- Apdovanojimas jums įteiktas ypatingu metu, kuomet Vilnius švenčia jubiliejų. Ar kojos drebėjo žengiant į sceną atsiimti Šv. Kristoforo statulėlės?
- Užlipus ant scenos renginio didybė tikrai užburia ir pakerta kojas. Iš tikrųjų tiek jaudulys, tiek dėkingumas už gautą įvertinimą – viskas susimaišė, o mero pasveikinimas buvo labai šiltas.
Nors gimiau Panevėžyje, nuo studijų laikų apsistojau Vilniuje. Dabar mes jau visa šeima esame vilniečiai, nes čia gyvena ir tėveliai. Kadaise Vilniuje tuokėsi ir gyveno mano proseneliai. Aš šiame mieste studijavau ir sutikau savo meilę... Baigiau biologijos studijas, po kurių man iš karto pasiūlė studijuoti doktorantūroje. Taip ir nusėdau Vilniuje. Nors tais laikais gavus paskyrimą buvo galimybė išvažiuoti į augančius miestus, ten gauti butą ir visas galimybes. Bet mokslas man buvo arčiau širdies, todėl pasilikau savo Alma Mater iki dabar. Buvau ir doktorantė, ir laborantė, ir docentė, ir profesorė. Be abejo, sostinė lieka šalies širdis, iš tikrųjų ir mano širdis yra šioje vietoje.
 
- Kaip pasikeitė jūsų gyvenimo ritmas, kuomet palikote NVI vadovės pareigas?
- Mažiau administracinio darbo, vadinasi, daugiau laiko mokslui, pedagogikai. Vargiai pasaulyje yra žmonių, kurie mėgtų administracinį, biurokratinį darbą. Be abejo, visi atsikvepia, kuomet gali dirbti tai, kas yra arčiau širdies. Be to, esu Nacionalinės sveikatos tarybos narė, Europos komisijos vėžio pakomitečio ekspertė. Veiklų tikrai nestinga ir vos spėju suktis. Didelis pliusas mano doktorantams, nes šiek tiek daugiau dėmesio skiriu jų darbams ir jaučiu, kad artėja kelių disertacijų gynimai. Džiaugiuosi už jaunimą, kad jie daro puikius mokslinius darbus ir stumia mokslą į priekį. Tai šiuo metu turbūt svarbiausias mano gyvenimo prieskonis.
NVI esu pavaduotoja mokslui ir plėtrai. Šiuo metu aktyviai ruošiamės ir laukiame užsienio ekspertų, kurie įvertins mūsų penkerių metų mokslo pasiekimus. Instituto moksliniai rodikliai gerėja ir gerėjo anksčiau. Bent jau Europos kovos su vėžiu planas numato, kad mokslas tokiose gydymo įstaigose, kur gydomas vėžys, privalo būti aukšto lygio.
 
- Kodėl kadaise pasirinkote būtent genetiką?
- Kai rinkausi specialybę, retai kas žinojo, kas yra genetika. Galbūt biologijos mokytoja kiek sudomino ar tuo metu po ranka pasitaikė populiarios knygelės apie genetikos pasiekimus. Man ši sritis atrodė perspektyvi ir neištyrinėta. Turbūt pataikiau kaip pirštu į akį, nes augant mano žiniomis kartu augo ir ši sritis. Dabar genetika yra svarbi medicinos mokslo pagalbininkė, padedanti formuoti personalizuotos medicinos lygį.
 
- Ar genetikai smarkiai pasistūmėjo į priekį sprendžiant vėžio kilmės klausimus?
- Manau, kad taip. Dabar turbūt madas diktuoja kovidas. Kadangi šią ligą kontroliavome vakcinomis, visi domisi, ar bus sukurtos vakcinos nuo vėžio. Kovai su vėžiu  jų turime visą spektrą. Pirmiausia prevencinę vakciną nuo Žmogaus papilomos viruso. Anksčiau vakcinacija vyko mažais tempais, dabar, kai Europos Sąjungos kovos su vėžiu planas numatė aiškias gaires, jog turi būti paskiepyta ne mažiau 90 procentų tikslinės populiacijos, prevencinės vėžio vakcinacijos sritis plečiasi. Gydomosios vėžio vakcinos taip pat aktyviai kuriamos ir yra  individualizuotos, genetika pagrįstos. Pradžioje tenka sužinoti individualų naviko genetinį profilį ir tuomet imunogeniškiausius pokyčius panaudoti imuniniam atsakui aktyvuoti. Manau, kad tai yra viena perspektyviausių šiandienos vėžio gydymo strategijų.
Apie dešimt procentų vėžių yra paveldimi, bet net ir šioje srityje mokslininkų rankos nenuleistos. Siūlomos prevencinės priemonės, visų pirma diagnostinės procedūros, kad  užkirsti kelią vėžiui atsirasti arba bent jau diagnozuoti jį anksti. Bet taip pat yra ir prevencinės chirurginės procedūros. Kuomet moteris, paveldėjusi BRCA geną, yra susilaukusi vaikelių, siūlome rizikos organus pašalinti, kas ženkliai sumažina vėžio riziką.
 
- Kodėl taip sparčiai daugėja išgirstančių šią baisią diagnozę?
- Svarbu nestigmatizuoti ir nesigąsdinti vėžio, kadangi tiek krūties, tiek prostatos, tiek storosios žarnos vėžį nustačius pirmos stadijos, penkerių metų išgyvenamumas siekia net 90 procentų. Dauguma visiškai pasveiksta. O kodėl vėžio diagnozę girdime dažniau? Todėl kad gyvename ilgiau! Kai žmonės anksčiau vidutiniškai gyveno penkiasdešimt šešiasdešimt metų, vėžio diagnozę išgirsdavo gan retai. Tai visgi vyresnio organizmo liga. Bet anksti nustatyta liga tikrai yra kontroliuojama, kadangi turime daugybę prevencinių priemonių, kada žmonės gali nuolat tikrintis sveikatą ir nemokamai, valstybė į tai investuoja. Liga, nors tampa dažnesnė dėl vyresnės visuomenės, iš tikrųjų ji yra labiau kontroliuojama ir į ją nebereikėtų žiūrėti kaip į mirties nuosprendį.
 
- Gal į pagalbą onkologams atskubės „genų žirklės“, apie kurias pastaruoju metu dažnai kalbama...
- Negalime paleisti nekontroliuojamų „žirklių“, nes tuomet jos sukarpytų visą DNR. O CRISPR/Cas genų redagavimo technologija leidžia kontroliuojamai kirpti reikiamas DNR vietas ir pataisyti klaidą. Kaip važiuojant mašina naudojame žemėlapio gidą, taip ir su genomo „žirklėms“ galima duoti instrukciją, į kurią vietą nuvykti ir kur įkirpti. Tiesiog viename svarbiame taške įkirpus DNR galima sustabdyti geno raišką, pakeisti baltymo veikimą. Kol kas tokie eksperimentai yra atliekami mėgintuvėlyje ir visus genų redagavimo taikymus pradedame nuo monogeninių ligų, kurios paveldimos dėl vieno geno pokyčio. O vėžys, deja, yra daugelio genų pakitimai, desperatiškai atsiradę naviko ląstelėse. Ten „žirklėmis“ būtų daug darbo ir jos kol kas tam nepasirengę. Tad kol kas daugiau naudojamos kitos technologijos, pavyzdžiui, imuninių ląstelių perprogravimas, jas nukreipiant į naviką.

---

 
Dosjė
1989 m. baigusi Vilniaus universitetą jame dirba, nuo 2001 dėsto; profesorė (2011).
Nuo 2016 m. Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, nuo 2019 m. laikinai ėjo direktoriaus pareigas.
Stažavo Suomijos darbo aplinkos tyrimų institute (2000 m., 2003 m. ). Lietuvos onkologų draugijos valdybos pirmininkė.
Mokslinio darbo sritis – genetiniai ir epigenetiniai vėžio ir kitų ligų patogenezės mechanizmai.
Apdovanojimai: Lietuvos mokslo premija (su F. Jankevičiumi, 2018). Gedimino ordino Riterio kryžius (2019).

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!