kaip 60 m. asmenims. Taikantis prie šiandienos poreikių, pradėtas geriatrijos projekto įgyvendinimas Europos Sąjungos lėšomis. Šiuo metu skelbiamas konkursas statybiniams darbams pradėti. 20 vietų skyrius sukurs patogią ir reikalavimus atitinkančią aplinką paslaugoms teikti, sudarys sąlygas pagerinti pagyvenusių asmenų sveikatos būklės ištyrimą, parinkti efektyviausią gydymą.
 
„Pas mus jau dirba fantastiški geriatrai – Benediktas Radavičius ir Jonas Mačiukaitis, kuriems tiesiog niežti rankos iš nekantrumo, kada bus užbaigtas skyriaus projektas“, – darbuotojų entuziazmu džiaugiasi vadovė ir tikisi, kad jų lūkesčiai bus išpildyti jau iki kitų metų vasaros. Apskrityje kol kas nė viena asmens sveikatos priežiūros įstaiga neteikia stacionarių geriatrijos paslaugų.
 
Gydytojas J.Mačiukaitis stengiasi pagerinti gyvenimo kokybę senyviems žmonėms, kurie gali būti savarankiški, bet ūmi būklė ar lėtinės ligos paūmėjimas sutrikdo jų normalų gyvenimo ritmą. „Pas mus dirba multidisciplininė komanda: medicinos psichologas, psichiatras ergoterapeutas, kineziterapeutas. Pacientų ištyrimas čia toks pat kaip ir Kauno klinikose: magnetą turim, kompiuterį turim, endoskopijos, rentgenas, konsultantai visi, kokių gali prireikti. Priemonės ne po parašu, kiek reikia – tiek naudoji. Mums trūksta tik gama peilio... O šiaip čia visos sąlygos dirbti tiek diagnostinį, tiek gydomąjį darbą“, – šmaikštumo nestokoja jaunasis medikas.



 
Specialistai diktuoja tempą
J.Seiliuvienė įsitikinusi, kad stiprūs specialistai leidžia sėkmingai konkuruoti su kitomis gydymo įstaigomis, o dėl personalo stygiaus šiuo metu nesiskundžia. Pernai įdarbintos 8 slaugytojas ir 16 naujų gydytojų, šiemet – dar trys gydytojai. Ne vienas laikinojoje ir dabartinėje sostinėje dirbęs gabus medikas didmiesčius išmainė į Žemaitijos sostinę, kur nusprendė ne tik dirbti, bet ir apsigyventi.
 

„Kiekvienais metais jaučiamės vis užtikrinčiau ir didelis to indėlis – naujų specialistų atėjimas, – direktorei antrina jos pavaduotoja Simona Simaitytė. – Jų dėka plečiamas paslaugų, įrangos spektras. Kiekvienas iškelia kokybės kartelę ir tai priverčia eiti į priekį. Pavyzdžiui, šiemet mūsų gretas papildė šaunūs gydytojai – urologė, anesteziologė – reanimatologė, chirurgas – gebantys atlikti plataus spektro procedūras, operacijas. Turime padirbėti, kad gydytojai gautų viską, kas būtina jų darbui, nes gyventojams reikalingos procedūros bus prieinamos čia ir mažiau jų iškeliaus į kitas ligonines.“

 
Ligoninė jau įsigijo naujovišką oftalmologijos, otorinolaringologijos, echoskopijos aparatūrą, modernų daugiasluoksnį, net 128 pjūvių kompiuterinės tomografijos aparatą, turi branduolinio magnetinio rezonanso aparatą.
„Kiekvienas atvykęs specialistas pasako, ko jam reikia, kad galėtų maksimaliai gerai atlikti savo darbą. Ir kaip mes galime to nesuteikti? Turime suteikti, – sako J.Seiliuvienė. – Kreipiamės į savivaldybę, ieškome visokių būdų. Norime parodyti šilumą ir palaikymą čia dirbantiems žmonėms, nes jiems ligoninė yra antrieji namai.“
 
Lapkritį bus metai, kai Telšių ligoninėje dirba Kaune mediciną baigęs ir puikiai lietuviškai kalbantis libanietis Ali Khalil Chahine, Ortopedijos traumatologijos skyriaus vedėjas. Energingas gydytojas teigia, kad čia jam patinka viskas. „Per devynis mėnesius mes atlikome septynis šimtus operacijų, Telšių ligoninėje pradėjau daryti platesnį jų spektrą, dirbti su naujesnėmis metodikomis. Aparatūra, instrumentai – puikūs. Galiu tik patvirtinti, kad turime viską, ko reikia pacientų labui“, – įsitikinęs A.K.Chahine.
 
Kaip pelnyti vietinių pasitikėjimą?
Vilnietė Augustė į Telšių ligoninę atvyko pasitikslinti diagnozės ir čia jai buvo atlikta skubi operacija. „Susidūriau su nerimą keliančia sveikatos problema ir kad būtų greičiau kreipiausi į privačią gydymo įstaigą. Sumokėjau krūvą pinigų, tačiau paskirtas gydymas nepadėjo“, – su apmaudu prisiminė pašnekovė. Ji nusprendė pasikonsultuoti su pažįstamu gydytoju, dirbančiu šioje ligoninėje. „Telefonu išklausęs mano nusiskundimus jis pasiūlė atvažiuoti apžiūrai į Telšius, nes diagnozė jam pasirodė netiksli. Pasitikėjau šiuo specialistu, o kelias į Telšius man buvo greitas, palyginti su tuo, ką jau išbandžiau. Ir iš tiesų čia viskas įvyko žaibiškai: buvo surasta problema, atlikta operacija. Šioje ligoninėje mane supa faini žmonės, esu apsupta rūpesčio, personalas šiltai bendrauja, apžiūros atliekamos švelniai, tiesiog pasaka“, – susižavėjimo neslėpė vilnietė.
 
Pacientų pasitikėjimas svarbus visoms rajonuose esančioms gydymo įstaigoms, nes tarp žmonių paplitusi nuomonė, kad geriausios paslaugos jiems bus suteiktos didmiesčiuose. Tačiau Telšių ligoninė fiksuoja mažiausią išvykstančių pacientų procentą iš viso Šiaulių regiono.
„Beje, ir mes buvome kitokie prieš gerą penkmetį. Ne visiems gydytojams pavykdavo sėkmingai komunikuoti, jautėsi distancija tarp jų ir pacientų, dalį žmonių tai atgrasydavo. Tačiau įstaiga stipriai keičiasi: atsiranda naujų specialistų, vyksta kolektyvo susitikimai, kurių metu aptariame, kas trukdo judėti į priekį, ieškome sprendimų. Jei gydytojams nepavyksta komunikuoti, deja, jie ir turi mažiau pacientų, nes žmonės renkasi tuos, kurie žvelgia į juos draugiškai“, – situaciją apibūdina S.Simaitytė.
 
J.Seiliuvienė pabrėžia, kad norint pritraukti pacientus į ligoninę ypač svarbus šeimos gydytojų vaidmuo. „Yra visiems žinoma frazė: arti bažnyčia – toli Dievas. Taip pat ir su pacientais: stengiamės, kad šeimos gydytojai rekomenduotų mūsų specialistus, mažindami jų srautą į kitas ligonines. Kolegiškumas, bendradarbiavimas gali padėti spręsti šią problemą. Juk pacientai dažnai netgi nežino savo ligoninės galimybių, kokios paslaugos jiems čia gali būti suteiktos. Todėl patarimas, siuntimas yra svarbus – iš to laimi ir ligoninė, ir pacientai“, – aiškina J.Seiliuvienė. Žmonėms nereikia važiuoti į už daugelio kilometrų esančią gydymo įstaigą, nes poreikius atitinkančias paslaugas jie gali gauti greta namų.
 
Vaikų ligų skyriuje sutiktas Donatas su sūneliu Ąžuolu ligoninėje praleido pusketvirtos paros. Telšietis prisimena, kad paskutinį kartą šioje ligoninėje gulėjo 7 klasėje ir juokauja, kad maistas nuo tų laikų žymiai pasitaisęs. „Labai patogios reguliuojamos lovos, pasikelia galvūgalis, todėl daug paprasčiau laikyti vaiką inhaliacijos metu. Malonios seselės pataria, pakonsultuoja ir net kavos užpila. Jei ne korona, gal ir namo važiuot nenorėtume“, – juokavo puikiai nusiteikęs pašnekovas.
Su specialistais, ypač naujai atėjusiais, žmones Telšių ligoninė supažindina vietinėje spaudoje, socialiniuose tinkluose – per juos plinta reklama iš lūpų į lūpas, nes žmones, patenkinti puikiais medikais, plačiai paskleidžia žinią.


 
Ligoninės stiprybė – akušerija ir ginekologija
Vienas medikų, turinčių puikią reputaciją tarp pacienčių visoje šalyje – sostinėje išsilavinimą įgijęs Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėjas Tomas Lūža. J.Seiliuvienė teigia, kad daug specialistų nori su juo padirbėti, kad pasisemtų patirties – jaunas, energingas gydytojas atlieka respublikinio lygmens operacijas.
 
„Planų ir norų dirbti konkrečioje gydymo įstaigoje ar mieste neturėjau, todėl kai Telšių ligoninės direktorė paskambino ir pakvietė atvykti, susidomėjau. Iškart krito į akis jos rimtas požiūris į akušeriją-ginekologiją ir noras išsaugoti Akušerijos-ginekologijos skyrių, – tvirtino iš Plungės kilęs T.Lūža. – Nė vienos sekundės nesigailėjau šios sprendimo. Svarbiausia mano sąlyga – nenoriu sėdėti, todėl išvardijau aparatūros, instrumentų poreikius. Vilniuje galbūt liktum ir nesuprastas, o čia – jokių problemų: išsirink, skelbiam konkursą ir perkam.“
Jis pastebi, kad didmiesčiuose dirbantys jauni jo kolegos norėdami įgauti operacinio darbo patirties susiduria su problemomis – neretai tenka laukti vakaro, kol didesnę patirtį ir mokslinius laipsnius turintys gydytojai baigs darbą, o čia tokios problemos nėra.
 

„Telšiuose atliekamos plataus spektro modernios operacijos. Visada stengiamės atlikti minimaliai invazyvias, endoskopines operacijas: laparoskopiją, histeroskopiją, kad kuo mažiau pjūvių būtų pilvo sienoje ir kad pacientė kuo greičiau pasveiktų ir grįžtų į visavertį gyvenimą“, – Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėjas Tomas Lūža.

 
T.Lūžos kolega Dainius Vaičiulis teigia, kad ligoninė nėra didelė, todėl būtų galima suabejoti, ar čia pakaks krūvio ar imties. „Tačiau čia užtenka gimdymų, kurie net viršija tokio lygio ligonines Lietuvoj, nemažai ginekologinių operacijų. Dirbu ir Klaipėdoje, bet pacientės noriai renkasi Telšių ligoninę. Manau nekyla klausimų, kodėl. Lenkiuosi prieš personalą, nes jis tikrai nuostabus“, – gerų žodžių negailėjo D.Vaičiulis.
 
Vaikų ligų skyriaus vedėja Eglė Lysovienė iškeitė darbą Kauno klinikose ir su šeima nusprendė visam laikui įsikurti kalvotoje Žemaitijoje. Prieš tai gydytoja dirbo naujagimių reanimacijoje, todėl personalas itin vertina, kad jų gretas papildė žmogus, turintis intensyvios patirties tretinio lygio gydymo įstaigoje.
 

„Mažesnėje ligoninėje esi vertinamas, o didelėje jautiesi mažas sraigtelis, ten atmosfera kitokia. Telšių ligoninės kolektyvas man buvo pažįstamas nuo rezidentūros laikų, visada puikiai jame jaučiausi, palaiko ir vadovybė. Sprendimą atvykti dirbti į Telšius priėmėme, kai prasidėjo pandemija. Kol kas juo tikrai džiaugiuosi. Yra daug būrelių vaikams, geros mokyklos, maži atstumai“, – pozityvumo nestokojo Vaikų ligų skyriaus vedėja Eglė Lysovienė, nuo studijų metų svajojusi dirbti naujagimių reanimacijoje.

 

Po rezidentūros jos svajonė išsipildė. „Kauno klinikose susikroviau praktinių įgūdžių bagažą, kuris be galo praverčia čia. Bet darbo intensyvumas, ypač emocinis, buvo be galo didelis. Labai sunku susidoroti su netektimis. Čia gaunu viską, ko man reikia: turiu laiko šeimai, save realizuoju profesine prasme“, – sako pašnekovė ir atskleidė, kad iš pradžių baiminosi, jog rajone sukaups mažiau darbo patirties. „Bet pirmas pusmetis buvo toks intensyvus, buvo tiek sunkių atvejų, kad turėjau galimybes patikrinti visus savo įgūdžius, aparatūrą, ko turime, ko trūksta, ką reikėtų atnaujinti. Praėjus pusmečiui jau sakiau: tobulėjimui veiklos man čia sočiai“, – šypsojosi E.Lysovienė ir pabrėžė, kad Telšiuose daugėja gimdymų, gimdyvės važiuoja iš Plungės, Klaipėdos.
 
