Reformai kaput?

Evelina Machova
2019-07-05
Sveikatos sektoriui reikalinga reforma ir ne po kelerių metų, o dabar. Kaip vieną svarbiausių ministravimo darbų šį projektą buvo įsirašęs ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tačiau po nesėkmingo bandymo reformą, kaip sako „tvarkiečiai“, prastumti buldozeriu, jis tikina daugiau siūlymų neteiksiąs. Nėra prasmės, nes palaikymo nebus. Vadinasi, sveikatos apsaugos sistema ir toliau šlubčios? O gal ta reforma visai ir nereikalinga?
Reformai kaput?

Ne nuo to pradeda
Kai užduodi klausimą, gal sveikatos apsaugos sistemai nereikia jokios reformos, iškart išgirsti – ji būtina, kitaip bus kaput. Ir negali teigti, kad per trisdešimt metų ji nevyko. Vyko, tik gal ne visi sprendimai pasiteisino arba nebuvo geri. Pasak ekonomisto Romo Lazutkos, į Lietuvą sveikatos „paremontuoti“ grįžtantys emigrantai mūsų sistemą giria, esą ji kur kas geresnė nei kitose šalyse. Tad kur tuomet šuo pakastas?

„Reikalinga reforma – labai bendras teiginys. Kalbėti reikia konkrečiai: ką reformuoti, kuria linkme. Dabar vyrauja daug skirtingų nuomonių. Pavyzdžiui, liberalai nori privataus sveikatos draudimo. Ir ne bet kokio, o dalį PSDF įmokos atidėti į privačias draudimo bendroves. Vadinasi, PSDF fonde liktų mažiau pinigų. Nors puikiai žinome, kad sveikatos apsauga ir šiandien finansuojama per kukliai. Todėl visų pirma, matyt, reikalinga ne pačios sveikatos apsaugos, o mokesčių sistemos reforma“, - sako ekonomistas Romas Lazutka.


Pavasarį paskelbtoje Europos Komisijos ataskaitoje teigiama, kad sveikatos priežiūros sektoriaus reformos Lietuvoje vyksta per lėtai, o šiam sektoriui tenkančios lėšos - per mažos. Tarptautinių ekspertų teigimu, mūsų šalis nuo ES vidurkio atsilieka pagal lėšų proporciją, kurią sveikatos apsaugai tenka išleisti žmogui asmeniškai. Mat gyventojai iš savo kišenės nemažai primoka tiek už vaistus, tiek už gydymo paslaugas.

 
Ne viskas blogai
R.Lazutka įsitikinęs, kad sveikatos apsaugos sistemos nereikia reformuoti iš pagrindų. Mat sistema kurta pagal europietišką modelį ir nemažai dalykų yra geri, vis dėlto netrūksta apsileidimo kaip, beje, ir kitose srityse.
„Pačioje sveikatos apsaugos srityje požiūriai į reformas skirtingi. Tarkim, man rūpi santykis tarp valstybinių ir privačių gydymo įstaigų. Dabar tiek valstybinėse, tiek privačiose gydymo įstaigose kartais tenka prisimokėti. Šis mokestis daugeliui nesuprantamas ir neskaidrus. Pavyzdžiui, jei palauksite tyrimo rezultatų mėnesį ar daugiau, juos gausite nemokamai, jei susimokėsite, rytoj. Žmogus natūraliai klausia, kam aš moku mokesčius?
 
Tai, manau, turi būti aiškiai atskirta. Jei gydymo įstaiga dėl paslaugų yra pasirašiusi sutartis su ligonių kasa, jokių priemokų neturi būti. Šiuo atveju reformos reikia, bet galiu suprasti A.Verygą: tai - labai jautrus klausimas, kurį sunku pajudinti. Nustatyti aiškias ribas tarp privačių ir valstybinių įstaigų bandė ir V.P.Andriukaitis, bet buvo sukritikuotas ir ištremtas į malonią tremtį. A.Veryga reformuoja kompensuojamųjų vaistų sistemą ir tai gerai. Tačiau daugeliui sprendimų reikalingas Seimo palaikymas, o kai neturi daugumos, sunku jo tikėtis“, - sako R.Lazutka.


Nuomonės
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius dr. Narimantas Markevičius:

- Žinome, kad reformos nebus. Nors ji reikalinga. Tą supranta visi dirbantys šioje srityje, pradedant slaugytojomis, baigiant vadovais. Kokia ji turi būti? Išdiskutuota, suderinta su politine kryptimi bei aptarta su visais medicinos darbuotojais. Rengiant dabartinę reformą pasitarimuose ir darbo grupėse dalyvavo ir Gydytojų vadovų sąjunga, kurios nariai yra praktiškai visų gydymo įstaigų vadovai. Diskusijos vyko, esu tarybos narys ir buvo ne vienas susitikimas tiek su sveikatos apsaugos ministru, tiek su kitų institucijų atstovais, vyko ir konsultacijos, ir diskusijos. Galbūt jų nepakako? O gal per mažai komunikuota, kad visiems būtų aišku. Tačiau diskusijos tikrai vyko, o gydytojų vadovų suvažiavimuose sveikatos apsaugos ministras visada pristatydavo, kokia reforma laukia.

 
Molėtų ligoninė vadovas Vaidotas Grigas:

- Jausmas dviprasmis. Reformos reikia ir tai pripažįstame visi. Toks atsitraukimas – politinis dalykas. Kol nėra tvirtos koalicijos sveikatos reforma bus atidėta į šoną. Tačiau sąlygos, kokiomis buvo paklebta reforma, netenkino daugelio gydymo įstaigų vadovų, nebuvo išdiskutuota. Ji buvo primesta, pasiremiant palankiais skaičiais bei naudinga statistika. Tačiau nebuvo jokios diskusijos, kaip reforma turėtų vykti. Tokios diskusijos nėra ir šiandien.
Bendro sprendimo mums reikės, nes akivaizdu, kad su turimais resursais, kiek sumokama į PSDF, be papildomų resursų nepajėgsime aptarnauti visų pacientų.

Dabar atrodo, kad viskas porai metų paliekama savieigai. Ką tai reiškia? Visos problemos tik dar labiau gilėja, kaip ir atskirtis tarp miestų ir rajonų. Reformos reikia, bet turi būti išklausomos visos pusės.

 
Tarp kitko
Praėjusių metų pabaigoje ministras A.Veryga pateikė sveikatos sistemos siūlymus.
Buvo siūloma praplėsti gydymo įstaigų steigėjų ratą, t. y. jų steigėjais galėtų būti valstybė kartu su savivaldybėmis ir universitetais. Pakeitimuose numatyti gydymo įstaigų tinklo formavimo kriterijai. Siūlyta įtvirtinti, kad stacionarines paslaugas teikiančių gydymo įstaigų tinklas būtų formuojamas tiek iš valstybės įstaigų, tiek iš privačių įstaigų, jei jos atitinka įstatyme numatytus tinklo formavimo kriterijus. Šį tinklą formuotų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija pagal įstatyme numatytus kriterijus. Tinklas periodiškai būtų peržiūrimas ir tvirtinamas kas 5 metus.

Pacientai gydymo įstaigą turės pasiekti neilgiau nei per vieną valandą.
Siūlyta steigti gydymo įstaigų valdybas, kurios būtų sudarytos iš nepriklausomų kompetentingų ir nepriekaištingos reputacijos asmenų. Tokie pat kriterijai numatomi ir tarybos nariams – stebėtojų tarybos veiks tose įstaigose, kuriose nebus valdybos. Siūloma steigti regionines tarybas, kurios bus aukščiau valdybų ir planuos regionams reikalingas gydymo paslaugas. Jas sudarytų savivaldybių merai, kt. savivaldybės deleguoti atstovai, medikai, asociacijų ir kt. socialinių partnerių atstovai. Taip pat siūlyta kadencijas įstaigų vadovams tam, kad vyktų rotacija. Siūlyta numatyti ne daugiau kaip dvi kadencijas toje pačioje įstaigoje. Numatyti konkursai direktoriaus pavaduotojo, padalinių skyrių vadovams, vyriausių finansininkų pareigoms užimti.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris