Galimybės išsitirti greitaisiais testais didėja bendrosios praktikos slaugytojų darbo ir pirminių sveikatos priežiūros centrų galimybių kaina. Deja, kol tenkinamas ministerijos poreikis bent kaip nors panaudoti brangų pirkinį, slaugytojai nugarą lenkia dvigubai.
Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymą testuoti pacientus greitaisiais serologiniais testais pirminės sveikatos priežiūros įstaigų vadovai vertina itin kritiškai ir vadina dar vienu darbu ir taip didelį krūvį vežančioms slaugytojoms.
Išlaidos iš PSPC kišenės
Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymą testuoti pacientus greitaisiais serologiniais testais pirminės sveikatos priežiūros įstaigų vadovai vertina itin kritiškai ir vadina dar vienu bergždžiu darbu. „Mes PGR testais jau ir taip testuojame Strėvininkų socialinės globos namų darbuotojus kiekvieną savaitę. Tas Sveikatos apsaugos ministerijos nuleistas pavedimas bendrosios praktikos slaugytojams testuoti pacientus yra dar vienas papildomas darbas. Ir už tai vėl mums niekas neapmokės, kaip kad už nieką jau dabar neapmokama. Ministerija tik maitina pažadais ir vis numeta po naują prievolę. Viskas ir vėl nuleista ant įstaigų vadovų pečių, sprendimų ieškojimas taip pat. Jeigu ministerija sugebėjo už tiek milijonų prisipirkti tų greitųjų testų, reikia sugebėti ir planuoti išlaidas testų atlikimo apmokėjimui“, - sako Kaišiadorių PSPC direktorė Virginija Dranginienė.
Ir nors kai kurie PSPC randa kūrybinių sprendimų, kaip susireguliuoti darbą kuo efektyviau, jokios finansinės paskatos sako už tai nesitikintys nė geriausiame sapne. Elektrėnų PSPC direktorė Edita Paberalienė už papildomą darbo krūvį taip pat nesitiki gauti papildomą apmokėjimą iš SAM, kaip kad nebuvo apmokėta už AAP įsigijimą. „Norint vykti testus atlikti ugdymo įstaigose, pagal trečio lygio apsaugą reikia darbuotojams suteikti asmens apsaugos priemones – vienkartinį chalatą, kaukę, pirštines. Žinoma, visa tai irgi turime padengti iš savo lėšų. Kaip mes susireguliuosime darbo atlikimą ir darbuotojų apsaugą – mūsų pačių reikalas. Malonumas menkas. Tiesa, gal kiek sau leidžiant pajuokauti pasakysiu... Juk gavome kuponus poilsiui po du šimtus eurų, matyt, dabar tenka už tai atidirbti. Kita vertus, kiekviename juoke yra dalis tiesos“, - sako vadovė.
Srautų valdymas ir nežmoniškas krūvis
„Slaugytojos, turėdamos ir taip didelius darbo krūvius, turi suktis kaip išmanydamos. Gali ir kai kurie darbai likti nepadaryti vardan testų atlikimo, kartais tenka kam nors jas pavaduoti. Darbo padaugėjo, bet daugiau žmonių tam darbui tai neatsirado“, - sako V.Dranginienė ir priduria, jog šio tipo testavimą buvo galima perkelti vykdyti sveikatos biurams. Mat testuojant interesantus pirminės sveikatos priežiūros įstaigose per ribotą laiką (testavimams buvo skirtos vos dvi savaitės) stipriai išauga pacientų srautai: Kaišiadorių PSPC papildomai ištestuos arti septyniasdešimt asmenų, o Elektrėnų PSPC – pusantro šimto. „Visa tai mes turime padaryti iki rugsėjo 18 dienos, tad viskam turėjome nepilnas pora savaičių. Viena vertus, rekomenduojama riboti srautus, kita vertus, apsunkinamas šio reikalavimo praktinis įgyvendinimas“, - sako V.Dranginienė.
Komentaras
Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos gydytojų) asociacijos vadovas Julius Kalibatas:

- Šis ministerijos pavedimas dėl greitųjų testų atlikimo yra papildomas krūvis slaugytojams. Jie ir taip turi ką dirbti, jų didelis trūkumas. Manau, kad su tokiais pertekliniais darbais jų tik dar labiau sumažės, nes užsienio šalys mūsų slaugytojus pasitinka išskėstomis rankomis su geriausiais darbo pasiūlymais. Jeigu slaugytojai bus presinguojami daryti tokius beprasmius darbus, jų gretos Lietuvoje ir toliau nedidės ir dar dalies neteksime. Tai yra vienas metodų išėsti dar ir tuos likusius dirbti.
O ir apskirtai, jau žinoma, kad imunitetas nuo COVID-19 yra trumpalaikis ir jis susidaro vos trims keturiems mėnesiams. Tad net ir norint šiuos testus panaudoti populiaciniams tyrimams juos reikėtų kartoti ir atlikti kas tris mėnesius. Iš vienkartinių duomenų nėra absoliučiai jokios prasmės. Nes jeigu dabar padarome greitąjį testą, o žmogus persirgo seniausiai, žinoma, kad testas rodys, jog antikūnų nėra ir neva žmogus nesirgęs. O gal jau persirgęs ir du kartus. Na ,ir kas mums iš to? Juk dabar štai ištyrė medikus, kurie seniau sirgo COVID-19, turėjo visą infekcijos kliniką, o dabar greitieji testai rodo, kad antikūnų nerasta. Nes jie jau išnyko dėl trumpalaikio imuniteto.
Vienintelę greitųjų testų panaudojimo galimybę matau tokią – „gaudant“ tuos, kuriems yra susidaręs imunitetas, siūlyti jiems kraujo plazmą duoti kraujo bankams, kad ji būtų panaudota sudėtinga COVID-19 forma sergančių pacientų gydymui.
Suprantu, testų prisipirko ministerija gerai nepagalvojus net už šešis milijonus ir dabar tuos testus reikia kažkur iškišti. Todėl prievarta kišama mokytojams ir jau visiems iš eilės. Nereikia testuoti tų pačių mokytojų, ar jie yra persirgę, o reikia testuoti, ar neserga dabar. Bet tam jau reikalingi PGR testai, kad būtų išvengta mokinių ir kolegų užkrėtimo. Tačiau, turiu įtarimą, kad PGR testų yra mažiau ir jais ministerija švaistytis negali. Todėl išduoda greituosius, niekam nereikalingus testus.
Komentuoti: