Aplinkos ministerija ypatinga tuo, kad turi derinti du kone priešingus interesus: poreikį saugoti aplinką ir norą naudoti ją ūkinei veiklai. Šios vyriausybės programoje – nemažas dėmesys aplinkosaugai, o aplinkos apsaugos ministrą Povilą Poderskį pirmiausiai pažįstame kaip verslo atstovą. „Lietuvos sveikatai“ jis pasakoja apie kadencijos tikslus.
„Miškų sanitarinė būklė taip pat nėra gera dėl kenkėjų, kurie vis anksčiau pavasarį pradeda graužti miškus. Gal neatrodo, kad tai susiję su klimato kaita, bet susiję ir kelia gan didelių problemų“, - sako aplinkos apsaugos ministras Povilas Poderskis.
- Ministerijos gyvena bendrais rūpesčiais – šiuo metu Vyriausybės programos įgyvendinimo planai gludinami ir sveikatos apsaugai. Kokius prioritetus numatė Aplinkos ministerija?
- Esame numatę keturis svarbiausius prioritetus. Tai – prisitaikymas prie klimato kaitos, siekiant ją švelninti per gamtos atkūrimo ir miškų išsaugojimo tikslus.
Kitas prioritetas – kokybiškas ir prieinamas būstas. Į tai telpa renovacijos, būsto aplinkos temos. Trečiasis prioritetas apima debiurokratizaciją ir skaidrią aplinkos sistemą. Tai visa, kas susiję su procesais, jų efektyvumu. Na, ir paskutinis, ketvirtasis, prioritetas – efektyvi aplinkosauga.
- Kokią reikšmę ministerijos darbui apskritai turės šie prioritetai?
- Aišku, tai – gan platūs dalykai ir mes suprantame, kad jie talpins daug priemonių, kurios irgi brėš strateginę kryptį.
Tačiau tai, ką išvardijau, yra kaip keturios kolonos ar keturi namo kampai, kuriuos tvirtai laikysime visą kadenciją. Jie nubrėš pagrindinę judėjimo kryptį.
- Kadangi išvardijote pagrindinius prioritetus, su jais tikriausiai bus susijusios ir pagrindinės problemos, kurias sieksite spręsti. Kokias jų galėtumėte įvardinti?
- Tų problemų tikrai daug. Jas matome visose srityse, kurias ministerija kuruoja.
Čia ir ta pati klimato kaita, ir mūsų siekis tapti klimatui neutralia valstybe. Taip pat stringanti daugiabučių renovacija, mažas žiediškumo indeksas, kas apima blogus mūsų atliekų perdirbimo rodiklius, tas pačias statybos kainas...
Miškų sanitarinė būklė taip pat nėra gera dėl kenkėjų, kurie vis anksčiau pavasarį pradeda graužti miškus. Gal neatrodo, kad tai susiję su klimato kaita, bet susiję ir kelia gan didelių problemų.
- Koks pagrindinis miškų kenkėjas šiuo metu?
- Tai – žievėgraužis tipografas. Jo populiacijos stebėsena pernai parodė, kad šis kenkėjas pradeda judėti anksčiau, jo yra daugiau. Trečius metus iš eilės jo populiacija didėja.
Stengiamės žiūrėti eglynus ir greičiau reaguoti į žievėgraužių tipografų pasirodymą juose. Taip pat stipriname miškų apsaugą, ypač valstybiniuose miškuose. Siekiame, kad pastebėjus kenkėją būtų galima greičiau gauti miškų tvarkybos leidimus ir greičiau imtis priemonių. Tokia realybė – biurokratijoje veiksmai užstringa net tose vietose, kur bandoma pagelbėti miškui. Biurokratijos mažinimas ir procesų tobulinimas dažnai yra atsakymas į tai, ką turime daryti su įvairiomis problemomis.
- Savo feisbuko paskyroje esate pasisakęs už didesnes vėjo jėgainių statybos apimtis. Kaip to sieksite?
- Pradėkime nuo to, kad Lietuvos energetinė nepriklausomybė yra tas prioritetas, kurio siekiame kaip valstybė. Aš tais pastebėjimais pasidalinau dar tuo metu, kai nebuvau ministras. Šiandien matau sistemą jau iš kitos perspektyvos.
Pagrindinį žodį čia turi Energetikos ministerija. Bet mes taip pat stengiamės dirbti su tais procesais, kurie priklauso mūsų sričiai.
Galima rasti daug būdų palengvinti procedūras tam tikrose vietose. Kartu, žinoma, išsaugant aplinkosauginį aspektą, nes atstovaujant vėjo vystytojams ir kalbantis su jais, galima vienaip žiūrėti į šį klausimą, bet svarbu neprarasti dedamosios, kuri susijusi su aplinka ir jos apsauga. Negalima paminti šio intereso dabar, kai jau esu ministras.
- Kokios tos dedamosios, kurios gali kirstis su aplinkosauginiais interesais?
- Visada yra tie klausimai, susiję su paukščiais, saugomomis teritorijomis, biologine įvairove. Tuos aspektus reikia išsaugoti. Bet teritorijos, kurios nėra saugomos, pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties žemė ir daugelis kitų, tai, manau, kad ten būtų galima spartinti jėgainių statybą ir tam nebūtų jokio didelio prieštaravimo.
-
Taigi tokiose vietose kaip regioniniai parkai vėjo jėgainių nematysime?
- Žiūrint, kokio jie tipo, bet pačiuose regioniniuose parkuose, kaip suprantu, statyba niekada nebuvo ir niekada nebus galima. Bet jei šalia regioninio parko, už penkių kilometrų yra vėjo jėgainė, nemanau, kad ji tam parkui kenkia. Bet čia vėlgi reikia pamatyti konkrečią situaciją. Bet taip, regioniniuose parkuose vėjo jėgainės neturėtų dygti.
-
Daugelis prieštarauja vėjo jėgainių dygimui ir dėl vizualinės taršos. Ką pats apie tai manote?
- Manau, kad vizualinė tarša apspręsta Lietuvos įstatymuose. Yra numatytos saugomos panoramos, kur tas kraštovaizdis saugomas ir svarbus. Na, o kur jo saugoti nereikia, tai ir nereikia. Iš esmės vėjo jėgainės kaip statiniai nebjauroja vaizdo. Jie nėra netipiški Lietuvai. Visada čia buvo vėjo malūnai, dabar jie tiesiog kitokie.
-
Kalbama, kad mažesnės jėgainės draugiškesnės aplinkai.
- Nesu susipažinęs su argumentais, bet manau, kad reikia statyti mažiau, bet didesnių, nes jos yra efektyvesnės ir jas paprasčiau prižiūrėti, lengviau prognozuoti. Elektrinių dydis priklauso ir nuo vietos, aplinkosauginių apribojimų.
Mažesnės jėgainės greičiau sukasi, o didelės lėčiau. Yra niuansų, kurie gali turėti įtakos, kaip prisitaikysime prie aplinkos ir kokį vėjo parką statysime.
- Mūsų leidiniui kalbėjęs žemės ūkio ministras teigė, kad aplinkosauga neturi trukdyti ūkininkavimui. Aplinkosauga dažnai įvardijama kaip trukdis ir kitiems verslams. Kaip jūs pats suvokiate tą derinimą?
- Manau, kad tuos interesus reikia suderinti. Negali nusverti vienos kurios nors srities interesai. Turime rasti balansą, o kaip tai padaryti – vieno atsakymo nėra.
Kiekvienu atveju, kai verslas nori plėtoti kokią nors aršesnę veiklą, vykdomas poveikio aplinkai vertinimas. Šie procesai gana individualūs, nėra vieno kurpalio visiems.
Tačiau sakyčiau, kad tobulinti sistemą tikrai yra kur. Nes vis atsiranda naujų verslų, jie nori vykdyti veiklą, kuri galbūt tarši. Kita vertus, atsiranda ir aplinkos apsaugos priemonių, kurios eliminuoja tą taršos poveikį aplinkai.
Taigi ši sritis nuolat kinta ir turime ją nuolatos peržiūrėti, kad leidimai nebūtų žalingi gamtai, bet kartu neužsmaugtume ir verslo, kuris nori kurtis ir vystytis.
Dosjė
Povilas Poderskis
(g. 1990 m. ) KTU studijavo elektroniką ir telekomunikacijų inžineriją, VDU – filosofiją. Nuo 2024 m. vadovavo Statybos sektoriaus vystymo agentūrai.
Yra dirbęs lobistu, Vilniaus mero patarėju, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, kur skyrė dėmesį Vilniaus miesto modernizavimui bei naujų projektų vystymui. Taip pat dirbo bendrovės „Nord Security“ vykdomuoju direktoriumi.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: