Naujas efektyvumo rodiklis
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos bei Europos sveikatos sistemų ir politikos stebėjimo centro parengtoje ir 2021 m. paskelbtoje sveikatos būklės Lietuvoje apžvalgoje nurodoma, kad didelis mūsų šalies gyventojų mirtingumas ir prasta sveikatos būklė daugiausiai susiję su elgsenos rizikos veiksniais. Apskaičiuota, kad beveik pusę visų mirčių Lietuvoje galima susieti su elgsenos ir aplinkos rizikos veiksniais, įskaitant su mityba susijusius rizikos veiksnius, tabako ir alkoholio vartojimą bei mažą fizinį aktyvumą.
 
Jau yra moksliškai įrodyta, kad bendrasis rūkalių mirtingumas yra 1,7 karto didesnis už nerūkančiųjų mirtingumą. Pusė pradėjusiųjų rūkyti paauglystėje ir neatsisakiusiųjų šio žalingo įpročio – miršta nuo rūkymo sukeltų ligų. Ketvirtadalis rūkančių asmenų miršta sulaukę vidutinio amžiaus, ir jų gyvenimo trukmė yra 20-25 m. trumpesnė nei nerūkančiųjų. Kiti miršta vyresniame amžiuje, jų gyvenimo trukmei sumažėjus apie 7-8 m., palyginti su nerūkančiais žmonėmis.
 
Tad, siekdamas tiksliau įvertinti, kokią žalą padaro rūkymas lietuvių sveikatai, nuo 2021 m. NTAKD turi naują veiklos efektyvumo vertinimo kriterijų: nuspręsta kasmet stebėti, kiek gyvenimų nutraukė su rūkymu susiję piktybiniai navikai. „Mirtingumo rodiklis yra patikimas, kasmet renkamas oficialiosios statistikos rodiklis, – pasakoja NTAKD direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian, – atspindintis svarbų NTAKD uždavinį – mažinti rūkančiųjų skaičių Lietuvoje ir jo sukeliamą naštą visuomenei. Kasmet rūkymas nusineša daugiau nei 1,5 tūkst. gyvybių (apie 14 proc. mirčių), taigi rodiklio stebėsena ir jo mažinimas yra svarbus.“
 
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nuo 2019 m. buvo stebimas mirtingumo nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mažėjimas, o 2021 m. šis rodiklis sumažėjo 12 proc., palyginti su 2020 m. Vyrų, mirusių nuo šių piktybinių navikų, 4 kartus daugiau nei moterų. Daugiau nei du trečdalius (73 proc.) visų mirčių, kurių pagrindinė mirties priežastis yra su rūkymu susiję navikai, sudarė trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai. Likę piktybiniai navikai nėra tokia dažna mirties priežastis: lūpų burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai – 20 proc., gerklų piktybiniai navikai – 7 proc.
 
Rūkome tiek pat, o sergame... mažiau?
Tačiau šalia atsargaus su piktybiniais navikais susijusio optimizmo skamba ir liūdna gaidelė – mat pačių rūkančiųjų (pasisakiusių rūkiusių per pastarąjį mėnesį) skaičius per pastaruosius metus ne mažėjo, kaip planuota, o netgi šiek tiek padidėjo: nuo 33,9 proc. 2019 m. iki 34,9 proc. 2022 m., atsilikdamas nuo planuoto kone penkiais procentais. Kita vertus, sumažėjo vidutinis per dieną surūkomų cigarečių skaičius – nuo 13,5 cigarečių 2016 m. iki 11,9 cigarečių 2021 m. Taip pat verta paminėti, kad 18-24 metų amžiaus jaunuolių grupėje rūkiusiųjų tabako gaminius sumažėjo nuo 32,6 proc. 2016 m. iki 27,8 proc. 2021 m.
Kaipgi čia taip atsitiko, kad rūkome vis tiek pat, bet... surūkome mažiau cigarečių, o ir sergame nuo to rūkymo mažiau?
 
„Tabako industrijos atstovai be tradicinių cigarečių visuomenei siūlo daug alternatyvių nikotino turinčių produktų, – išsako prielaidą G.Belian. – Apie ilgalaikę naujoviškų tabako gaminių žalą mokslininkai dar nežino pakankamai, bet gamintojai rinkai šiuos gaminius pristato kaip „saugesnę alternatyvą“ įprastiems tabako gaminiams ar priemonę, galinčią padėti mesti rūkyti. Tarp jas vartojančių žmonių vyrauja nuostata, jog elektroninės cigaretės ir garinimas yra nekenksmingi. Elektroninės cigaretės neskleidžia dūmų taip, kaip įprastos, todėl jos gali atrodyti saugesnės, tačiau daugelis „kvapiuosiuose“ elektroninių cigarečių skysčiuose esančių cheminių medžiagų gali neigiamai paveikti vartotojų ir kitų garus įkvepiančių asmenų sveikatą.“
 
NTAKD direktoriaus pavaduotoja taip pat primena, kad Europos respiratologų draugijos (ERS) 2019 m. publikacijoje teigiama, jog jokie alternatyvūs nikotino tiekimo produktai nėra patvirtinti kaip veiksmingos priemonės norint mesti rūkyti, esą tam trūksta patvirtinančių įrodymų.
 

„Bet koks rūkymas yra žalingas, todėl žmonės turėtų visiškai mesti rūkyti, o ne ieškoti „sveikesnių“ alternatyvų“, – sako NTAKD direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.

 
Dar viena priežastis
NTAKD ataskaitos duomenimis, 2021 m. mirtingumas nuo rūkymo sukeltų navikų sumažėjo net daug daugiau nei buvo iš pradžių numatyta. Viena atsargių to prielaidų – padidėjęs alternatyviųjų nikotino naudojimo variantų pasirinkimas, tačiau yra ir dar viena. Mat, Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, daugelio šalių patirtis rodo, kad vėžiu sergančių pacientų grupei būdingas didesnis COVID-19 ligos komplikacijų ir mirčių nuo COVID-19 dažnis.
 
Moksliniai tyrimai rodo, kad COVID-19 pacientų mirtingumas yra daug didesnis tarp tų, kurie sirgo širdies ir kraujagyslių liga, diabetu, aukštu kraujospūdžiu, lėtine kvėpavimo liga ar vėžiu nei tarp tų, kurie nesirgo lėtinėmis ligomis iki užsikrėtimo COVID-19. Tai rodo, kad ligos iki užsikrėtimo turi įtakos didesniam žmogaus jautrumui susirgti COVID-19, kur galimos komplikacijos ir mirtis.
 
2020-2022 m., kaip žinote, turėjome COVID-19 pandemiją, nusinešusią tūkstančius gyvybių – jaunų ir senų, rūkančių ir metusių. Visų jų priežastimi buvo nurodytas nelemtasis užkratas, tad šios mirtys į navikų statistiką tiesiog nepateko, nors rūkymas joms ir galėjo turėti įtakos – ir neabejotinai daliai jų turėjo. Galima net sakyti, kad pagerinome statistiką kovidinių mirčių sąskaita, kad ir kaip tai ciniškai skambėtų.
 
Didžiulė problema
„Nėra nė vienos sistemos mūsų organizme, kurios nepaveikia cigaretė, – liūdnai atsidūsta gydytojas kardiologas prof. Pranas Šerpytis. – Nekalbant apie širdį ir kraujagysles, tai dar ir gleivinės, ir oda... keičiasi odos elastingumas, spalva. Rūkymas turi įtakos net mūsų virškinimo sistemai. Net lytinei funkcijai. Tai lėtiniai, ne iš karto pastebimi procesai.“
 
Kaip kardiologijos specialistas, P.Šerpytis įvardija dažniausias rūkymo sukeliamas problemas širdies ir kraujotakos sistemai: tai žymiai dažniau pasireiškiantis infarktas, greitesnis kraujagyslių aterosklerozinių procesų vystymasis. „Kelis kartus greitesnis“, – pabrėžia profesorius.
 

„Rūkymas yra didžiulė problema, – sako gydytojas kardiologas prof. Pranas Šerpytis. – Mes daugelį metų kalbame: meskite rūkyti! Tačiau žmonės visiškai to negirdi. O juk priklausomybė nuo nikotino yra pirmoje vietoje pagal paplitimą, lenkia net priklausomybę nuo alkoholio ar tokio narkotiko kaip heroinas.“

 
Problemą mato draudimuose
Gydytojo kardiologo nuomone, rūkančiųjų mūsų šalyje skaičiui mažėti trukdo taip pat ir draudimų politika. „Žmonės visada linkę draudimams priešintis, – teigia P.Šerpytis. – O iš tų, kurie pasiryžta mesti rūkyti, tik penki procentai iš tiesų meta. Ir vis viena, be draudimų, turime kalbėti ir apie alternatyvas tiems, kurių priklausomybė nuo nikotino pernelyg didelė. Turime kalbėti ne tik apie draudimus, bet ir apie švietimą. O jaunimui – dar ir apie užimtumą ir įvairias įdomias veiklas. Juk priklausomybė nuo toksinio rūkymo yra liga – jai yra net atskiras kodas ligų klasifikatoriuje.. Tad, mano galva, turime keisti taktiką: reikia žmonėms pasakyti, kad yra alternatyva. Tai – ir kaitinamasis tabakas, apie kurį jau yra įrodymų, kad jis mažiau kenksmingas už įprastas cigaretes. Ir, matyt, su laiku tų įrodymų atsiras dar.“
 
P.Šerpytis nemenkina bet kokio nikotino gaminio kenksmingumo, tačiau, net ir nebūdami visiškai nekenksmingi, jie, jo teigimu, visgi išskiria kur kas mažiau kenksmingų medžiagų, kadangi neišskiria dūmų. O juk kaip tik tabako dūmuose yra daugiausiai kancerogenų – kai kurie jų yra natūralios tabako lapuose esančios medžiagos, o kai kurie susidaro kaip tik tabakui degant, jį apdorojant, brandinant ir laikant, tokie kaip, tarkim, benzenas, formaldehidas bei specifiniai tabako nitrozaminai. Profesorius teigia laikąs savo pareiga kiekvienam pasakyti pasakyti, kad rūkyti reikia mesti, ir pasiūlyti pagalbą. „Yra įvairūs medikamentai, – vardija pagalbą jis, – pakaitalai su nikotinu, yra ir tie naujieji tabako gaminiai.“
 
„Žinoma, užvis geriausia nerūkyti, – reziumuoja profesorius. – Ir, kad jaunimas nepradėtų rūkyti, skatinti kitas jo veiklas, nevedančias į priklausomybę. Pradėjus rūkyti, mesti žymiai sunkiau, mat vieną priklausomybę gali pakeisti kita.“

---

 
Tyrimai
Tyrimai rodo, kad kaitinamojo tabako gaminių vartojimas Lietuvoje auga. 2020 m. atlikto Eurobarometro tyrimo „Europos gyventojų požiūris į tabaką ir elektronines cigaretes“ duomenimis, kaitinamojo tabako vartojimo paplitimas Lietuvoje viršija ES vidurkį. Kaitinamo tabako gaminius bent kartą gyvenime bandė 10 proc. apklaustųjų (16 vyrų ir 6 proc. moterų), ES vidurkis – 6 proc.
Rūkyti nuo sukamų cigarečių pradėjo 6 proc. apklaustųjų, nuo tabako vandens pypkės (kaljano) – 4 proc. Elektroninių cigarečių pirmiausia ėmėsi 2 proc. rūkyti bandžiusių respondentų, o nuo kaitinamojo tabako nepradėjo nė vienas.
 
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto 2022 m. atlikto „Lietuvos gyventojų elektroninių cigarečių ir kaitinamojo tabako gaminių vartojimo paplitimo ir įpročių tyrimo“ rezultatai parodė, kad pagrindiniai veiksniai, nulėmę pasirinkimą pradėti vartoti elektronines cigaretes arba kaitinamojo tabako gaminius, buvo draugų, kolegų ar kitų asmenų, kurie rūkė naujoviškus bedūmius kaitinamojo tabako gaminius, pavyzdys (30,6 proc.) ir galimybė įsigyti įvairių skonių ir kvapų gaminius (28,3 proc.). Tiek tarp elektroninių cigarečių, tiek tarp kaitinamojo tabako gaminių vartotojų populiariausi buvo skonį ir kvapą turintys gaminiai.

---

 
Tarp kitko
Pagal NTAKD 2021 m. atlikto Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo populiacijoje tyrimo duomenis, kaitinamuosius tabako gaminius bent kartą gyvenime buvo išbandę 17,9 proc. 15-64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų. Kaitinamųjų tabako gaminių vartojimo paplitimas buvo didesnis tarp vyrų nei moterų, taip pat tarp 15-34 m. amžiaus gyventojų (32,2 proc.).
Šiuo metu, įgyvendindama Europos Komisijos deleguotąją direktyvą, Sveikatos apsaugos ministerija parengė Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių įstatymo pataisas, kuriomis naikinamos išimtys, taikomos kaitinamojo tabako gaminiams. Jeigu šioms pataisoms pritars Seimas, minėti gaminiai negalės sudėtyje turėti kvapiųjų medžiagų.
Tikimasi, kad Europos Komisijos deleguotosios direktyvos taikymas Europos Sąjungos lygiu leis mažinti tabako gaminių patrauklumą ir vartojimo paplitimą, ypač tarp jaunų asmenų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!