Kinų produktai žemaičių negelbsti

Reanimacijos skyriaus ramstis, jo įkūrėjas – šio skyriaus vedėjas Vytautas Girčys, Telšių ligoninėje dirba jau 36 metus ir save vadina tikru Lietuvos patriotu. „Kai atvažiavau čia dirbti, nebuvo jokios reanimacijos. Pamačiau ligoninę, kokios buvo Sibire. Pokyčiai neatsirado staiga, jie vyko metai po metų, – dėstė pašnekovas. – Dabar turime II lygio reanimaciją, gerą įrangą. Pas mus reanimacijoje nėra tik dializės, bet nežinau, ar ji reikalinga, nes tokia yra centruose ir paprastai reikalinga ligoniams, kuriems taikomas trečio lygio gydymas. Turime daug ir puikių kvėpavimo aparatų.“

 
Paklaustas, kuri įranga geriausia, charizmatiškasis žemaitis teigia, kad ta, kurią pats išsirinko. Įrangai V.Girčys kelia pagrindinį reikalavimą: kad būtų kokybiška ir pagaminta toje šalyje, iš kurios yra. „Jei aparatas šveicariškas ar japoniškas, jis ir turi būti ten pagamintas, o ne Kinijoje ar Taivane“, – kriterijus vardijo V.Girčys, kurio skyriuje dirba septyni gydytojai anesteziologai – reanimatologai, iš jų tik viena negyvena Telšiuose. Jei gydymo įstaigų tinklo projektas pasitvirtins, plėsis priėmimo bei reanimacijos skyrius, o tai – sena V.Girčio svajonė.
 
Reanimacijos skyriaus vedėjas Vytautas Girčys teigia, kad dirbti reanimacijoje nelinksma, bet įdomu, nes reikia mokėti viską: „Mažesnėse ligoninėse neatbėgs patarti profesorius, čia reikia prisiimti visišką atsakomybę. Tai – intensyvus darbas, reikalaujantis plačios specializacijos.“
 
Pernai lapkritį ligoninėje buvo įsteigtas atskiras padalinys COVID-19 pacientams gydyti, kuriame yra 26 lovos, įsigyti 9 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai, praplėsta deguonies tiekimo sistema.
 


Nemalonumai privertė suklusti
Tiek ligoninės direktorė J.Seiliuvienė, tiek jos pavaduotoja S.Simaitytė ne tik organizuoja įstaigos veiklą, bet ir budi priėmime, dirba su pacientais. „Nesame vadai – mes darbuojamės kartu su personalu. Kartais, dar ir mums kas pavadovauja, – juokauja J.Seiliuvienė ir priduria, kad tokių situacijų niekada nereikia bijoti – vadovas turi ne demonstruoti valdžią, o orientuotis į rezultatą, kuris pasiekiamas komandiniu darbu. „Pas mus pats geriausias kolektyvas Lietuvoje“, – didžiuojasi pašnekovė, vadovaujanti 500 etatų turinčiai ligoninei.
 
Po Šiaulių gydymo įstaigoje įvykusio mobingo skandalo Telšių ligoninėje pradėti aktyvūs gamybiniai susirinkimai, iki tol organizuoti kiek formaliau. „Tokie nemalonūs įvykiai priverčia stabtelti ir iš naujo permąstyti veiklą. Ėmėme labai daug kalbėtis. Visiems atvirai sakau: jei jaučiate ką nors negero, manote, kad esate nesuprasti, turite problemų, ateikite, diskutuokime, tarkimės... Neuždarykite durų ir nekalbėkite už jų. Galbūt po pokalbio ne visi sulaukia norėto sprendimo, tačiau sužinoję priežastis, kodėl nuspręsta vienaip ar kitaip, žmonės geriau tai priima“, – pastebi vadovė.
 
J.Seiliuvienė pripažįsta, kad iš pradžių lengva nebuvo – daugeliui nėra paprasta atsiverti, tačiau pastangos vertos rezultato. Į susitikimus ateina net tie darbuotojai, kuriems tą dieną būna laisva. „Po kiek laiko patikrinu, ar tikrai aptarta problema išsisprendė“, – pasakojo direktorė. Kartą per metus vyksta visų darbuotojų šventė gamtoje, kur vaišinamasi, bendraujama. Pasibuvimą Šv. Mišiomis pradeda ligoninės kapelionas, Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos prelatas Juozas Šiurys.
 
Prieš prasidedant pandemijai jis kiekvieną penktadienį laikydavo mišias ir gydymo įstaigos koplytėlėje, į kurias ateidavo ir ligoninės personalas, ir pacientai. Prelatas teigia, kad Telšių ligoninėje vyrauja vienijanti ir burianti atmosfera. „Galėčiau tik pačiais geriausiais žodžiais atsiliepti apie šią ligoninę ir jos vadovę Jovitą. Matau jos dideles pastangas, norą burti žmones, išsaugoti aukšto lygio paslaugas. Negalima to nevertinti, juk Telšių rajono žmonės turi stiprų darbdavį ir gauna kokybišką gydymą“, – teigiamų atsiliepimų negailėjo J.Šiurys.
 
„Orientuojamės, kad įstaiga būtų kuo stabilesnė finansiškai ir gyvenimas jos bendruomenei būtų kuo gražesnis, – apibendrino pokalbį J.Seiliuvienė neabejodama, kad Telšių ligoninė bus stabili gydymo įstaigų tinklo dalis ir po reformos. – Kuriant šiuolaikišką ir gyventojų poreikius atliepiančią organizaciją, kertiniai akmenys yra prioritetas paslaugų kokybei bei žmogiškiesiems santykiams. Mes šioje srityje kartelės nenuleisime ir kelsime naujus tikslus.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Parkinsono liga: jaunas pacientės amžius klaidino medikus

    Parkinsono liga: jaunas pacientės amžius klaidino medikus

    Mildai (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) dabar jau 50, bet Parkinsono liga į jos gyvenimo duris pasibeldė kur kas ank...
    Projektas „Žemiau bambos“: jautriai, bet be tabu

    Projektas „Žemiau bambos“: jautriai, bet be tabu

    Su naujos gyvybės užsimezgimu atsiradusi idėja sukurti socialiniuose tinkluose „Žemiau bambos“ puslapį, išsiplė...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių atstovai primena, kad galimybių paso vaikams į vaistinę turi ateiti tėvai

    Vaistinių atstovai primena, kad galimybių paso vaikams į vaistinę turi ateiti tėvai

    Vyriausybės sprendimu galimybių pasas nuo gruodžio 28 d. bus išduodamas vaikams nuo 12 metų, o nebe nuo 16-kos, kaip buvo i...
    Galimybių paso nenaudojančiose vaistinėse SAM leido aptarnauti daugiau žmonių

    Galimybių paso nenaudojančiose vaistinėse SAM leido aptarnauti daugiau žmonių

    Galimybių paso nenaudojančiose vaistinėse Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuo penktadienio leido aptarnauti daugiau žmonių.

    Sveika šeima


    Pirštų sąnariuose sproginėjantys burbuliukai: ar yra žala?

    Dažniausiai vaikystėje išmokę skleisti garsus lankstant piršto sąnarius, žmonės erzina aplinkinius, kurie kaip susitarę kartoja, kad senatvėje pirštai susisuks. Tačiau ar tiesa, kad šis įprotis gali sukelti sveikatos problemų?

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Narkotikai pražudo daugiau žmonių nei ginklai

    JAV Federalinis tyrimų biuras praėjusią savaitę pranešė, kad mirčių nuo perdozavimo, pandemijos metu, skaičiai pasiekė rekordiškas aukštumas. Šios mirtys – prarastos galimybės gydytis, didėjančių psichikos sveikatos problemų ir stiprių narkotinių medžiagų prieinamumo gatvėje pasekmė.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Dalytis apelsinu? Na, jau ne!
    Henrikas Vaitiekūnas Dalytis apelsinu? Na, jau ne!
    Ką renkasi blondinės?
    Henrikas Vaitiekūnas Ką renkasi blondinės?
    Atsargiai: biohakeriai atidunda!
    Henrikas Vaitiekūnas Atsargiai: biohakeriai atidunda!

    Naujas numeris