„Dalis odontologų šeimų sėdi minuse“, - tokie žodžiai nuskambėjo Seimo Sveikatos reikalų komitete iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovės lūpų. Tiesa, tai prajuokino komiteto narius, kurie nepatikėjo, kad dalis odontologų gali uždirbi mažiau ir už prekybos centrų kasininkus. Nedideli odontologų atlyginimai, nedažnai kur perkopiantys tūkstantį eurų, sukėlė įtarimų ne tik VMI, bet ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT). Ši, aiškindamasi, kiek iš tikrųjų uždirba odontologai, pasiūlė iš tų, kurie linkę nuslėpti finansinius įmonės duomenis, atiminėti licencijas.
Teigiama, kad odontologijos sritis išlieka viena labiausiai probleminių, kur šešėlinė ekonomika siekia galimai dešimtis milijonų eurų.
Per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį parlamentaras Darius Kaminskas iš karto pareiškė, kad nori nusišalinti nuo šio aštraus klausimo, mat jo žmona – odontologė. Bet balsuodami komiteto nariai tam nematė jokio pagrindo.
Kas užsakė tyrimą?
Pirmiausiai komiteto posėdyje vienos VšĮ atstovas pristatė atliktą Lietuvos odontologijos rinkos analizę, kuri parodė, kad ši sritis išlieka viena labiausiai probleminių, kur šešėlinė ekonomika siekia galimai dešimtis milijonų eurų.
„Vartotojų ir pacientų teises ginančios organizacijos mažiausiai porą metų kalbėjo tarpusavyje, kad yra gaunama pakankamai daug skundų iš pacientų. Odontologijos paslaugų vartotojai skundžiasi, jog yra suteikiamos paslaugos, tačiau nėra išduodami kasos čekiai. Paskui atsiradus problemų dėl paslaugų kokybės, sunku ginčytis su paslaugos teikėjas.
Per tuos porą metų tiek VšĮ, tiek kitos organizacijos kontaktavo su valstybinėmis institucijomis tiek prašydamos duomenų, tiek juos teikdamos ir bandydamos suvokti problemos mastą.
Tačiau taip susiklostė, kad nepavyko su valstybės institucijomis pasiekti prasmingų tarpinių rezultatų. Dėl to buvo nuspręsta savarankiškai atlikti tyrimą iš viešai prieinamų duomenų“, - kodėl ėmėsi šio tyrimo, aiškino VšĮ „Saugok save“ atstovas Mindaugas Ardišauskas.
Komiteto posėdyje vyras tvirtino, kad pirmiausiai buvo analizuojami tie duomenys, kuriuos teikia Odontologų rūmai apie savo narius, taip pat remtasi Registrų centro teikiama informacija apie įmonių finansinę atsakomybę 2017-2018 metais.
„Daugiau nei pusė verslų neteikia jokios finansinės informacijos apie veiklą. Didžioji dauguma mažų įmonių darbuotojams moka tik keturis šešis šimtus eurų mėnesinį atlyginimą. Sutikime, kad tai yra keistoka. Tai yra du su puse karto mažiau nei mokama viešajame sektoriuje, kuris yra dažnai linksniuojamas kaip nepakankamai finansuojamas. Tai kaip tada išgyvena gerbiami odontologai? Ir daugiau nei pusė finansinius duomenis pateikusių įmonių deklaruoja itin mažas pajamas arba neuždirbo jokio pelno – vėlgi kyla klausimas, kokia prasmė tokias paslaugas teikti“, - sakė viešosios įstaigos atstovas.
Pasak jo, 80 proc. odontologijos įmonių yra aukštos rizikos grupėje arba neteikia duomenų. Jo pateiktais skaičiavimais, tiesioginė odontologijos rinkos šešėlio žala valstybei siekia apie 35 mln. eurų.
Tiesa, Sveikatos reikalų komiteto narei Irenai Degutienei toks savanoriškas VšĮ tyrimas sukėlė abejonių, ji iš karto uždavė Ardišauskui klausimą. „Kas užsakė tyrimą?“ – tiesiai šviesai dūrė I.Degutiene. Ardišauskas sakė, kad šis buvo atliktas jų pačių iniciatyva.
„Labai įdomu.... – susimąstė I.Degutienė. – O kodėl jūs sugalvojote tokį tyrimą daryti? Žmogus ateina, pristato tyrimo duomenis, mes nežinome, nei kas čia per viešoji įstaiga. Ar jūs pasirinktinai patys, kada norite einate ir tikrinate? Jūs turite tokią teisę?“ - stebėjosi politikė.
„Kadangi pasitaikė galimybė, susipažinome su profesionaliu duomenų analitiku, žmogus yra iš finansų sektoriaus, papasakojome jam problemą ir jis pasakė: šiandien iš prieinamų viešų duomenų galima sužinoti įdomių dalykų. Kadangi tyrimo kaštai nebuvo dideli, nusprendėme iš viešai prieinamų duomenų atlikti šį tyrimą“, - aiškinosi minėtos VšĮ atstovas.
Odontologų vidutinis darbo užmokestis pagal savivaldybes. VMI inf.
Sudarė atlyginimų žemėlapį
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) odontologais irgi domisi jau ne pirmą kartą.
„Šviežiausias mūsų produktas – neseniai paviešintas žemėlapis, kuris yra įkeltas mūsų internetiniame puslapyje. Sutarėme, kad ir Odontologų rūmai jį paviešins. Žemėlapyje pagal regionus galima matyti, kaip atrodo vidutinis odontologų darbo užmokestis. Kaip matote, jis labai svyruoja nuo 500 iki tūkstančio su trupučiu eurų“, - kalbėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovė Edita Janušienė.
Valstybinė mokesčių inspekcija taip pat skaičiuoja, kad keliose darbovietėse dirbančių odontologų mėnesinės vidutinės draudžiamosios pajamos 2018 m. buvo 39 proc. didesnės nei dirbančių vienoje darbovietėje. Vienoje darbovietėje dirbančių odontologų vidutinės draudžiamosios pajamos sudarė 730 eurų, o dirbančių keliose – 1 188 eurus. Beveik trečdalis odontologų gauna iki 400 eurų draudžiamųjų pajamų, o tai, anot vadovės, leidžia daryti prielaidą, kad „vokeliai“ ir pajamų neapskaitymo rizika egzistuoja visose savivaldybėse.
„Mūsų išvada tokia, kad „vokeliai“ ir pajamų neapskaitymo rizika iš tikrųjų egzistuoja visose savivaldybėse. Atlikome analizę ir pagal kiekvieną specializaciją: dantų technikai, higienistai, žandikaulių chirurgai, odontologai padėjėjai, turintys kelias licencijas, ir mūsų išvada vėlgi nebuvo labai džiuginanti, nes tik ketvirtadalis odontologų 2018 metais gavo draudžiamąsias pajamas, kurios viršijo tūkstantį eurų per mėnesį.
Kad suprastume, kaip iš tiesų gyvena odontologai, nes gal kitų yra turtingi šeimos nariai, kurie išlaiko, suvedėme šeimos pajamų ir išlaidų balandą. Mūsų vertinimas vėlgi už tam tikrą laikotarpį nebuvo labai džiuginantis: beveik 60 procentų odontologų šeimos pajamos per metus buvo 20 tūkstančių eurų. O net 21 procentas šeimų gaudavo 6 tūkstančius eurų oficialių pajamų per metus. Nustatėme, kad 8 procentai šeimų iš viso gyveno „minuse“, turėjo neigiamą išlaidų balansą. Šis sektorius tikrai nėra išimtis, tokių šedevrų turime nemažai“, - sakė Mokesčių inspekcijos vadovė.
Pastaroji žinia komiteto nariams sukėlė šypseną...
Beje, pranešimo pabaigoje VMI vadovė pasidalijo dar viena įdomia įžvalga. „Tikrinome 14 mokesčių mokėtojų, ir pastebėjome tokius negerus dalykus, kaip privačių poreikių tenkinimą įmonės lėšomis. Tiesiog yra neatskiriami pinigai, kurie yra įmonės, kurie – mano. Lengvieji automobiliai naudojami vadovo ir kitų šeimos narių, į sąnaudas yra įtraukiami ir vaikiški rūbai, avalynė, ir poilsio paslaugos“, - sakė E.Janušienė.
