Prieš savaitę dienos šviesą išvydo ne vieno jaunuolio baimė – buvo paskelbtas šaukimo į nuolatinę privalomąją karo tarnybą sąrašas. Tačiau kasmet internete pasirodantis sąrašiukas sukelia ne tik neigiamus jausmus, bet ir parodo visuomenės ydas – prastėjančią sveikatą, poreikį rūpintis psichine sveikata bei tai, kad ne visais klausimais galime kalbėti apie lygybę.
Lietuvos kariuomenės pateiktais duomenimis, 2020 m. savo noru karinę tarnybą atliko 137 merginos, o pernai – 92.
Sveikatos problemos
Sveikatos tikrinimas norint patekti į privalomąją karinę tarnybą – vienas svarbiausių žingsnių vieniems jos išvengti, kitiems gi išgirsti, kad nors ir norai dideli, teks juos atidėti. Ir skaičiai šypsenos veide nekelia, o parodo, kad bendras jaunuolių sergamumas ir ligotumas yra gan didelis.
Prieš šešetą metų Karo medicinos tarnybos karinės medicinos ekspertizės komisijos pirmininkas majoras Vilius Kočiubaitis LRT vardijo, kad 2015 m. buvo įvykdyta apie 8 tūkst. ekspertizių. Iš jų 61,4 proc. šauktinių buvo pripažinti tinkamais karinei tarnybai, 31 proc. – netinkamais, 7,6 proc. šauktinių karinė tarnyba buvo atidėta.
Prieš trejus metus diena.lt portale kalbinta Daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karių sveikatos priežiūros sektoriaus viršininkė pulkininkė leitenantė Nijolė Bražinskaitė teigia, kad 2017-2018 m. dėl prastos sveikatos į tarnybą buvo nepakviesta 40 proc. šauktinių. Leitenantė taip pat įvardija ir pagrindinę priežastį, dėl kurios jaunuoliai tarnybai dažniausiai netinkami. Pasirodo, nuo bendro šauktinių, pripažintų netinkamais, skaičiaus net 30-37 proc. kenčia nuo psichikos ligų ir problemų.
Deja, bet nauji skaičiai rodo prastėjančias tendencijas. Lietuvos kariuomenės pateiktais duomenimis, 2020 m. buvo atlikta 6 390 medicininių apžiūrų, po kurių tarnybą atlikinėjo tik 3 352 šauktiniai (52,5 proc.). Pernai netinkamų karo prievolininkų skaičius didėjo ir nors duomenys dar nėra galutinai apskaičiuoti, tikimasi, kad jų bus apie 4 tūkst., kai tuo metu tinkamais pripažinti tik 3 051.
Galimybė kitaip atlikti tarnybą
Desmondas Dosonas. Vardas, puikiai žinomas žmonėms, kurie karo tarnybą mato pro kitą prizmę. Dėl asmeninių įsitikinimų šis žmogus Antrojo pasaulinio karo metais atsisakė imtis ginklo ir Okinavos mūšyje išgelbėjęs kelias dešimtis sužeistųjų tapo didvyriu, atsižvelgiant į tai, kad gelbėjimo operaciją vykdė be ginklo.
„Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba yra atliekama vietoj nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos arba paskelbus mobilizaciją ir tik tuo atveju, jeigu karo prievolininkas dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų jos negali atlikti su ginklu. Karo prievolininkų prašymus dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo nagrinėja ir rekomendacijas dėl prašymų pagrįstumo teikia specialioji komisija, sudaryta iš asociacijų, tradicinių religinių bendruomenių ir religinių bendrijų, aukštųjų mokyklų atstovų“, – apie tokią pačią galimybę pasakoja Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.
Ir nors tai – puiki alternatyva pacifistams, Desmondas Dosonas, galima sakyti, šiek tiek prikišo pagalių į ratus tiems, kurie trina rankeles, nes dėl sveikatos problemų negali atlikti privalomosios karinės prievolės. Alternatyvią karo tarnybą prievolininkai, viceministro teigimu, atlieka valstybės ar savivaldybių institucijose arba įstaigose dirbdami visuomenei naudingą darbą. O tai – puiki proga įtraukti nemažą skaičių žmonių, kurie išvengia fiziškai sunkios tarnybos.
„Šiuo metu vertinamos galimybės dėl alternatyvios krašto apsaugos tarnybos atlikimo instituto tobulinimo, siekiant sudaryti galimybę didesnei grupei jaunuolių rinktis alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jeigu yra objektyvios priežastys, ribojančios galimybę atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Tam planuojama atlikti analizę dėl poreikių ir galimybių – ar tai būtų tarnybos vietų atlikimo plėtra, ar kad alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą galėtų atlikti ir dėl sveikatos problemų negalintys atlikti privalomą pradinę karo tarnybą karo prievolininkai“, – pabrėžia Ž.Tomkus.
Ar ateis moterų eilė?
„Jei įsipliekstų kariniai veiksmai, moteris negalėtų pasakyti, kad būtent dėl jos lyties niekas negali jos skriausti. Priešui paprasčiausiai tai nerūpėtų, – pareiškia 25-erių metų Ana (vardas pakeistas), – tačiau dabar jos tai naudoja kaip argumentą, kai kalba pakrypsta apie visuotinį šaukimą.“
2015-aisiais Ana savo noru atliko privalomąją karo tarnybą ir, kaip pati teigia, šio sprendimo nesigaili. Jos nuomone, metas į šoną patraukti „aš esu mergina“ kortą ir eiti padėti valstybei. „Moterys nebėra tik mamos. Amžius, kada susilaukiama vaikų, didėja, todėl puikiausiai galime atlikti tarnybą. Nebūtinai miške su ginklu, tačiau papildomų rankų visada reikia ligoninėse ar kažkur kitur“, – pasiūlymus dalija mergina.
Tačiau visuomenė šiuo klausimu dar stipriai susipriešinusi: daug kas vis dar mano, kad moterims ne vieta kariuomenėje. Iniciatyvos nematyti ir iš merginų. Lietuvos kariuomenės pateiktais duomenimis, 2020 m. savo noru karinę tarnybą atliko 137 merginos, o pernai – tik 92.
Nors nuo platesnių komentarų susilaiko ir Krašto apsaugos ministerija, jos neseniai paruošta Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studija pasiekė ir žiniasklaidą.
Dokumente, kurį skelbė BNS, įtraukiamos ir merginos, tačiau pabrėžiama, kad prireiktų ne vienerių metų, norint užtikrinti tarnybą didesniam žmonių skaičiui. Tad panagrinėkime, kokių pokyčių reikalautų šis naujas įstatymas. Nusprendus, kad šauktinėmis gali tapti ir merginos, reiktų papildomai modeliui išlaikyti skirti 220 mln. eurų bei dar papildomai lėšų karinei technikai, infrastruktūrai, administravimui bei naujų batalionų įkūrimui.
Ir nors tokios Europos šalys kaip Norvegija ir Švedija jau seniau įgyvendinusios šį planą, Lietuvos Seime daug palaikančiųjų neatsiranda. 2016 metais, dabartinės valdančiosios konservatorių partijos to meto krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, siūlydama visuotinę karinę prievolę, omenyje turėjo tik vaikinus.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: