Seimo pirmininkės atsiprašymas
Praėjusį ketvirtadienį protestavę Latvijos gydytojai nusprendė akciją pratęsti. Jie paskelbė savaitės trukmės protestą „Nuleisk vėliavą, uždek žvakę“. Ligoninėse dirbantys specialistai bei šeimos gydytojai, medicinos personalas uždegė žvakes darbo vietose, valstybinę vėliavą nuleido iki pusės stiebo.
„Politikai ne tik prieš rinkimus, bet ypač po jų turi klausytis visuomenės. Žmonės juos išrinko, kad rūpintųsi valstybės prioritetais ir žmonių interesais“, - teigė Latvijos gydytojų asociacijos prezidentė Ilze Aizsilniece.
 
Kaimynų Vyriausybė peržiūrėjo numatomą valstybinių miškų ir Latvijos banko pelną, svarstė atidėti ambasados Australijoje atidarymą. Tačiau medikus tenkinančios sumos rasti nepavyko. Tesėti pažadus reikalavę medikai gavo aiškų atsakymą - Vyriausybės programa buvo nepamatuota. Už tai jų atsiprašinėjo aukščiausios valdžios galvos. „Savo ir Saeimo vardu noriu nuoširdžiai atsiprašyti sveikatos priežiūros darbuotojų už praėjusiais metais duotus neįgyvendinamus pažadus dėl algų kilimo. Dabartinėje situacijoje jų išpildyti negalime. Kartu žinome, kad sveikatos apsaugos sistemai būtinas didesnis finansavimas. Problemos sprendimo ieškosime ateinančiais metais, - su medikų protesto atstovais susitikusi kalbėjo Latvijos parlamento pirmininkė Ināra Mūrniece. - Seimas pernai balsuodamas dėl didesnių gydytojų atlyginimų norėjo gero, tačiau pritrūko finansinio užnugario, paaiškėjo, kad pasiūlymas pernelyg optimistinis. Jis prasilenkė tiek su ekonomine perspektyva, tiek su valstybės biudžeto galimybėmis. Tebūnie tai karti pamoka parlamentui.“ Tiesa, politikė patikino, kad sveikatos sistemos finansavimas išlieka Vyriausybės ir Saeimo prioritetu.
 
Pavienė akcija
Kol Latvijoje protestuoja medikai, mūsų šalyje apie valdžios sulaužytą pažadą prabilo akademinė bendruomenė. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis inicijavo simbolinę protesto akciją „Dėstytoją pakeis mobilusis telefonas“. Vyriausybė žadėjo 10 proc. padidinti dėstytojų atlyginimus? Žadėjo, bet kitų metų biudžete to nenumato. Todėl docento paskaitose ir seminaruose šią savaitę pirmas 4,5 minutės „veda“ mobilusis telefonas. Trukmė – neatsitiktinė. Keturios su puse minutės yra 10 proc. akademinės valandos. Prižadama, kad studentai dėl to nenukentės. Jeigu prireikia, pasiliekama ilgiau po paskaitos. Prie akcijos prisijungė pavieniai kolegos, kiti reiškia palaikymą, bet masiškumo, regis, trūksta.
 „Premjeras sako, kad tų dešimt procentų nenusipelnome, nes nėra pokyčių, nes rinka negraibsto studentų, nes mokslinis potencialas nekomercializuojamas“, - teigia M.Jastramskis. Tokią logiką docentas linkęs atgręžti prieš pačius parlamentarus. Lietuvių nepasitikėjimas Seimu didesnis nei nepasitenkinimas švietimo kokybe.

„Nesupraskite klaidingai, manau, kad Seimo nario darbas yra labai svarbus, sunkus ir turi būti atlygintas. Kita vertus, jis ir dabar 2,6 karto didesnis nei vidutinis šalies atlyginimas. Ir pagal tai Lietuva yra niekuo neišskirtina ES valstybė. Skirtingai nei pagal dėstytojų atlyginimus“, - pastebi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis.

 
Ruošia masinį protestą
Vieno docento kova tėra tik ledkalnio viršūnė. Profesinės sąjungos ruošiasi masinėms protesto akcijoms. „Formos gali būti skirtingos. Kolegos diskutuoja. Svarstome įtraukti ne tik Filosofijos fakulteto dėstytojus, o visą akademinę bendruomenę ir ne tik Vilniaus universiteto. Žodžiu, dirbame, buriame tinklą, kuris visa padės koordinuoti. Tai nebus chaosėlis“, - žada VU Filosofijos fakulteto profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Žiliukaitė.
 
Protestai neturėtų apsiriboti vienu universitetu. Prie Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos ruošiamų akcijų prisidėti planuoja ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) darbuotojai. „Neakademinis personalas keturis šimtus eurų algos gauna. O jų reikalavimuose įrašytas ir aukštasis mokslas, ir anglų kalbos žinios. Mums laboratorijose reikia darbuotojų, kurie mokėtų valdyti kompiuterį ir programas, galėtų užsienio kalba susikalbėti su atvykusiais svečiais. Įsivaizduokite, ruošdami IT studentus, neturime normalių aityšnikų, kurie mums kompus sutvarkytų. Alga tokia, kad net studentai nesutinka dirbti“, - skundžiasi VGTU darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Ramunė Žurauskienė. Pasak jos, žmonės, kurie vienoj darbovietėj dirba penkiolika, dvidešimt metų, nesiryžta išeiti iš komforto zonos. Likę tik tie, kurie nenori ko nors keisti.

Ne paslaptis, kad biudžeto projektas netenkina ir kitų švietimo darbuotojų. Greitą atomazgą žada Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas. Pasak jo, organizacija pateikė reikalavimų sąrašą Vyriausybei. Ši Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai davė nurodymą sukurti Taikinimo komisiją. Trečiadienį profsąjunga įsteigė streiko komitetą ir lapkričio 28 dieną planuoja skelbti dviejų valandų terminuotą streiką. Švietimo darbuotojų atlyginimams kitąmet reikia pridėti dar 62 milijonus eurų.
„Sutikimas reikalavimus patenkinti iš dalies mums netiktų. Mes jau nusileidome liepą. Gana didelius kompromisus darėm. Dabar jokių minčių apie nuolaidžiavimą nebėra“, - sakė E.Milešinas.

---

 
Tarp kitko
Valstybės biudžeto asignavimai švietimui 2020 m. auga lėčiau nei kitose srityse. Štai socialinei apsaugai bus skirta 13,6 proc. daugiau, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 12,6 proc., sveikatos apsaugai – 11 proc., ekonomikai – 9,2 proc., gynybai – 7,5 proc., kultūrai – 4,2 proc., švietimui - vos 3,2 proc. daugiau.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!