Tai įtvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio bei sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pasirašytas atnaujintas įsakymas, kuriame aptariama, kaip nustatomi specialieji poreikiai, kurie lemia tolesnę valstybės pagalbą neįgaliesiems.
MINISTRŲ ĮSAKYMAS
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai (NDNT) įvertinus suaugusio žmogaus ar vaiko specialiuosius poreikius, paskiriamos ir mokamos tiksinės kompensacijos. Tikslines kompensacijas moka savivaldybės.


 
„Sodra“ neįgaliesiems taip pat moka arba netekto darbingumo pensijas, arba šalpos pensijas. Netekto darbingumo pensijos mokamos turintiems bent minimalų socialinio draudimo stažą. Šalpos pensijos mokamos neįgaliems vaikams, taip pat darbingo ar pensinio amžiaus žmonėms, kurie dėl negalios negalėjo „užsidirbti“ stažo.
„Pagalbos poreikį stengiamės vertinti kuo individualiau, kad galėtume nustatyti, kokios konkrečios pagalbos ir paramos žmogui ar šeimai reikia. Vienais atvejais reikia pritaikyti gyvenamąją aplinką, kitais – būtinos įvairios techninės pagalbos priemonės. Nors ir nedidelė finansinė parama nustačius specialiuosius poreikius taip pat gali prisidėti prie šeimos gerovės, nes šeimos turi įvairiausių išlaidų, susijusių su vaiko ar vyresnio amžiaus žmogaus priežiūra bei slaugymu“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
„Iki tol ne visos įvairių raidos ar sveikatos sutrikimų turinčių vaikučių šeimos galėjo gauti tikslines kompensacijas, nors jų kasdienybė yra sunki, o specialieji poreikiai – pakankamai dideli. Juk nemažai kainuoja ir privačių specialistų pagalba, kuri labai reikalinga, siekiant užtikrinti, kad tokie vaikai ateityje galėtų įgyti daugiau savarankiškumo. Tad buvo svarbu iki tol galiojusią tvarką tobulinti. Tai ir padarėme, bendradarbiaudami su kolegomis ir tėvų bendruomene“, - sako ministras A. Veryga.
 
Kaip palengvės išmokų gavimas konkrečioms žmonių grupėms
Iki 2018 m. pabaigos visiems vaikams, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, automatiškai buvo skiriamos  tikslinės kompensacijos nevertinant, ar jie turi specialiųjų poreikių, nors suaugusiųjų specialieji poreikiai buvo vertinami.
Nuo šių metų pradžios atsirado pareiga vertinti ir vaikų specialiuosius poreikius, nes tikslinių kompensacijų skyrimas ir mokėjimas yra neatsiejamas nuo specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo. Pakeitimai sudarė galimybę vaikams, įvertinti specialiosios pagalbos reikmę, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę, savarankiškumą, gebėjimą ugdytis ir judėti.
Demencija sergantys žmonės. Šis degeneruojantis smegenų sindromas dažniausiai paliečia senyvo amžiaus žmones. Iki šiol demenciją diagnozavę gydytojai neįgalumo nustatymui gyventojus siųsdavo tik po 6 mėnesių stebėjimo, tačiau toks reikalavimas buvo perteklinis. Nuo šiol gydytojas nustatęs diagnozę galės ir turės pareigą iškart nukreipti asmenį ir jo artimuosius į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT), kad specialistai galėtų įvertinti specialiuosius poreikius.
 
Raidos sutrikimų turintys vaikai iki 8 metų. Šių vaikų specialieji poreikiai buvo vertinami ir iki įsakymo pakeitimo, tačiau atnaujintu įsakymu buvo išplėstas medicininių kriterijų sąrašas vaikams, turintiems įvairiapusių raidos sutrikimų. Tai reiškia, kad į medicininių kriterijų sąrašą įtrauktos lengvesnės sutrikimų būklės, kurios turi neigiamos įtakos vaiko savarankiškumui – tokiems vaikams reikalinga pagalba.
Atnaujintu įsakymu  įtraukti kriterijai nustatyti specialiuosius poreikius ir kurtiems, taip pat vidutinių ar žymių klausos ar kalbos sutrikimų turintiems vaikams iki 18 metų, cukriniu diabetu sergantiems vaikams iki 14 metų arba vyresniems, kai jų ligos eiga kinta labai greitai, bei žymių šlapinimosi sutrikimų turintiems vaikams iki 14 metų, kuriems reikia šlapimo pūslės kateterizacijos.
 
Tėvų atstovai: šie pakeitimai itin svarbūs vaikus su raidos sutrikimais auginančioms šeimoms
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Koshel-Patil teigia, kad šie pakeitimai yra itin svarbūs vaikus su raidos sutrikimais auginančioms šeimoms.
„Mūsų bendruomenė labai laukė šių pokyčių, nes tai yra labai svarbi naujiena mūsų šeimoms. Iki tol galiojusi tvarka išties buvo neteisinga daugelio šeimų atžvilgiu, kurios augina įvairių raidos sutrikimų turinčius vaikus. Dar sausį kreipėmės į ministerijas prašydami praplėsti diagnozių sąrašą, į jį įtraukiant vidutinį ir lengvą mišrų raidos sutrikimą, ir taip išplėsti galimybes reikiamos finansinės pagalbos sulaukti didesniam šeimų skaičiui. Juk jų šeimų kasdienybė išties yra sunki, nes jų vaikams reikalinga ypatinga slauga, priežiūra, specialistų pagalba, kuri nemažai ir kainuoja, nes valstybė negali apmokėti už visas reikalingas paslaugas, tad žmonės moka už jas patys“, - sako K. Košel-Patil.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!