Rajoninių ligoninių ateitis. Kokia ji?

Rūta Kerulytė, Eimantas Šaulitis
2019-10-04
Niekaip nerandant sveikatos tinklo optimizavimo vizijos, praėjusią savaitę šis klausimas buvo svarstytas ir Vyriausybėje. Rajoninių ligoninių ir Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) atstovai pas ministrą belsis drauge. Prie apskritojo stalo susėdę jie aptarė būsimos pertvarkos gaires, ieškojo būdų trūkstamo personalo problemai spręsti, diskutavo, kaip geriau panaudoti mažųjų ligoninių finansinius resursus.
Rajoninių ligoninių ateitis. Kokia ji?

Apskritojo stalo dalyviai
Živilė Gudlevičienė – LMS vadovė,
Jurgita Sejonienė ir Gintaras Berenis – LMS vadovės pavaduotojai,
Vygantas Sudaris – Pakruojo ligoninės vadovas,
Tomas Skučas - Naujosios Akmenės ligoninės vadovas,
Jūratė Milaknienė - Prienų ligoninės vadovė,
Romualdas Buivydas - Sveikatos ekonomikos centro vadovas.


Pertvarka

- Kokia turi būti gydymo įstaigų tinklo pertvarka ir koks rajoninių ligoninių vaidmuo joje?


Tomas Skučas (T.S.):
- Reikia kalbėti apie paslaugų logistiką, o visi pradeda galvoti apie rajonus, mažąsias ligonines, kurios sveikatos sistemoje pagal finansavimą ir paslaugų kiekius užima juokingą procentą. Didžiosios ligoninės padaro visą bardaką. Kai ministras Veryga paskelbė reformą, jis mus pasakė: „Jūsų neturi likti.“ Mūsų asociacijai priklauso dešimt ligoninių. Kalbam apie maždaug trisdešimt milijonų eurų. Tai - nulis visoj sistemoje. PSDF lėšų mes neiššvaistom. Pirmiausia didžiąsias ligonines reikia tvarkyti.

Jurgita Sejonienė (J.S.):

-
Rengiant aprašus, specialiuosius reikalavimus dirbtinai buvo siekiama centralizuoti paslaugas, kad kuo daugiau pacientų išvažiuotų į didžiąsias įstaigas. Jums sukurti dirbtini apribojimai. Dėl to prarandate pacientus, paslaugas ir galimybę užsidirbti. Ar pacientui naudinga, jeigu paslauga nuo jo nutolsta?

Gintaras Berenis (G.B.):
- Siūlau diskusijoje neliesti universitetinių, respublikinių arba regioninių ligoninių, kurioms uždarymas negresia. Kalbėkime tik apie likusias penkiasdešimt mažųjų rajonų ligoninių. Joms neabejotinai teks optimizuotis. Geriau, kad iniciatyva būtų iš apačios, kad mažosios ligoninės turėtų viziją ir pradėtų judėjimą. Nė viena rajono ligoninė neturi būti uždaryta. Lieka tik klausimas, kokios paslaugos gali likti.


Pasiūlymas
Kvalifikuotas būtinosios pagalbos tiekimas visą parą. Valstybė pirmiausia investuoja į rajoninių ligoninių skubios pagalbos skyrius, sutvarkant patalpas, aprūpinant būtina diagnostine įranga bei skubios pagalbos gydytojais, dirbančiais visą parą. Rajonams reikėtų apie 150 gydytojų, kurie galėtų dirbti visą parą. Neliktų poreikio mažose ligoninėse ieškoti siaurų specialistų: chirurgo, ginekologo, pediatro, terapeuto, anesteziologo. Visą tą būtinąją pagalbą teiktų vienas gydytojas. Skubios pagalbos skyriuje budintis gydytojas tiektų trijų rūšių pagalbą: skubią ambulatorinę, stebėjimo visą parą, sunkių ligonių stabilizavimą ir pervežimą į aukštesnio lygio ligonines. Aišku, reikėtų laboratorijos, rentgeno, echoskopijos.

 
G. B.: - Pagal galimybes, gyventojų skaičių, savivaldybių norus, tikėtina, kad dauguma mažųjų ligoninių išlaikys slaugą, terapiją, pediatriją, dienos stacionarą, konsultacinę polikliniką, ambulatorinę chirurgiją. Didesni rajonai galėtų išlaikyti chirurginio profilio skyrius, reanimaciją, intensyviąją terapiją, akušeriją ginekologiją, ortopediją traumatologiją. Taip pat platesnį terapinį profilį su psichiatrija neurologija, gerontologija, reabilitacija.
Kiekvienas rajonas yra savitas: skiriasi jo dydis, atstumas iki artimiausio centro, susiformavę srautai, žmogiškieji ir materialūs resursai. Tik ten gyvenantiems žmonėms matyti, ką reikėtų išsaugoti, o kam nepakanka galimybių.
Tačiau kol sveikatos paslaugos yra nemokamos ir neribojamos, akivaizdu, kad jų naudojimas yra perteklinis. Todėl ne kartą siūlėme Sveikatos apsaugos ministerijai pasekti Latvijos pavyzdžiu ir įvesti pacientų priemokas, kad galėtume žinoti realų paslaugų poreikį ir tik po to pradėti tinklo optimizaciją.

Jūratė Milaknienė (J.M.):
- Vienos ligoninės ir dabar dirba pagal mažosios statusą, o kitos turi daugiau. Nesakau, kad tai blogai. Be to, yra sukurtas mažosios rajono ligoninės modelis. Tai galėtų būti minimumas, reikalingas tam tikram paslaugų lygiui rajone užtikrinti. Ligoninė gali teikti ir daugiau paslaugų, jeigu turi specialistų, yra jų poreikis. Pasikartosiu, toks modelis jau yra. Tik reikia jį įsiteisinti.
 
Vygantas Sudaris (V.S.):
-
Aprašas yra įteisintas. Dar su šviesaus atminimo Juru Požėla buvome sudarę darbo grupę, kuri parengė mažos rajono ligoninės aprašą. Dabar gal tai reiktų įstatymu įtvirtinti. Jeigu maža rajono ligoninė bus nepatraukli, į ją niekas nesikreips. O kai reanimacijos nėra, trisdešimt procentų terapinių ligonių nebegalime gydyti vien dėl specialiųjų reikalavimų.

T. S.: - Mes juk taip ir dirbam. Finansavimą gauname už paslaugą. Padarei – gavai pinigus. Kam man reikia aiškinti, ką turiu daryti, jeigu puikiai susitvarkau? Kam nepavyksta... Gal tuomet jiems kokią grupę įsteigti, kuri patartų. Na, arba pakeisti vadovą.

„Skubukai“

- Ar skubiosios pagalbos gydytojai padės išspręsti personalo trūkumo problemą rajoninėse ligoninėse?


G. B.: - O kaip jums mintis dėl būtinosios pagalbos gydytojų?
T. S.: - Gera, bet jūs pasakykite, kaip į Akmenę jį man atsiųsite?
V. S.: - Skirstant rezidentūrą dominuoja universitetai. Viena, ar nuvarysi rezidentą mokytis skubios medicinos. Antra, ar jis atvažiuos čia, toliau nuo centrų?

Jūratė Milaknienė (J.M.):

- Kartu reikia tvarkyti ir specialiuosius reikalavimus. Pas mus šiuo metu budi terapeutas. Jeigu budėti gali skubios pagalbos gydytojas, tada nereikia terapeutų. Vadinamąjį „skubuką“ mes laisvai priviliotume. Tada nereikėtų pediatro, chirurgo, terapeuto, reanimatologo.
T. S.: - Priviliotum su tuo, ką dabar turi. Tačiau tu uždarysi terapiją, vaikų skyrių, dar stacionarą nusiimk ir nieko nepriviliosi. Taigi ne nuo čia reikia pradėti. Kaip jau sakiau, tegul susitvarko didžiosios ligoninės, kad būtų pajėgios aptarnauti pacientus.
G. B.: - Svarbiausia būtinoji pagalba visą parą, o visi skyriai su konsultacine poliklinika ir specialistais gali likti, bet dirbs dieną. Pagal panašų modelį dirba Saldus miesto ligoninė Latvijoje.
T. S.: - Saldus modelis yra sektinas pavyzdys. Apie savo ligoninę pasakysiu, mes tuoj užsidarysime. Nėra gydytojų, kurie norėtų atvažiuoti. Nekalbu apie konsultantus, kurie atvažiuoja ir pasako, kad jiems reikia 50 eurų atlygio už vieną konsultuotą pacientą.

Živilė Gudlevičienė (Ž.G.):
- Jeigu konsultantų neturėsite, o duosite didelį atlyginimą „skubukams“, viskas išsispręs.
T. S.: - Labai brangiai bandome tvarkytis. Štai terapeutas negali atvažiuoti dviem ar trims valandoms - jis turi dirbti. Norint Į Akmenę tokį specialistą prisikviesti, jam reikėtų įsivaizduoju, mokėti tris tūkstančius į rankas.
J. S.: - Jeigu pas jus veiktų rezidentūros bazė ir nuo pirmo, antro kurso atvažiuotų rezidentai, būtų didesnė tikimybė, kad žmogus užsikabins, pasiliks, negu kai jis ketverius metus prasėdi Kaune arba Vilniuje.
T. S.: - Apie ką jūs šnekate, kokia bazė? Šiuolaikinis terapeutas, kiek žinau, aprėpia labai daug, išmoksta ir širdies echoskopijos...
Ž. G.: - Tegul dvejus metus jis važiuoja į rajoną, o kitus metus vyksta mokytis sudėtingų procedūrų.
 
Tomas Skučas (T.S.):

- Bet rezidentas turi būti prižiūrimas gydytojo. Kur tuomet man jo nauda? Rezidentūros bazės nesprendžia gydytojų trūkumo klausimo. Man etatų trūksta.
J. M.: - Labai gerai yra skubiosios pagalbos gydytojas. Bet kol jų mums priruoš...
Ž. G.: - Jau dabar reikia ruošti daugiau. Vieną kursą paskelbkime, kad jis visas bus „skubukai.“ Kas nori stoja, kas ne - palauks kitų metų. Čia kaip su režisūra.
G. B.: - Tai nevyks, kol nesusitars universitetai.

V. S.: - Iš esmės kol kas tai neįmanoma, nes susiję su Europos Sąjungos pinigais, jie mokami skiriant specialistus pagal tikslines vietoves.
G. B.: - Bet jeigu pavyktų tinklo optimizaciją susieti su „skubukų“ ruošimu ir papildomų rezidentūrų vietų steigimu, tada viskas pajudėtų.
V. S.: - Tai vienas mažų sraigtelių, apie kuriuos kalbame. Pirmiausia turime kalbėti apie pacientų srautų reguliavimą. Nes dabar visiška netvarka: kas kur nori grūda žmones. „Skubukai“ aišku gerai, rezidentų paruošimas, aprūpinimas gydytojais, bet GMP problemas reikia išspręsti.
 
Pinigai

- Ar rajoninės ligoninės gali sutaupyti ne pagal savo poreikius išleidžiamas lėšas? Kaip?


Romualdas Buivydas (R.B.):
- Prieš penkerius šešerius metus tyrėme dešimt savivaldybių. Pusė mažesnių, o pusė - didesnių. Pamatėme, kokie dideli yra skirtumai. Pradėjome galvoti: ar galima vieną šabloną taikyti visai Lietuvai? Pasvalyje daugiau už vidurkį žmonių miršta nuo lėtinės kepenų ligos, o Širvintose - nuo apsinuodijimo alkoholiu. Ir ten, ir ten problema alkoholis, bet sprendimo keliai skirtingi. Todėl reikalingas žvilgsnis į regioninį lygį. Problemų, žinoma, yra ir su paslaugų teikimu. Padarėme dvi kreives: mirtingumo ir sergamumo. Paaiškėjo, kad regionuose, kuriuose mirtingumas didžiausias, sergama mažiausiai. Pirma išvada – išmiršta žmonės ir nėra kam sirgti.
 
Atrodytų, paprasta. Tačiau sergamumo statistika iš tikrųjų atspindi paslaugų teikimą. Kaimiškuose regionuose paslaugų teikiama mažai, todėl nėra sergančiųjų, nėra ir statistikos. Todėl dažniau ir analizuojame mirtingumo rodiklius, nes jie objektyvesni. Sveikatos sistemos ištekliai telkiami pagrindiniuose centruose: Vilniuje ir Kaune. Tai tikrai nėra gerai. Galbūt išeitis būtų penkerių metų trukmės paslaugos teikimo sutartis su TLK. Ir ligoninė apsidraudžia, ir pacientai žino, kad ji nebus uždaryta. Taigi, galima sakyti, yra stabilumas. Ligoninės galėtų planuoti, žinotų, kad veiks penkerius metus. O dabar egzistuoja pertekliniai reikalavimai. Tad idėja būtų tokia – kiekvienas regionas turi pats nuspręsti, ko jiems reikia. Paieškokit perteklinių reikalavimų. Sudėkim tokį gerą sąrašiuką ir su juo jau būtų galima eiti pas ministrą.
 
V. S.: - Visada dalyvauju, kai ministerija kviečia. Ateinu su savo nuomone ir išeinu su savo nuomone. Ministerija irgi laikosi savo.
R. B.: - Būtų galima apskaičiuoti, kokie pinigai prarandami dėl tų perteklinių reikalavimų. Tuomet būtų ne vien tik tezės, bet ir skaičiai, kokie tie nuostoliai, kokią naudą būtų galima išspausti. Būtų kitoks argumentas. Dabar jūs galite ginčytis su didžiosiomis ligoninėmis, su jumis vis tiek niekas nesiskaito.
T. S.: - Mažųjų ligoninių sąrašas reikalingas kaip rėmas, kuriame galėtume veikti. Tam tikros grindys.


Reziumė
Atrodo, skubios pagalbos gydytojai regimi kaip visus keturis kampus laikysiantis mažųjų ligoninių išsigelbėjimas. Tačiau ši nauja specialybė paklausumu tarp medicinos studentų neišsiskiria. Vien rajono ligoninėms šių specialistų reiktų pusantro šimto, o aiškaus plano, kaip stebuklingų „skubukų“ prikepti bei kaip sužadinti jaunimo meilę regionams, nėra.
Nors paaiškėjo, kad pagrindiniai probleminiai klausimai sutampa, diskusijoje nuskambėję siūlymai vientiso paveikslo kol kas nesulipdė. Abi pusės linksi galvomis ir planuoja parengti bendrą dokumentą, su kuriuo kreipsis į ministeriją. Tiesa, vienos vagos arti stojusiems mažųjų ligoninių direktoriams ir sąjungiečiams pritrūko savivaldos timptelėjimo. Kaip minėjo dalyviai, artėjant rinkimams, pagrindinis svertas yra mero rankose. Deja, į susitikimą kviesta Savivaldybių asociacija pasirinko patogų stebėtojo vaidmenį. Nedalyvaujant savivaldai susitikimas taip ir liko tik pasišnekėjimu.
Belieka tikėtis, kad LMS ir ligoninių atstovai diskusijai neleis nutilti, o tolesniuose susitikimuose atsiras aiškūs būsimos reformos kontūrai.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris