„Ką reikia daryti, kad gerai viešnamis dirbtų? Perstumdyti lovas ar pakeisti prostitutes?“ – retoriškai klausė Seimo narys Algimantas Salamakinas išgirdęs klaipėdiečių skundus dėl smarvės. Šie reikalauja kuo skubiau sutvarkyti įstatyminę bazę, bet tuo pat metu visą kaltę verčia vietiniams aplinkosaugininkams. Tampa nebeaišku: ydingi įstatymai ar valdininkai?
Kol po Vyriausybės koridorius tąsomas įstatymo pataisos projektas, kuris padidintų taršos mokesčius, sugriežtintų įmonėms keliamus reikalavimus, smarvės jau nebeapsikenčiantys klaipėdiečiai nepalenkiami. Įstatymas jiems būtinas kuo greičiau, tad netolimoje ateityje, ko gero, išvysime ir daugiau mitingų.
Susipyko dėl tempo
Po Vyriausybės koridorius tąsomas įstatymo pataisos projektas, kuris padidintų taršos mokesčius, sugriežtintų įmonėms keliamus reikalavimus, palengvintų galimybę laikinai sustabdyti ar apskritai atimti iš įmonės taršos leidimą. Klausimas platus, tad potėpį prie ruošiamo šedevro turi pridėti ne vienos ir ne dviejų ministerijų klerkai. O tu prisilietimų vis negana. Įstatymų paketas jau atsidūrė Seimo Kaimo reikalų komiteto darbotvarkėje, į sostinę
pasibėdavoti autostrada atidardėjo ir išganymo laukiantys klaipėdiečiai. Tekšt! Projekto teikimą paskutinę minutę atidėjo iki lapkričio.
„Komitetas atsakingas, paskui ir Seimas, kuris priims vienokį ar kitokį sprendimą. Todėl forsuoti ir šiandien priimti įstatymą negalima. Mes ir taip kepame daug įstatymų. Ar visi jie dėl skubos yra tobuli? Sutikit, po kurio laiko jį reikia vėl tobulinti, nes idėjos buvo geros, bet jis neveikia. Šiandien norisi, kad įstatymas būtų geras ir tobulas. Keletą savaičių ar mėnesį luktelėjus niekas Lietuvoje nesugrius“, – įvykių posūkį aiškino Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas.
Tačiau smarvėje gyvenantiems klaipėdiškiams gaišatis įkyrėjo. O ir įstatymas, pasak jų, suderintas it puikiausias pianinas. „Bėda, kad šito įstatymo laukėm ne metus ar pusantrų. Jo reikia jau dešimt metų. Tas įstatymo paketas nėra iškritęs iš medžio, mūsų kažkokių radikalų, visuomenininkų sugalvotas. Kalbate, kad viena ar kita ministerija pateikė pastabų, bet šitas įstatymų paketas per pusmetį išdiskutuotas Vyriausybėje, suderintas su visomis ministerijomis“, – skundėsi Ketvergių bendruomenės atstovė Raimonda Zaborė.
Kalti įstatymai ar personalija?
Klaipėdiečiai tulžį lieja ir ant Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dešimtmetį vadovavusio Andriaus Kairio. Esą jam pavaldūs inspektoriai maklinėjo it aklą vištą žaidžiantys vaikai ir grubių pažeidimų nepastebėjo. „Taršos leidime pasakyta, kad įmonė dirba už pusantro kilometro nuo gyvenvietės, kur nėra gyvenamųjų namų, viešųjų įstaigų, mokyklų. Realybėje ten nėra nei šimto metrų nuo seniausios mokyklos rajone. Kam kalbėti apie netobulus įstatymus, jeigu nesusitvarkome su politikais, protekcijomis, korupcija“, – piktinosi R.Zaborė. Tai paaiškina, kodėl visuomenininkai netrykšta džiaugsmu dėl savo kraštiečio karjeros šuolio. Pajūrio bendruomenių atstovų linksniuojamas A.Kairys tapo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotoju. Mobiliuoju su pačiu A.Kairiu šiomis dienomis susisiekti nepavyksta. Aplinkos apsaugos departamento atstovė paaiškino, kad jis šiuo metu serga.
Dėl problemos šaknų abejoti ėmė ir Seimo kaimo reikalų komiteto narys A.Salamakinas. „Jūs mane baigiate įtikinti, kad kokį įstatymą bepriimtume, jis nebus vykdomas, nes Klaipėdoje sėdi kažkas ne tas. Tai kam darkyti įstatymą? Jūs žinote tą pasaką apie viešnamį... Ką reikia daryti, kad jis gerai dirbtų? Perstumdyti lovas ar pakeisti prostitutes? Gal pakeiskim prostitutes ir pradės veikti įstatymas Klaipėdoje“, – suglumęs kalbėjo socialdemokratas. Vis dėlto klaipėdiečiai lieka nepalenkiami. Įstatymų paketas jiems būtinas kuo greičiau, tad netolimoje ateityje, ko gero, išvysime ir daugiau mitingų.
Komentaras
Aplinkos vadybos ir audito instituto direktorius Rimantas Budrys:
- Klaipėdos mero prašymu atlikau auditą Dumpiuose. Daug
svieto esu matęs, bet šį kartą buvau sujaudintas iki širdies gelmių. Visuomenė dar tik vieną dalyką supranta dėl kvapų, bet darosi žymiai sudėtingesni dalykai. Ten iš vienos tonos dumblo garais išleidžia aštuonis šimtus kilogramų vandens. Jau turime šiokią tokią smarvę. Tas dumblas pervežamas keturis šimtus metrų ir vėl sulaistomas vandeniu, nes kitaip dulkės... Niekas patikėt negali, kad tokie dalykai vyksta. Jau prikrauta penki tūkstančiai tonų smirdančio dumblo. Deginimui jis netinkamas. Ką su juo darysim? Į Vokietiją išvešim? Už kokius pinigus? Padėtis absoliučiai netvarkoma. Tokių dalykų nei Azijoje, nei Užkaukazėje matęs nesu.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: