Buvo nuolatos persekiojama
Žurnalistė ir visuomenės veikėja Irina Slavina, kurios tikroji pavardė Irina Vyacheslavovna Murakhtaeva, buvo savo krašte žinoma politinės opozicijos veikėja, aršiai kritikavusi šiuo metu Rusijoje vykstantį Stalino asmenybės bei režimo populiarinimą ir nusikaltimų teisinimą.
2015-aisiais metais Irina, matydama vis blogėjančią laisvosios spaudos padėtį Putino Rusijoje, įkūrė naujienų portalą „koza.press“, kurį pagrinde išlaikė iš skaitytojų ir bendraminčių aukų bei asmeninių lėšų. Portalas šiuo metu tebeveikia ir tęsia Irinos pradėtą darbą.
 
Kaip teigia žuvusios aktyvistės advokatas, gynęs ją ne viename teisminiame procese, Irinos persekiojimai tęsėsi pastaruosius 18 mėnesių.
„Irina švietė visuomenę apie Rusijos teisėsaugos korupciją, nuolatinį įgaliojimų viršijimą. Publikavo išties šiurkščias, nuoširdžias ir tiesmukas analizes. Valdžios struktūroms tai labai nepatiko. Ji tapo nuolatiniu sistemos taikiniu“, – užsienio spaudai pakomentavo advokatas Evgenijus Gubinas, kurio kabinete saugomi tuntai procesinių popierių, susijusiu su gausybe bylų, iškeltų prieš žurnalistę.
 
Advokatas teigė, jog prieš Iriną pastaruoju metu buvo iškelta apie 12 administracinių bylų, visos iš kurių baigėsi baudomis. Kaltinimai buvo patys įvairiausi. Nuo dalyvavimo uždraustose Rusijoje prodemokratinėse organizacijose iki dalyvavimo neteisėtuose mitinguose bei talkinimo juos organizuojant. Panašaus pobūdžio kaltinimų bei teisminių persekiojimų nuolatos sulaukdavo šiuo metu Vokietijoje dėl apnuodijimo gydomas vienas ryškiausių šalies opozicijos veikėjų Aleksejus Navalnas.
Netrukus po kraupaus įvykio žurnalistės susideginimo vietoje ėmė atsirasi gausybė gėlių puokščių, kurias uoliai ir operatyviai iš praeivių akiračio pašalindavo Nižny-Novgorodo policijos pareigūnai. Tačiau po kurio laiko miesto pareigūnai visgi leido neabejingiems piliečiams pagerbti Iriną gėlėmis, paverčiant tą vietą savotišku paminklu jos pasiaukojimui. Vis dėlto net ir dabar apylinkėse nuolatos patruliuoja situaciją bei susirenkančiųjų nuotaikas stebintys pareigūnai.
 
Kaltinimai psichiniu nestabilumu neturi pagrindo
Irinos Slavinos pasirinkta kraštininė protesto forma nėra negirdėta. Toks atvejis įvyko ir Lietuvoje. 1974-ųjų gegužės 14-ą dieną devyniolikmetis studentas Romas Kalanta, protestuodamas prieš Lietuvos okupaciją, apsipylęs trimis litrais degaus skysčio žuvo padegęs save Kaune, Laisvės alėjoje. Ilgai netruko, kol tuometinė sovietų sistema paskelbė Romą psichiškai nesveiku. Bandymų iškelti panašaus pobūdžio diagnozes būta ir Irinos Slavinos atveju, tačiau psichiatras ir psichoterapeutas Olegas Lapinas šiuo klausimu turi kiek kitokią nuomonę.
 

„Tuo atveju, jei gerbiama Irina Slavina būtų pirma taip pasielgusi, mes tikriausiai turėtumėme pagrindo abejoti jos psichine sveikata, tačiau taip toli gražu nėra. Tokios protesto formos pavyzdžių yra apstu. Turime Romo Kalantos atvejį, gausybę pavyzdžių, kai susidegina budistų vienuoliai, protestuodami prieš Kinijos okupaciją Tibete bei išpuolius prieš jų tikėjimą. Vargu ar tai būtų galima vertinti kaip psichinį sutrikimą. Tai, kad Kalantai savo laiku buvo nustatyta šizofrenija, būtų galima traktuoki kaip politinį, ideologinį žingsnį iš sistemos pusės, bandant savaip pateisinti prieš ją protestavusiųjų poelgį“, – teigia psichiatras psichoterapeutas Olegas Lapinas.

 
Anot gydytojo psichiatro, savanoriškas pasitraukimas iš gyvenimo apskritai nėra kažkas negirdėto. Pasak jo, Indijoje egzistuoja ganėtinai paplitęs religinis judėjimas, kurio pasekėjams yra sveikintina savanoriškai pasitraukti iš gyvenimo, neva tai atveda žmogaus sielą prie reinkarnacijos į geresnį gyvenimą. Kas parodo, jog savižudybė nebūtinai motyvuota psichikos sutrikimų. Tačiau politinius susideginimus specialistas visgi išskiria į kitą kategoriją. Taip protestuojantis parodo, jog principai, už kuriuos jis kovoja – svarbiau už gyvybę.
 
„Idėjos, dėl kurių žmonės pasirengia žengti tokį žingsni, paprastai yra susijusios su asmens ar šalies laisve, nepriklausomybe ir tai, jog tas žmogus ne šiaip nusižudo, ne nusinuodija ar nusišauna, bet susidegina, suteikia šiam veiksmui stiprų demonstracinį pobūdį. Vadinasi, jis ne šiaip nori pasitraukti iš gyvenimo kaip paprastas savižudis, bet nori, kad tai matytų kiti, kad tai neštų tam tikrą žinią. Kad jį prisimintų, pastebėtų bei suprastų, dėl ko jis miršta. Taip parodoma, jog idėjos, už kurias jis miršta, yra pakankamai svarios, kad būtų įmanoma ignoruoti savisaugos instinktą, kuris yra neįtikėtinai stiprius žmoguje, o ir kituose gyvūnuose. Irinos Slavinos atveju tai buvo savotiškas iššūkis ją nuolatos persekiojusiai už jos poziciją valdžiai, taip ji pareiškė, jog jai yra svarbesnių dalykų už jos saugumą, sveikatą ar gyvybę. Tai būdinga išties retiems žmonėms. Tokie individai žmonijos istorijoje ir įvardijami kankiniais bei herojais“, – mano gydytojas psichiatras.

---

 
Tarp kitko
Vladimiro Putino gimimo dieną Sankt Peterburge taip pat susidegino senyvo amžiaus verslininkas. Septyniasdešimt vienerių metų vyras laikė plakatą, ant kurio buvo sveikinimas prezidentui gimimo dienos proga.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!