Pagrindinė sąlyga – bendradarbiavimas
Kokybiškos ir saugios asmens sveikatos priežiūros paslaugos, jų teikimas visiems gyventojams, nepaisant gyvenamosios vietos, socialinės ar ekonominės padėties, paslaugų prieinamumas geografine, komunikacine, organizacine ar ekonomine prasme – tokius Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos tikslus įvardijo praėjusią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komitete ją pristačiusi sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.
Turbūt vienas dažniausiai reformos pristatymo metu skambėjusių žodžių buvo „integracija“.
 

„Yra paslaugų fragmentacija, kuri apsunkina visus paciento kelius, ir mums atėjo laikas galvoti apie asmens, visuomenės, pirminės, antrinės, ambulatorinės ir stacionarinės pagalbos integraciją savivaldoje. Mūsų tyrimai parodė, kad jau galime apie tai galvoti“, – teigė sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė. 

 
Pasak viceministrės, pirminės sveikatos priežiūros integracija savivaldybėse galėtų vykti mažųjų ligoninių arba pirminės sveikatos priežiūros centrų pagrindu, ją integruojant į bendruomenės sveikatos centrus, kuriuose savivaldos lygiu būtų užtikrintas bazinis paslaugų paketas. Tiesa, kaip atrodys tokia integracija, priklausys nuo savivaldybių sprendimo – esminė sąlyga, kad vyktų bendradarbiavimas.
 
„Kur kokia integracija vyks – ar struktūrinė, ar funkcinė – kitas klausimas. Gali būti struktūrinė – labai mažos įstaigos, pavyzdžiui, psichikos sveikatos centrai su keliais darbuotojais, gali būti sujungti struktūriškai. Gali ir funkcinė – su bendradarbiavimo sutartimis. Čia savivaldybėms bus tam tikras apsisprendimo klausimas, kaip jie sukurs bendruomenės sveikatos paslaugas ir bendruomenės sveikatos centrus. Ar vienos įstaigos pagrindu, pavyzdžiui, pirminės sveikatos priežiūros (centro – red. past.) arba ligoninės. Ar jie, tiesiog, laikys atskiras įstaigas. Bet bendradarbiavimo sutartys bus mūsų sąlyga“, – kalbėjo D.Jankauskienė.
 
Pasak viceministrės, integruotos bei optimizuotos turėtų būti ir antrinio lygio paslaugos. D.Jankauskienė paminėjo ir stacionarių specializuotų paslaugų daugiaprofiliškumo principą, pagal kurį vieno profilio monoligoninės (onkologijos, psichiatrijos, tuberkuliozės ar kt.) turės būti integruotos į kompetencijų centrus.
Tretinio lygio gydymo įstaigas bei retų ligų kompetencijų centrus numatoma koncentruoti Vilniaus ir Kauno universitetinėse ligoninėse.
 
Ligoninių neuždarys, bet finansavimą gaus tik reformos dalyviai
Pagal Valstybinės ligonių kasos parengtus kokybės, saugumo, finansavimo ir tvarumo kriterijus, minimali ligoninė, kuri gali save išlaikyti pagal įkainius, darbuotojų skaičių ir saugumą – 90 lovų ligoninė su 4 tūkst. atvejų per metus.
Tiesa, pristatydama kriterijus D.Jankauskienė suskubo raminti: „Iškart noriu paprašyti neišsigąsti žiūrint į šitą kriterijų, nes atrodo, kad daug ligoninių nelieka, bet taip tikrai nėra. (...) Aišku, gali gąsdinti tam tikri profilių skaičiai, todėl siūlome pereinamąjį laikotarpį su tam tikrais kriterijais, bet mums šį klausimą dar reikės spręsti su regioninėmis komisijomis ir dar šiek tiek derinti.“
 
Aktyviojo gydymo ligoninėms taip pat numatoma taikyti tokius kriterijus kaip skubios pagalbos užtikrinimas visose savivaldybėse visą parą bei geografinis išdėstymas – skubios pagalbos suteikimas per valandą.
Reformos pristatymo metu viceministrė D.Jankauskienė nekart pabrėžė, jog vykdant pertvarką neketinama uždaryti nė vienos gydymo įstaigos. Tiesa, viceministrė neslėpė – bendradarbiavimas ir dalyvavimas reformoje bus skatinami per finansinius instrumentus.
 
„Tik tos įstaigos, kurios atitinka principus, kriterijus ir dalyvauja reformoje, gali gauti finansavimą“, – sakė D.Jankauskienė.
O finansinė injekcija reformai numatyta iš tiesų nemaža – beveik 800 milijonų eurų: 268 milijonai iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) ir 530 milijonų iš Europos Sąjungos investicijų.
 
Pristačius sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos planą, toliau dėl jo bus konsultuojamasi su socialiniais partneriais – tarp jų regioninio planavimo komisijomis. Pertvarkos koncepcija Europos Sąjungai turi būti pateikta iki rugpjūčio vidurio, tiesa, ji ir po to bus derinama su Europos Komisija. Derinimus tikimasi baigti iki metų pabaigos. Rudens sesijoje Seimui bus teikiami su pertvarka susiję įstatymų paketai.
Pasak D.Jankauskienės, finansavimo gydymo įstaigos jau gali tikėtis kitų metų pirmąjį pusmetį, o visą reformą numatoma įgyvendinti per šios Vyriausybės kadenciją.
 
Gydymo įstaigų vadovų nuomonės skirsis
Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus Seimo Sveikatos reikalų komitete pristatytą pertvarkos planą įvertino pozityviai ir teigė, kad sveikatos sektoriaus įstaigų tinklo pokyčiams jau atėjo laikas.
„Mūsų sveikatos sektorius turi persitvarkyti, nes, priešingu atveju, nebūsime pasiruošę nei iššūkiams, nei grėsmėms, kurios gali kilti ateityje. Dabar šią kovido bangą, susidėjusią iš kelių bangų, atlaikėme. Gerai, kad ji truko pakankamai trumpai, bet tai parodė, kad tam tikros sritys pas mus turėtų būti kitaip sudėliotos“, – sakė D.Steponkus, pridurdamas, kad jo vadovaujama įstaiga reformoms yra pasiruošusi.
 
Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus nuomone, dabartinės ministerijos valdžios numatomą pertvarką nuo planuotos praėjusioje kadencijoje skiria tai, kad dabar numatytas konkretus finansavimas.
Vis dėlto D.Steponkus sutiko: Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos diskusijose aptariant ministerijos parengtą pertvarkos projektą, gydymo įstaigų vadovų nuomonės gali išsiskirti.
 

„Kiekvieną įstaigą ir kiekvieną vadovą ši reforma palies skirtingai. Aš galiu daugiau kalbėti optimistiškai iš savo pozicijos, tačiau puikiai suvokiu, kad yra tam tikrų įstaigų, kurios neturi tokių galimybių, ir jų tikrai laukia sudėtingas periodas“, – teigė Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus.

 
Esminė Sveikatos apsaugos ministerijos sąlygą vykdant reformą – gydymo įstaigų bendradarbiavimas. Paklaustas apie bendradarbiavimo ar galbūt netgi ligoninių jungimosi perspektyvas Vakarų Lietuvoje, D.Steponkus sakė, jog bent jau pirmuose etapuose „mechaninis įstaigų susijungimas“ nėra realus.
„Didelės įstaigos galbūt prisibijo, kad gaus mažųjų įstaigų problemas su pacientų ir personalo stygiumi. Mažosios įstaigos galbūt bijo prarasti tam tikrą autonomiją. Manau, kad pradžioje nebus kalbama apie mechaninį jungimąsi. Pradžioje turbūt reikėtų sąžiningo bendradarbiavimo, o bendradarbiavimo klausimas turbūt būtų svarbesnis, paskirstant pacientų srautus“, – teigė Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas.
 
Kas laukia įsisavinus lėšas?
Vis dėlto kiti L.S. kalbinti gydymo įstaigų vadovai, kalbėdami apie reformą, nebuvo tokie optimistiški. Pristatytas pertvarkos planas jiems sukėlė dar daugiau klausimų, nei pateikė atsakymų.
 
„Nesuprantama, kodėl įstaigos juridinio valdytojo pasikeitimas, o ne pačių paslaugų perstruktūrizavimas, nulemia lėšų gavimą. Gal tai bus patikslinta... Yra kitų motyvų – ką iš to gaus pacientas, kaip bus valdomi pacientų srautai?“ – klausimus kėlė Pakruojo rajono ligoninės direktorius, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris.
Pašnekovui neaišku ir tai, ar rajonuose toliau liks aktyvaus gydymo, terapijos paslaugos, koks bus rajonų ligoninių likimas.
 
Klausimų kelia ir galimo gydymo įstaigų juridinio statuso pokyčiai bei tai, kaip jų susijungimas atsilieptų finansavimui: „Kas iš to, kad pasikeičia juridinis statusas? Jeigu išlieka tos pačios paslaugos, ar prisijungiama prie ko nors, ar neprisijungiama... Pavyzdžiui, prisijungiama prie vienos įstaigos, pasidaro bendra struktūra, bet, vėlgi, klausimas – o kas toliau jas finansuos? Kaip keisis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas? Kaip keisis jo struktūra? Kaip „suvaikščios“ lėšos?“
 

„Reforma pareikalaus aštuonių šimtų milijonų. Galbūt tai ką nors ir masina, bet jie baigsis po metų ar dvejų, jie bus sunaudoti tiktai infrastuktūrai, o kaip toliau reikės gyventi su ta pakeista infrastruktūra ir kaip ją reikės išlaikyti? Viskas aprašoma gražiai, tačiau reikės išlaikyti tuos žmones, jiems mokėti, reikės išlaikyti pačią infrastruktūrą“, – abejonėmis dalijosi Pakruojo rajono ligoninės direktorius, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris.
 

Paklaustas apie ministerijos numatomą skatinti bendradarbiavimą, Pakruojo ligoninės direktorius teigė, kad jis ir taip vyksta – ypač tai pasireiškė pandemijos metu.
„Mes ir taip bendradarbiaujame. Kovidas parodė, kaip dalinamės ligoniais, dalinamės gydytojais. Ligoniai siunčiami, čia atliekamos paslaugos. Ir dabar mes juos parsivežame, ir atveža mums juos tęstiniam gydymui. Negalima sakyti, kad niekas su niekuo nieko nedaro“, – teigė V.Sudaris.
Pakruojo ligoninės direktoriui taip pat kol kas nesuprantama ir ministerijos išdėstyta bendruomenės centrų idėja.
 
Pasigenda konkretumo
Praėjusią kadenciją Seime (taip pat ir Sveikatos reikalų komitete) dirbęs dabartinis Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (PASPC) direktorius Raimundas Martinėlis ministerijos pateiktame projekte taip pat pasigedo aiškumo, konkretumo, apibrėžtų rezultatų bei siektinų rodiklių. Anot jo, nėra ir aiškiai apibrėžtas paslaugų prieinamumas rajonuose.
Neaiškumų jam kelia ir ministerijos siūlomas integracijos modelis bei bendradarbiavimo variantai.
 

„Galės jungtis vieni su kitais, kiti su dar kitais... Jeigu bus paleista tokia tvarka, kad rajonuose galės daryti, kas ką nori... Mano nuomone, strateginis vadovavimas iš ministerijos turėtų būti konkretesnis. Dabar – rinkitės vieną variantą, antrą, trečią – toks nekonkretumas paprastai veda prie betvarkės. (...) Jeigu reforma daroma šalies mastu, manau, kad ji turėtų būti konkreti, aiškiai išdiskutuota – ir srautų persidėliojimas, ir srautų prieinamumas, ir paslaugų spektro tam tikra dalis visose įstaigose konkrečiau reglamentuota. Dabar matau tokį apmąstymų rinkinį“, – teigia Kupiškio PASPC direktorius Raimundas Martinėlis. 

 
Anot Kupiškio PASPC direktoriaus, būtent aiškumo ir konkretumo stoka šią reformą skiria nuo tos, kurią buvo bandoma įgyvendinti praėjusioje kadencijoje.
„Prieš tai siūlytoje reformoje buvo konkrečiai įrašytas netgi tam tikras paslaugų spektras, kuris turi būti teikiamas įstaigoje, kad ji galėtų funkcionuoti. Projektas ten buvo gana radikalus, ypač mažųjų ligoninių atžvilgiu, kadangi jos būtų praktiškai netekusios daug paslaugų ir automatiškai tas paslaugų prieinamumas rajonuose mažėtų“, – sakė R.Martinėlis, kartu pridurdamas, jog praėjusioje kadencijoje rengtas pertvarkos planas „nebuvo geras, tačiau dabartinis yra labai aptakus“.
 
Daugiau diskusijų regioninėse komisijose
Jurbarko rajono meras bei Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Skirmantas Mockevičius sako, kad pristatytą reformos projektą šiuo metu analizuoja tiek asociacija, tiek atskirai savivaldybės, o bendros konsultacijos dar nevyko. Pasak S.Mockevičiaus, kiekvienoje savivaldybėje situacija skirtinga.
Savivaldybių asociacijos atstovas taip pat teigė, jog pertvarkos pristatymas sukėlė daugybę klausimų – ypač kalbant apie jos tikslus bei laukiamus rezultatus.
 

„Daugybė, daugybė klausimų... Reformos tikslai, ko siekiama ir taip toliau – daug dalykų. Skaidrės pateiktos deklaratyvios, tačiau norėtųsi detalesnės situacijos. Darant reformą, reikia žinoti tikslą, kas pagerės. Dabar tas pagerėjimas ir teigiami pokyčiai buvo labiau deklaratyvūs“, – sakė Jurbarko rajono meras bei Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Skirmantas Mockevičius.

 
Pasak Jurbarko rajono mero, detalesnės diskusijos prasidės, kai darbą pradės regioninio planavimo komisijos. S.Mockevičiaus teigimu, nors viceministrė minėjo, kad iš kiekvieno regiono į grupes bus įtraukiama po du merus, savivaldybių atstovai siūlo į jas įtraukti visus atitinkamo regiono merus.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!