„Mūsų gydytojai pasveiko. Šiuo metu izoliacijoje yra trys darbuotojai“, - džiugiomis žiniomis pasidalijo Šeškinės poliklinikos direktorė dr. Daiva Kanopienė. Jos vadovaujama įstaiga dėl koronaviruso plitimo grėsmės buvo laikinai užvėrusi duris, o pirmadienį darbą atnaujino. Domėjomės, kaip vadovei bei jos darbuotojams sekėsi susitvarkyti su kilusiais iššūkiais.
Šeškinės poliklinika veiklą atnaujino nuo pirmadienio.
Kolektyvas mobilizavosi greitai
Pasak Šeškinės poliklinikos direktorės D. Kanopienės, šiuo metu įstaigos pacientams teikiamos nuotolinės sveikatos priežiūros paslaugos, būtinoji medicinos pagalba, įskaitant ir būtinąsias odontologijos paslaugas, taip pat užtikrinama nėščiųjų priežiūra, atliekami planiniai skiepijimai.
Taip jau susiklostė, kad Šeškinės poliklinika viena iš pirmųjų Lietuvos medicinos įstaigų susidūrė su klastingos infekcijos protrūkiu. Nors, kaip sako poliklinikos vadovė, siekiant to išvengti, jau buvo atlikta daug darbų: sudaryta ekstremaliosios situacijos darbo grupė, rūpinamasi darbuotojų apsaugos priemonėmis. Greičiausiai todėl su kilusia sumaištimi gana greitai ir sėkmingai buvo susitvarkyta.
„Sugebėjome greitai mobilizuoti kolektyvą. Jiems noriu pasakyti ačiū, nes vieno šeimos medicinos skyriaus pusei pamainos darbuotojų teko saviizoliuotis, o likusieji nuotoliniu būdu dirbo už visą skyrių. Mūsų informacinių technologijų specialistai labai greitai sutvarkė nuotolines darbo vietas, tad šeimos gydytojų darbą galėjome užtikrinti gana sklandžiai“, - sakė Šeškinės poliklinikos direktorė Daiva Kanopienė.
Savivaldybės sprendimu ši sostinės gydymo įstaiga veiklą sustabdė nuo balandžio 3-osios, kai Odontologijos skyriuje buvo nustatyta naujų koronaviruso atvejų. Tą laiką Šeškinės poliklinikoje pacientams buvo teikiamos nuotolinės šeimos (vaikų ligų) gydytojų ir gydytojų specialistų paslaugos, o būtinoji medicinos pagalba – Centro poliklinikoje. Iš viso pranešta apie 4 Šeškinės poliklinikoje nustatytus koronaviruso atvejus.
„Šiuo metu izoliacijoje yra trys mūsų darbuotojai. Visi medikai, kurie buvo susidūrę su šia infekcija, persirgo lengva jos forma. Pirmoji užsikrėtusi medikė irgi yra visiškai pasveikusi.
Laimė, mūsų darbuotojai nepatyrė rimtesnių susirgimų. Įdomu, ką minėjo ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai, jog tiriant poliklinikos darbuotojus keliems nepasireiškė visiškai jokių simptomų, o testas buvo teigiamas. Nesinori net svarstyti, kiek būtų išplitusi ši infekcija, jeigu šie asmenys laiku nebūtų buvę nustatyti“, - sakė poliklinikos direktorė.
Savo pastangomis ištyrė visus darbuotojus
Šeškinės poliklinikos veikla buvo atnaujinta atsižvelgus į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rekomendacijas, taip pat atlikus kartotinę baigiamąją patalpų dezinfekciją. Be to, poliklinikos administracijos iniciatyva didžioji dalis darbuotojų – ne tik tie, kurie tiesiogiai teikia sveikatos priežiūros paslaugas, – buvo ištirti.
„Tai pavyzdys, kaip reikia tvarkytis šioje situacijoje, ką reiškia asmeninė iniciatyva. Įsivaizduokite, kiek virusas išplistų, jeigu nebūtų surasti šie besimptomiai asmenys“, – sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė. Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui už pagalbą dėkojo ir Šeškinės poliklinikos vadovė.
Už infekcijų kontrolę Šeškinės poliklinikoje atsakinga Miglė Budrienė pasakojo, jog šiuo metu įstaiga yra padalyta į „švarias“ ir „padidintos rizikos“ zonas, pažymėtas skirtingomis spalvomis. Atskiras įėjimas įrengtas vaikams, nėščiosioms ir norintiesiems pasiskiepyti – kad nesusikirstų pacientų srautai.
„Ne vienas galvoja: jeigu įstaiga nedirbo, ką gi veikė medikai? Veiklos tikrai buvo daug ir įvairios: teko perorganizuoti darbą, kad sėkmingai ir operatyviai galėtume teikti sveikatos priežiūros paslaugas nuotoliniu būdu, išskaidyti pacientų srautus, dėl galimos infekcijos ištirti darbuotojus ir t. t.
Keisti nusistovėjusią darbo tvarką – nemenkas iššūkis. Stengiamės, kad dauguma paslaugų, kaip jau minėjau, būtų teikiamos nuotoliniu būdu, o pacientai į polikliniką atvyktų tik dėl būtinosios pagalbos. Labai svarbu ir tai, jog pacientai į mūsų polikliniką patenka per savotišką „filtrą“, jiems pamatuojama temperatūra. Į poliklinikos patalpas įleidžiami tik nekarščiuojantys asmenys iš anksto gydytojo paskirtu laiku. Be to, visi darbuotojai, kurie dirba ne iš namų, o poliklinikoje, pagal saugos lygius aprūpinti asmens apsaugos priemonėmis, apmokyti jomis naudotis.
Dar vienas iš svarbių šių dienų uždavinių – siekiant kuo mažesnio darbuotojų sąlyčio poliklinikos patalpose, organizuoti darbą pamainomis. Kad, kiek tai įmanoma šiomis aplinkybėmis, išsaugotume darbuotojus sveikus. Ir jei dar kartą pasikartotų infekcijos protrūkis, kad izoliuotis tektų kuo mažiau žmonių“, - sako D. Kanopienė.
Dirba nuotoliniu būdu
Pasak D. Kanopienės, dabar dauguma gydytojų gana sėkmingai dirba iš namų, yra puikiai įvaldę informacines technologijas (el. receptų, siuntimų išrašymą, konsultacijų paskyrimą, teikimą ir kt.).
Poliklinikoje puikiai veikia išplėstas Skambučių centras – per dieną aptarnaujama daugiau nei 2 tūkst. telefono skambučių. Stengiamasi, kad į visus skambučius ir iškilusius klausimus būtų atsakyta, kad pacientai būtų užregistruoti nuotolinėms konsultacijoms tiek pas šeimos gydytojus, tiek pas gydytojus specialistus ar slaugytojus.
„Stebima tendencija, jog sumažėjo gydytojų specialistų teikiamų paslaugų. Ne visada juk pakanka informacinių technologijų galimybių, dažniausiai reikia pacientą detaliau ištirti, o tam būtinas tiesioginis kontaktas.
Kita vertus, manau, kad darbas karantino metu atskleidė ir tam tikrų pozityvių galimybių. Parodė, jog daug paslaugų galima teikti nuotoliniu būdu, o kai kurių vizitų į polikliniką tikrai galima atsisakyti. Gal kai kurie medikai ir nenorės sugrįžti į savo kabinetus. (
nusijuokia.) Bet, žinoma, vis tiek pasiilgsti kolegų, kaip ir gyvo bendravimo su pacientais“, - sako direktorė.
Komentaras
Gydytoja nefrologė Alicija Bartašūnaitė-Afanasjeva:
- Dirbti nuotoliniu būdu – nemažas iššūkis, kadangi man, kaip gydytojai nefrologei, yra būtinas tiesioginis kontaktas su pacientu. Tarp mano pacientų labai daug tokių, kuriems septyniasdešimt metų ir daugiau. Dažnai jie net nežino, kokie vaistai išrašyti. Todėl mums svarbu palaikyti ryšį ir su tokių pacientų artimaisiais – kad galėtume sužinoti daugiau informacijos. Tai labai padeda teikiant nuotolines konsultacijas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: