Nusidriekė eilės
„Mieli kolegos, prašome nesiųsti alergologams ir klinikiniams imunologams pacientų, kurie nenori skiepytis nuo COVID-19. Nėra jokių mistinių tyrimų, kurie parodys, ar bus alergija skiepui, ar numirs nuo skiepo ir panašiai. Mes nedalijame kontraindikacijų skiepams kodų“, – medikų bendruomenės internetiniame puslapyje prašo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja alergologė- klinikinė imunologė prof. Laura Malinauskienė.
 
Susisiekus su profesore, ši patvirtino, jog trečdalis pacientų iš tiesų nerimauja, nori pasitarti su gydytoju alergologu ir, išgirdę šio argumentus, ramiai priima sprendimą skiepytis. „Bet du trečdaliai yra tokių, kurie tvirtina neturintys finansinių galimybių tirtis – jiems reikia galimybių paso ir padūduok. Jį privalai konsultuoti, nors nėra jokio apčiuopiamo pagrindo, kad dėl skiepo galėtų išsivystyti alerginė reakcija“, – pasakoja L.Malinauskienė.
Pasak profesorės, dėl šios priežasties smarkiai išaugo eilės klinikose. Jei anksčiau pas alergologą buvo galima pakliūti per dvi savaites, dabar gali tekti palaukti ir kelis mėnesius.
 
Savo ruožtu šeimos gydytojai replikuoja esą specialistai kartais irgi gali padirbėti – kodėl visas krūvis gula vien ant šeimos gydytojo pečių. Profesorė, kuri dėl alergijos nuo COVID-19 skiepo nėra atleidusi dar nė vieno, atsako, jog tokių pacientų nesikrato, bet pas alergologą ir klinikinį imunologą konsultacijos visų pirma turi ateiti toks pacientas, kuriam po vakcinacijos pasireiškė padidėjusio jautrumo, imuninės sistemos sukeliama reakcija. Kaip pasakoja, kolegos Kaune turi tokius du pacientus, kuriems po pirmų vakcinacijų išsivystė greito tipo alerginės reakcijos ir kurios buvo patvirtintos tyrimais. Bet tokių atvejų, kuomet pranešama apie anafilaksinį šoką, nei Vilniaus, nei Kauno alergologai teigia nesulaukę.
 
„Šeimos gydytojas turėtų suprasti, kas yra anafilaksija: kada krenta spaudimas, greitai vystosi reakcija, atsiranda generalizuoti bėrimai, tynimai, dusulys – greita reakcija nuo bet kokio vaisto, ypač leidžiamos jo formos, o ne maisto, nuodų... Tuomet, net jei žmogus nebuvo skiepytas, tikrai galėtų būti siunčiamas konsultacijos pas alergologą ir klinikinį imunologą. Taip pat žmogus visada turėtų pakliūti pas alergologą, jeigu kas nors atsitiko po skiepo.
 
Nuo skiepų neatleidžia
Kad alergologai patiria didelį spaudimą, patvirtina ir Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų prezidentė doc. dr. Jūratė Staikūnienė-Kozonis. Kaip tvirtina medikė, yra kategorija žmonių, kurie nebijo jokių kitų skiepų – nuo erkinio encefalito skiepijasi, nuo gripo skiepasi, bet nuo COVID-19 – ne. O šeimos gydytojų siuntimai, kuriuose prašoma alergologo konsultacijos dėl skiepo, dažniausiai būna be jokių paaiškinimų.
 
„Šeimos gydytojai net ir neketina aiškintis. Man žmonės netgi yra sakę: „Pradėjau pasakoti, kas man buvo, o šeimos gydytojas mane nutraukė: jūs geriau eikite pas alergologą ir jam pasakokite“. Mes visi turėtume labiau išklausyti pacientus ir juos siųsti kryptingai, ypač tuos, kuriems tikrai reikia alergologo konsultacijos, o ne tuos, kurie nori, pageidauja ir reikalauja. Pastarieji, norėdami išsireikalauti atleido nuo skiepo, paprastai būna pikti, nusiminę, grasina netgi advokatų susidorojimu“, – pasakoja Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos prezidentė.
 
Ji pabrėžia, jog alerginės reakcijos dėl skiepo būna itin retos.
„Dirbu universiteto ligoninėje ir žinau, kiek beatliktume mėginių alergijai nustatyti, iš tūkstančio gal buvo vienas ar du abejotini. Tad pas alergologą turėtų eiti tie pacientai, kurie jau patyrė anafilaksinę reakciją nuo pirmojo skiepo. Tai nereiškia, kad jie automatiškai turi būti atleisti nuo antrojo, jokiu būdu. Jiems turi būti ieškoma alternatyvi vakcina. Ir pas gydytojus alergologus turėtų kreiptis tie pacientai, kurie iš tiesų yra patyrę anafilaksines reakcijas ne nuo maisto, ne nuo vabzdžių įkandimo, bet nuo vaistų, pavyzdžiui, leidžiamų operacijos metu ar nuo buvusių vakcinų. Taigi, ratas, kam reikėtų ištyrimo ir specialisto konsultacijos, iškart susiaurėja“, – sako J.Staikūnienė-Kozonis.
 
Apipila skundais
Savo ruožtu Vilniaus krašto alergologų ir klinikinių imunologų draugija rugsėjo gale siuntė raštą Sveikatos apsaugos ministerijai, bet dar jokio atsakymo nesulaukė.
 
„Mūsų alergologų visuomenė Lietuvoje nėra didelė. Pavyzdžiui, išsitirti su dažniausiai COVID-19 vakcinų sudėtyje esančiomis pagalbinėmis medžiagomis gali tik Vilniaus Santarų ir Kauno klinikų alergologai. Netgi Klaipėdoje šie tyrimai neatliekami, nekalbant apie Šiaulius ir Panevėžį. O alergijos vakcinoms TLK kodą gali suteikti visur – Šiauliuose, Panevėžyje ar Vilniuje mažame centre dirbantis alergologas – nuo jo noro priklauso, ar jis nori bartis su pacientais, ar ne. Kuomet laikomės principingos pozicijos, turime ne vieną skundą. Jeigu nenori gauti skundų, tuomet gali lengva ranka dalinti (atleidimus nuo skiepo – red.)
 
Ministerijos prašytume, kad šeimos gydytojui būtų suteikti platesni įgaliojimai, kad jis, pasikonsultavęs, gavęs išvadas iš specialistų, galėtų suteikti kontraindikacijos skiepui galimybę“, - sako prof. L.Malinauskienė.
 
Pacientai seka pasakas
Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. Julius Kalibatas mūru stoja už šeimos gydytojus.
„Masė žmonių nenori skiepytis dėl įvairiausių priežasčių. Netiki skiepais. Jie nesako gydytojui, kad iš principo yra antivakseriai ir, norėdami išvengti skiepo, bando surasti medicininių priežasčių.
 
Viena jų – tai alerginė reakcija ir mūsų aiškinimai, kad tokia reakcija kaip anafilaksinis šokas iš milijono gali būti tik vienas kitas atvejis, neveikia. Jie aiškina, kad kažkada vaikystėje įkando bitė ir prasidėjo žiauri alerginė reakcija – vos nenumirė. Kitas pasakoja, kaip suvalgė uogą – irgi prasidėjo didžiulė alergija. Žodžiu, seka visokias pasakas, o šeimos gydytojas, norėdamas apsidrausti, išrašo siuntimą pas specialistą. Alergologai pyksta ant šeimos gydytojų, klausia, ką jūs darote. Bet ką daryti, kai žmogus ateina ir sako, mane nuo gripo paskiepijo ir man buvo anafilaksinis šokas. O jeigu vienąkart vakcinuojant pasireiškė anafilaksinis šokas, aišku, tai yra pagrindas pacientą siųsti pas alergologą tolesniam ištyrimui.
 
Susidaro situacija, kad alergologai be reikalo apkraunami, šeimos gydytojams gadinami nervai ir eilinį kartą perkrauname sveikatos apsaugos sistemą“, – atsidūsta J.Kalibatas.

---

 
Komentaras
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė:

- Tai yra žmonių sąmoningumo klausimas. Man atrodo, tiems, kurie nori išvengti skiepo, nors tai yra visiškai nepagrįstas noras, kontraindikacijos yra žinomos ir viena pagrindinių – alerginė reakcija į vakcinos komponentus. Tai nereiškia, kad alergija pieno produktams ar kažkada buvęs neaiškios kilmės bėrimas yra pakankamas pagrindas siųsti pacientą konsultacijos pas specialistą. Neabejoju, kad ir šeimos gydytojai tai paaiškina pacientams, bet pastarieji vis tiek nori išbandyti visas galimybes to skiepo atsisakyti ir šiuo atveju piktnaudžiauja situacija.

---

 
SAM atsakymas
Ši tvarka nėra reglamentuojama sveikatos apsaugos ministro įsakymu, o gydytojų kompetencija yra nustatyta jų medicinos normose.
 Kaip informuoja Lietuvos Alergologų ir klinikinių imunologų draugija, šeimos gydytojas gali siųsti pacientą alergologo-klinikinio imunologo konsultacijai 2 atvejais ištirti dėl alergijos vakcinos sudedamosioms dalims, atliekant odos alergologinius mėginius:
1. jei buvo alerginė reakcija po pirmosios  COVID 19  dozės – tirti su alternatyvia vakcina tam,  kad saugiai būtų parinkta kita vakcina ir skiepijama antra doze;
2. jei buvo įvykusios anafilaksinės reakcijos į leidžiamus vaistus, kitas vakcinas, ar operacijos, anestezijos metu – leidžiamoje vaisto formoje gali būti konservantai, kurie yra ir COVID-19 vakcinų sudėtyje – polietilenglikolis arba polisorbatas (anafilaksija nuo maisto, geriamų vaistų, vabzdžių nėra indikacija atlikti mėginius dėl alergijos COVID-19 vakcinai, nes joje nėra nei vieno baltymo – latekso, kiaušinio,  mielių, žuvies).

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!