Po skaudžios nelaimės – pasitarimas Seime

Aneta Vaitkienė
2022-09-26
Neseniai Kaune tragiškai nutrūkus jaunos moters ir naujagimio kūdikio gyvybėms, visuomenėje vėl kilo galybė svarstymų apie tai, kad ką tik pagimdžiusios moterys yra be galo pažeidžiamos, ir sveikatos apsaugos sistema šioje vietoje turi galybę trūkumų.
Po skaudžios nelaimės – pasitarimas Seime
Pogimdymine depresija suserga apie 10–15 proc. pagimdžiusių moterų. Dar apie 20–30 proc. visų gimdžiusių moterų niekada nesikreipia pagalbos ir joms niekada nenustatoma pogimdyminės depresijos diagnozė, nors gyvena kančioje.

Seimo narės Paulė Kuzmickienė, Ieva Pakarklytė ir Morgana Danielė (kuri, beje, šiuo metu kaip tik laukiasi) inicijavo pasitarimą dėl pogimdyvinės depresijos ir priemonių, kurių turėtų būti imtasi, kad motinų savižudybių būtų išvengta, o pogimdyvinės depresijos simptomai – laiku pastebėti ir sukontroliuoti.
 
Sistema juda ne ten
„Turime paveldėtą sistemą, kurios nepabijosiu pavadinti atspindinčia požiūrį į moterį kaip į inkubatorių, – kritikos beasmenei sveikatos apsaugos sistemai nepagailėjo M.Danielė. – Biologinių rodiklių stebėjimas, fizinių rodiklių stebėjimas... o psichikos sveikatos nėra. Šalyje, kur turime blogus psichikos sveikatos rodiklius, daugelį metų apie ją kalbame ir darome, didelė nuostaba yra pastebėti, kad sistemoje „nuo gimimo iki senjorų“ neturime „nuo gimimo“. Psichikos sveikata iš tiesų turėtų būti horizontaliai integruota į visą mūsų sveikatos sistemą, pradedant nuo pat pirmųjų mūsų gyvenimo dienų.“
 

Pasitarime dalyvavusi psichologė Sigita Valevičienė dirba abiem stovykloms – ji konsultuoja ir medikus, ir gimdyves. Tai jai leidžia matyti problemą iš visų pusių, ir vaizdas jos nedžiugina: „Kol nepasikeis sveikatos sistemos darbuotojų emocinė būsena, su šita problema turėsime daug reikalų. Niekur kitose srityse nesu mačiusi, kad būtų taip blogai, kaip dabar yra sveikatos srityje. Žmonės pervargę. Mes norime, kad gydytojau klaustų „kaip tu gyveni?“, bet jie ir patys savęs to neklausia, nes neatlaikytų atsakymo.“
 
S.Valevičienė išsakė prielaidą, kad reikėtų jau į studijų programas įtraukti stiprius psichologinius mokymus bei daug ko nuveikti papildant mokymus tėvams ir didele apimtimi psichologinės medžiagos.
„Tapimas tėvais yra natūralus procesas, su kuriuo susiduria didžioji dalis šeimų – sakė ji, – ir čia asmeninis santykis yra esminis. Jei šeima turi vieną specialistą, kuris ją lydi visu šio proceso metu, turime žymiai geresnius rezultatus. Kaip tą padaryti, kai mūsų visa sistema juda į kitą pusę? Nežinau ir neturiu patarimų.“
 
Socialinio darbuotojo vizitai
Nacionalinės sveikatos socialinių darbuotojų asociacijos atstovė Irina Šiaudvytienė siūlo padaryti privalomus reguliarius socialinio darbuotojo apsilankymus namuose jau maždaug nuo 32 nėštumo savaitės, kad santykis tarp būsimos mamos ir jos pagalbininko būtų pradėtas megzti.
 
„Po gimdymo – reguliarumo klausimas išlieka, reikia įvardyti, kiek dažnai, – svarsto I.Šiaudvytienė. – Bet ir prieš gimdymą, ir po jo socialinio darbuotojo vizitai turėtų būti reglamentuoti kaip norma. Socialinis darbuotojas vienareikšmiškai pastebi mamos pokytį, jis geba užmegzti santykį ir suteikti emocinę pagalbą. Po to, jei mato, kad reikia rimtesnės pagalbos, gali siųsti moterį pas psichologus ar psichoterapeutus.“
 
Kai kurias diagnozes mato tik psichiatrai
Šeimos gydytoja Alma Astafjeva pasitarime negailėjo priekaištų elektroninės sveikatos sistemai. Susirgti pogimdyvine depresija didžiulę riziką turi tos mamos, kurios anksčiau ar prieš pat pastodamos sirgo depresija. Deja, šeimos gydytojai neturi prieigos prie šios informacijos.

 
„F – psichiatrinių – diagnozių niekas, išskyrus psichiatrą, e.sveikatoje nemato, – kritikavo ji. – Tad jei pas ginekologą atėjo nėščia pacientė, nei jis, nei šeimos gydytojas, nei akušeris negali sistemoje pamatyti, kad moteriai buvo diagnozuota depresija. Dažnai susiduriame su tuo, kad tokios moterys nėštumo metu nutraukia vaistų nuo depresijos vartojimą, siekdamos apsaugoti kūdikį – o mes to nė nesužinome. Sutinku, informacija turi būti konfidenciali, bet tam tikra vis dėl to turėtų būti matoma.“

 
Komentarai
Lietuvos akušerių sąjungos atstovė ryšiams su visuomene Ieva Girdvainienė:

- Kai organizuoji paskaitą apie emocinę mamos (ir ne mamos, o poros) būseną, ji būna mažiausiai populiari, į ją sukviesti šeimas sunkiausia. Kai svarstome, atrodytų, jog nepasiūlome paslaugos – privačios iniciatyvos siūlo, bet nebūtinai prisibeldžia. Ir, patikėkite, žindymo konsultantą mamos kviečia drąsiau ir labiau. Ir aš, atėjusi pas mamą kaip žindymo konsultantė akušerė, padarau tą darbą, kurį turėtų padaryti psichologas.
 
Ir pati bijau užduoti tuos kelis klausimus, ir išeinu su baime, nerimu, kad mano kompetencija čia jau pasibaigė. 80 procentų konsultacijų yra ne žindymo konsultanto, o psichologo darbas. Vienintelis duotas tiesioginis įrankis – tai klausimynas „Mama mums rūpi“, visada rekomenduoju mamoms užsipildyti anketą ir pažiūrėti, kokiame taške jos yra. O ką joms daryti toliau – atsakymo neturiu, nes mūsų šalyje mama pagalbos turi ieškoti pati.
Turėtume ruošti medikus, kurie geba atpažinti ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą. Ir tai turėtų būti šeimos gydytojo komandos dalis. Ir tai turėtų būti vizitai į mamos namus, nes namuose visiškai kitaip ją pamatome.
 
SAM Visuomenės sveikatos departamento Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Edita Bishop:

- Prieš metus, siekiant padidinti pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, sudarytos finansinės galimybės psichikos sveikatos centruose įdarbinti iki 60 proc. daugiau medicinos psichologų. Be to, padidintas (nuo 24 iki 30) iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų apmokamų psichoterapijos seansų skaičius.
 
Tačiau tas, kas turi didžiausią sąlytį su pacientu ir dažniausiai jį mato – tai tikrai ne psichikos sveikatos centro darbuotojas. Sutinku, kad svarbiausia dalis – tai gebėti pamatyti, išgirsti ir gebėti atpažinti pogimdyvinės depresijos simptomus. SAM, turėdama tai omenyje, ir skyrė lėšų apmokymams, kurie bus vykdomi jau šiais metais. Projektas taip ir vadinasi: „Pogimdyvinės depresijos atpažinimas, rizikos vertinimas, prevencija ir priežiūra nėštumo metu ir po gimdymo moterų ir šeimų priežiūroje“. Jo tikslas – tobulinti asmens sveikatos specialistų, akušerių, ginekologų, šeimos gydytojų ir slaugytojų kompetencijas būtent šiuo klausimu.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    J.Čelutkienė: užaugau iki kitos pozicijos

    J.Čelutkienė: užaugau iki kitos pozicijos

    Vadovauti Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centrui, kuriame dirbantiems medikams tenka gydyti...
    Plaučių vėžiu susirgusi p. Adelė: „Maniau, kad tai vyksta ne su manimi“

    Plaučių vėžiu susirgusi p. Adelė: „Maniau, kad tai vyksta ne su manimi“

    Tai, kad serga plaučių vėžiu, 70-metė p. Adelė sužinojo tada, kai pajuto skausmą nugaroje. Šiandien moteris gydoma ir sako ...

    Budinti vaistinė


    Vaistinės siūlo sprendimus skubiai ieškantiems vaistų

    Vaistinės siūlo sprendimus skubiai ieškantiems vaistų

    Skubantiems ir po ilgos darbo dienos pavargusiems žmonėms kiekvienas laukimas eilėje prie kasos ar konkretaus vaisto ieškoj...
    Apklausa: 9 iš 10 žmonių svarbu, kad bent viena vaistinė veiktų šalia namų

    Apklausa: 9 iš 10 žmonių svarbu, kad bent viena vaistinė veiktų šalia namų

    Atšalus orams, vis daugiau žmonių ima varstyti vaistinių duris. Vaistininkai pastebi, kad lapkritį išaugus sergamumu...

    Sveika šeima


    „Swe­et lo­ve“: ro­ži­nės nuo­tai­kos ka­vi­nai­tė

    Kar­ma­zi­nų pi­lia­kal­nio Vil­niaus ra­jo­ne pa­pė­dė. Sau­lė­ta ru­dens po­pie­tė. Ke­lios šei­mos, ke­lios po­ros, ke­li šu­nys. Ir di­de­lis, iš to­li ma­to­mas raus­vas kios­ke­lis. Ke­...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Pasaulio futbolo čempionato prabanga ir skurdas

    Pirmą kartą istorijoje FIFA pasaulio čempionatą rengia Kataras – 11 581 km² ploto turinti šalis Artimuosiuose Rytuose tarp Saudo Arabijos ir Persijos įlankos. Pirmosios grupių etapo rungtynės įvyko šią savaitę.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vita non dolce
    Henrikas Vaitiekūnas Vita non dolce
    Visi operatoriai užimti
    Henrikas Vaitiekūnas Visi operatoriai užimti
    Apie santuoką iki mirtis išskirs
    Palmira Rudalevičienė Apie santuoką iki mirtis išskirs

    Naujas numeris