- Naujoji Vyriausybė sutelkusi jėgas prie programos įgyvendinimo plano. Kokių siūlymų turi Odontologų rūmai?
 
- Pirmiausia – parengti Nacionalinę burnos sveikatos programą, skiriant tinkamą dėmesį parengiamiesiems darbams, tai yra epidemiologiniams tyrimams. Tik tinkamai identifikavus esamą padėtį, galima kelti tikslus, įtraukti įvairius socialinius partnerius ir pasiekti teigiamų pokyčių gerinant suaugusiųjų, o ypač vaikų burnos sveikatą. Paskutinė parengta Nacionalinė burnos sveikatos programa galiojo 2016-2020 metais. Nuo to laiko daugiau nebuvo parengta.
Vienas siūlymų – reglamentuoti ir suteikti realią galimybę asmenims su negalia gauti mobiliąsias odontologines paslaugas. Šiuo metu planuojamas mobilių ambulatorinių odontologinių paslaugų teikimas, tik įgyvendinant projektą „Odontologinės pagalbos teikimo pacientams su sunkia negalia modelio sukūrimas“ pagal 2022-2030 metų plėtros programos valdytojos Sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonės „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“ aprašą Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione. Tačiau visoje Lietuvos teritorijoje mobiliųjų odontologijos paslaugų, kurios būtų finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, nėra teikiama, o jų poreikis – itin didelis.


 
- Vyriausybės programoje užsimota sukurti bendrą sistemą, užtikrinančią galimybę regionų bei miestų gyventojams gauti vienodai kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kaip tai gali veikti odontologijoje?
 
- Skatinant visų sistemoje veikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos – privačios ar valstybinės, glaudų bendradarbiavimą. Didesnį paslaugų prieinamumą ir pirminės odontologinės priežiūros buvimą arti paciento gali užtikrinti privačių odontologijos įstaigų įtraukimas. Siūlome keisti odontologijos finansavimo modelį, suteikiant galimybę pacientui tiesiogiai pasirinkti gydantį odontologą, atskiriant nuo šeimos gydytojo komandos teikiamų paslaugų, koncentruojantis į burnos ligų profilaktiką, o ne gydymą.
 
- Vyriausybė numačiusi kelti specialistų kvalifikaciją. Odontologų rūmai ne kartą kėlė klausimą dėl prastai vykdomos profesinės kvalifikacijos priežiūros...
 
- Siūlome įtraukti Rūmų profesinę savivaldą ir panaudoti mūsų bendruomenės specialybines kompetencijas keliant profesinę kvalifikaciją. Dabartinė praktika, kai reali profesinės kvalifikacijos priežiūra nėra vykdoma, neužtikrina, jog organizuojami tobulinimo renginiai būtų kokybiški, kad būtų išvengta situacijų, kai sveikatos priežiūros specialistus moko lektoriai, neturintys reikiamų kompetencijų (pavyzdžiui, vadybininkas moko odontologus apie dantų plombavimą). Rūmai turi ilgametę patirtį organizuojant kvalifikacijos tobulinimą bei vertinant kitų mokymo organizatorių renginius. Todėl profesinės savivaldos įtraukimas užtikrintų geresnę tobulinimo renginių kokybę, o kartu sumažintų administracinę naštą viešojo sektoriaus specialistams.


 
- Planuojama pagaliau suimti į nagą stringančią e.sveikatą. Pastaroji kamuoja ir odontologus?
 
- Vienas didžiausių poreikių – informuoto paciento sutikimas, kas akivaizdžiai sumažintų administracinę naštą ne tik odontologijos specialistams, bet ir visiems sveikatos priežiūros sektoriams, taip pat padėtų atsisakyti popierinės medicininės dokumentacijos, kas sveikatos priežiūros specialistams suteiktų galimybę daugiau laiko skirti pacientui.
 
- Numatoma didinti gydytojų, slaugytojų rengimą ir profesijos patrauklumą. Gydytojų odontologų mūsų šalyje, rodos, netrūksta?  
 
- Įgyvendinant šią nuostatą, būtina įtraukti ir gydytojų odontologų padėjėjų trūkumo klausimą. Gydytojų odontologų padėjėjų trūkumas yra analogiškas slaugytojų trūkumui. Šiuo metu galiojančių gydytojų odontologijos praktikos licencijų (gydytojų odontologų ir gydytojų odontologų specialistų) yra 4984, burnos higienistų – 1785, o gydytojų odontologų padėjėjų – 2200. Statistinė informacija yra akivaizdi, o faktinė, įvertinus, kad ne visi specialistai, turintys galiojančias licencijas, verčiasi atitinkama praktika – dar blogesnė. Todėl siūlome spręsti šį klausimą ne tik didinant profesijos patrauklumą, darbo sąlygas, bet atnaujinti kitų sveikatos priežiūros specialistų (pavyzdžiui, odontologų pagalbininkų) rengimą bei jų įtraukimą į paslaugų teikimo procesą.


 
- Kokie realūs žingsniai turėtų būti žengti, kad pagaliau atsikratytume bedančių tautos etiketės?
 
- Vyriausybės nutarimu buvo nustatyti kriterijai, kad sutartys dėl paslaugų, kurios einamaisiais metais nebuvo apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, gali būti sudarytos tik, jeigu šios paslaugos atitinka nustatytas papildomas sąlygas. Vadinasi, sutartys gali būti sudaromos, kai nepatenkinamas PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų atitinkamų paslaugų poreikis ir neužtikrinamas jų teikimo mastas. Nors Lietuva vadinama bedančių tauta, pacientams yra ribojama galimybė pasirinkti įstaigą ir gydytoją, kuris teiks dantų protezavimo paslaugas, kadangi su naujais dantų protezavimo paslaugų teikėjais kol kas nėra sudaromos sutartys protezavimo paslaugos atlikti. Priežastis – jau yra užtikrinamas paslaugų teikimo mastas ir naujos gydymo įstaigos nereikalingos.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!