Siūlo atiminėti licencijas
Savo ruožtu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, siekdama mažinti šešėlinės ekonomikos mastą, šiemet atliko odontologijos paslaugas teikiančių įmonių patikrinimus, kurie buvo vykdomi visoje Lietuvoje.
„Odontologų sektorius yra po padidinamuoju mūsų stiklu jau seniai. Kokie mūsų darbo rezultatai? 80 procentų odontologijos sektoriaus patikrinimų duoda rezultatą. Pradedami ikiteisminiai tyrimai. Praeitais metais tarnyba kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, į Sveikatos apsaugos ministeriją ir Vyriausybę su konkrečiais, aiškiais pasiūlymais dėl esamos situacijos suvaldymo šiame sektoriuje. Turime patirties, kas susiję su naftos sektoriumi, kur irgi buvo didžiulė problematika, bet ją pavyko suvaldyti per licencijavimą.
Vienas mūsų siūlymo būdų, kad vis dėlto išduodant licenciją būtų numatyta, kad specialistas turėtų būti ne tik kvalifikuotas, bet ir sąžiningas mokesčių mokėtojas. Viena iš galimybių būtų arba sustabdyti, arba panaikinti licenciją, jeigu neįvykdai sąžiningo mokesčių mokėtojo reikalavimų.
Kai į naftos sektorių buvo įtraukta tokia nuostata, situacija pasikeitė kardinaliai.
Dar noriu pasakyti, kad iš tų pradėtų ikiteisminių tyrimų, kada atliekame paskaičiavimus, kokia žala padaryta valstybei – dešimtys tūkstančių eurų, atsakomybėn patraukti odontologai sutinka tą žalą sumokėti iš karto, idant toliau galėtų vykdyti veiklą“, - sakė FNTT direktorius Antoni Mikulskis, neabejodamas, kad ši priemonė pažabotų ir nesąžiningus odontologus.
Komentaras
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM vadovė Nora Ribokienė:
- Visų pirma mes tikrai aptarinėjome licencijos sąryšį su sąžiningo mokesčių mokėtojo statusu. Matome tam tikrą problemą ir aptarinėjome visoje eilėje institucijų. Labai svarbi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pozicija, kad šiuo atveju, jeigu mes pritaikome visoms įstaigoms licencijos ryšį su sąžiningo mokėtojo statusu, gali nutikti taip, kad didžiulėje įstaigoje, universiteto ligoninėje bus sustabdytos paslaugos dėl to, kad kažkas nutiko negero su mokesčiais. Arba kitas variantas: licencijavimo ryšį su sąžiningo mokesčių mokėtojo statusu reikėtų selektyviai taikyti tik privačioms įstaigoms. Šiandien aiškaus sprendimo neturime, laukiame kitų institucijų pritarimo arba tam tikros eigos. Bet ką mes jau esame padarę, tai parengę sveikatos priežiūros įstaigų penkto straipsnio pakeitimą, kurio idėja, kad licencija stabdoma, jei asmens sveikatos įstaiga neteikia reikiamų duomenų į e.sveikatą. Akivaizdu, kad šešėlis yra labai glaudžiai susijęs su duomenų skaidrinimu ir tikslinimu.
Nuomonė
Odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus:
- Kad problema yra, sutinku, bet pateiktiems duomenims nepritariu. Kadangi nėra aišku, kuo pasiremiant yra atlikti tie visi tyrimai ir skaičiavimai. Variantas dėl licencijos ir sąžiningo mokesčių mokėtojo galėtų būti taikomas, tik abejoju, ar jis duos apčiuopiamos naudos. Juk licencija stabdoma įmonei, o odontologas gali dirbti įvairiose įstaigose.
Tarp kitko
Vos 9-iose iš 60 Lietuvos savivaldybių odontologijos paslaugas teikiančiose įmonėse vidutinis darbo užmokestis (VDU) perkopė 1 tūkst. eurų. FNTT ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) tai sukėlė įtarimų – kai kuriose savivaldybėse vidutinis odontologų užmokestis tesiekė 440 eurų, o provincijose vidutinis odontologų užmokestis buvo net didesnis nei kolegų miestuose.
Komentuoti: