Sutiko su kompromisu 
Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė įstatymo pataisoms, kurias iniciavo parlamentaras Linas Balsys. Pastarosiomis siūloma išlaikyti Radiacinės saugos centro savarankiškumą jo nejungiant prie NVSC, kaip tai buvo numatyta Sveikatos apsaugos ministerijos planuose.
„Radiaciniam saugos centrui praradus savarankiškumą sprendimai turėtų praeiti sudėtingesnį biurokratinį mechanizmą, būtų gaištamas svarbus laikas“, – argumentus išsakė L.Balsys, akcentuodamas, kad šalies pašonėje pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei turime dar labiau stiprinti radiacinę saugą, kadangi privalomas greitas sprendimų priėmimas, reakcija branduolinių ar radiologinių avarijų atveju.
 
Sveikatos reikalų komiteto nariai vienbalsiai atmetė siūlymą, jog minėtas centras būtų prijungtas prie kitos SAM pavaldžios įstaigos.
„Yra didelė tikimybė, kad kokie nors incidentai, paveiksiantys ir mūsų sveikatą, gali nutikti Astravo atominėje elektrinėje. Todėl ši įstaiga iš tikrųjų yra ypač svarbi, - sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė ir pridūrė, jog apie tai buvo diskutuota su A.Veryga ir priimtas kompromisas.
 
Paliko kompetentingi žmonės

„Džiugu, kad Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai, atstovaujantys tiek valdantiesiems, tiek opozicijai, suprato mūsų centro svarbą tokios didelės grėsmės kaip Astravo atominė elektrinė pašonėje ir vieningai pasisakė už tai, kad Radiacinės saugos centras turi išlikti. O kaip bus plenariniame posėdyje, nežinia“, - optimistiškesnėmis nuotaikomis kalbėjo laikinoji Radiacinės saugos centro vadovė Ramunė Marija Stasiūnaitienė.

 
Jei įstaigą visgi prijungtų prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, pasak vadovės, Europos Sąjungoje tai būtų beprecedentis atvejis, kuomet už radiacinius klausimus atsakinga tarnyba yra kaip atskiras padalinys institucijos, kuri rūpinasi dar „n“ kitų dalykų.
„Nelaimė, kaip sakydavo mūsų senoliai, viena nevaikšto. Tad jei Nacionalinis visuomenės sveikatos centras metė visas pajėgas ir pasitelkė pulką savanorių bei žmogiškųjų išteklių kovodama su pandemija, įvyktus dar ir Astravo atominės elektrinės avarijai, būtų ypač sunku paskirstyti jėgas“, - pastebėjimais dalijosi vadovė, besibaiminanti, jog radiacinė sauga tiesiog atsidurtų antrame plane. Juolab kai šiuo metu itin didelės pajėgos yra skiriamos Astravo atominės elektrinės veiklos pradžiai pasirengti, ir tai yra susiję su darbu savivaldybėse, su informacijos apie galimus pavojus teikimu gyventojams.
 
„Pradėjome dirbti ir su gydymo įstaigomis. Jeigu įvyktų tokia nelaimė, neskaitant to, kad valstybiniame plane yra nurodytos penkios gydymo įstaigos, į kurias būtų vežami nukentėjusieji dėl radiacijos, manome, kad bus ir lūžių, ir įvairių traumų, ir tokie žmonės bus vežami į artimiausią gydymo įstaigą. Dabar kaip tik vyksta pasirengimas dėl aprūpinimo apsaugos priemonėmis, kaip identifikuoti, kokia yra tarša ir kaip pasiruošti priimti nukentėjusiuosius, užterštus radioaktyviomis medžiagomis“, - sakė centro vadovė, pridurdama, jog radiacinės saugos specialistams darbų nestinga.
Kadangi įstaigų jungimo procesas tęsiasi apie dvejus metus, Radiacinės saugos centro vadovė ne kartą buvo susitikusi ir su sveikatos apsaugos ministru.
„Ministras, tik pradėjęs dirbti, dar nebuvo įsigilinęs į visų institucijų problemas, tad aiškių argumentų tuomet ir neišgirdau. Tačiau dabar jaučiu, kad jis tikrai supranta Radiacinės saugos centro svarbą.
 
Nors mus ir naikinti ruošiasi, sulaukiame didelės Sveikatos apsaugos ministerijos finansinės paramos. Buvo sugedusi mūsų naudojama įranga, kuri yra brangi. Man nebuvo pasakyta, kadangi mes jus naikinsime, kol kas jai atnaujinti pinigų neskirsime, kol nebus išspręstas šis klausimas“, - pasakojo centro vadovė.
Jai labiausiai skaudu, kad dėl rengiamos pertvarkos įstaigą paliko geriausi specialistai.
„Per tuos metus ir aštuonis mėnesius praradome, atrodo, aštuonis žmones. Jeigu tai būtų jauni specialistai, dirbę metus dvejus, būtų dar ne taip skausminga. Lietuvoje mūsų srities specialistai nerengiami. Juos sugebame paruošti tarptautinių organizacijų pagalba. Todėl skaudu, kad išėjo specialistai, dirbę ne vienerius metus. Dabar kiek atsigauname: esame priėmę penkis jaunus žmones. Kol jie taps tikrais specialistais, patikėkite, praeis mažiausiai ketveri metai“, - sako R.M.Stasiūnaitienė.
 
Reformų mėsmalė
A.Veryga Seimui yra pateikęs įstatymų pataisų paketą, kuriuo numatoma gerokai apkarpyti ministerijai pavaldžių įstaigų skaičių jas jungiant arba naikinant.
Valstybinis psichikos sveikatos centras – vienintelė įstaiga, kurią numatoma likviduoti. Jį pakeis SAM įkurtas Psichikos sveikatos skyrius, jau turintis vedėją ir specialistus. Nebeliktų atskiros Lošimų priežiūros tarnybos, šiuo metu veikiančios prie Finansų ministerijos. Ją ketinama prijungti prie Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento ir naują įstaigą pavadinti Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentu. Pastaroji būtų pavaldi SAM. Nebeliktų Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro. Jis drauge su Radiacinės saugos centru būtų prijungtas prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro.
 
„Į Radiacinį saugos centrą kėsinamasi jau ne pirmą kartą. Manau, kad ir dabar pavyks jį išsaugoti. Šiandien, kai šalia atsiranda Astravo atominė elektrinė ir rizika smarkiai išauga, ši institucija ypač reikalinga.
Ministro veiksmai logikos neturi. Jam svarbu užsidėti pliusą, jog ką nors optimizuoja, organizuoja, jungia ir dar galbūt savo žmogų pastatyti.
Aklai teikti bendrą institucijų, kurias reikia jungti arba sunaikinti, sąrašą, manau, yra negebėjimas, nekompetencija, nesuvokimas ir nenoras konsultuotis su specialistais“, - kritikos ministrui pažėrė ir Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas.
Savo ruožtu Seimo aplinkos apsaugos komiteto pavaduotojo pirmininkas Simonas Gentvilas nusistebėjo, kodėl svarstymo šiuo klausimu nebuvo jų komitete.

---

 
Komentaras
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Aušrinė Armonaitė:

- Komitete buvo prieita bendro sutarimo, kad Astravo grėsmė labai svarbi ir tam galbūt reikia specialios agentūros. Aišku, tai nereiškia, kad nereikia pačiame centre svarstyti, kaip efektyviau valdyti procesus, kad nereikia galvoti, kaip elgtis vadybiškiau. Nepaisant to, nutarėme palikti atskirą agentūrą. Kai vykdai reformą, turi priimti tam tikrus kompromisus. Vienas jų čia ir buvo. Tada pradėjo krutėti ir kitos institucijos, kurias siūlyta sujungti, pavyzdžiui, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Visgi, manau, kad įstaigos bus pertvarkytos. Man atrodo, kad šios pertvarkos esmė – neturėti daug mažų silpnų institucijų, bet geriau turėti konsoliduotas ir stiprias agentūras.