Specialistai neabejoja, kad karantinas turės skaudžių pasekmių gyventojų psichikos sveikatai, o jam pasibaigus – psichiatrijos klinikas užplūs sergantieji. Žinoma, jei karantinas greitai baigsis, pasekmės gali būti ir ne tokios skaudžios. „Jau ir Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad įvairūs psichikos sveikatos rodikliai blogėja ne procentais, o kartais“, - įspėja gydytojas psichiatras.
Specialistas įspėja, jeigu karantinas užsitęs, galime turėti panašią situaciją kaip po paskutinės 2008-2009 metų krizės, kuomet būta tikrai rimtų ligų – ir depresijų, ir potrauminių stresų.
Guldo tik ūmios būklės
„Šiuo metu psichiatrijos ligoninės nėra užsipildžiusios, kadangi dabar galime priimti tik būtinajai pagalbai, tai yra tik pačius sunkiausius ligonius, kuriems pasireiškia psichozės. Tie žmonės, kurie jaučia nerimą, baimę, į stacionarą nepatenka. Tačiau teikdami nuotolinę pagalbą telefonu matome, jog nerimaujančių, išsigandusių pacientų yra itin daug. Kol kas jie gydomi ambulatoriškai. Bet, aišku, kuomet bus galima į stacionarą guldyti ne tik dėl psichozių, tai yra ne tik būtinajai pagalbai, pacientų labai smarkiai plūstels“, - prognozuoja Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.
Tyrimų, jog karantinas turi didelę įtaką psichikos sveikatai, nemažai atlikta pasauliniu mastu, taip pat vykdyta apklausa ir Lietuvoje.
Pirmiausia esama situacija, pasak M.Marcinkevičiaus, pažeidžia patį svarbiausią ir pamatinį žmogaus poreikį, tai yra saugumą.
„Situacija unikali tuo, kad šis poreikis yra pažeidžiamas iš dviejų pusių, kas būna išties retai. Kuomet buvo ekonominė krizė 2008-2009 metais, daugelis žmonių neteko darbų, verslų - taip buvo pažeistas saugumas iš ekonominės pusės. O dabar susiduria du veiksniai. Ši krizė pažeidžia mūsų saugumo poreikį tiek iš sveikatos pusės, kaip baimės susirgti ir numirti, tiek iš ekonominės pusės“, - sako gydytojas psichiatras.
„Turbūt vienintelė situacija, kuomet žmogus bijo ir dėl savo sveikatos bei gyvybės, ir kada žlunga visas jo ekonominis gyvenimas, yra tik karas. Faktiškai dabartinę žmonių būklę galima palyginti su gyvenančių karo zonoje.
Daliai žmonių, kurie dabar karantine, prisideda ir dar vienas psichologinis sunkumas, nes izoliacija, kaip žinome, yra viena bausmės formų. Kas yra kalėjimas arba namų areštas? Tai - bausmė, nes sugriūna visas mūsų įprastinis socialinis gyvenimas“, - sako Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.
Priklausys nuo karantino trukmės
Pasak M.Marcinkevičiaus, jau ir Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad įvairūs psichikos sveikatos rodikliai blogėja ne procentais, o kartais.
„Klausimas, kaip tai paveiks mūsų ilgalaikę psichikos sveikatą. O padariniai gali būti įvairūs ir priklausys nuo karantino trukmės. Dabar dauguma žmonių jaučia nelabai sunkius simptomus: nerimą, baimę dėl ateities, dažnai tai lydi vienokie ar kitokie miego sutrikimai. Jei karantinas baigsis pakankamai greitai, per artimiausias porą savaičių, daugiau mažiau viskas stos į vėžes. Bet aš kalbu ne tik, kad žmonės galės laisvai judėti, bet ir ekonominis gyvenimas stos į vėžes. Be abejo, tuomet labai ilgalaikių padarinių psichikos sveikatai galbūt ir neturėsime“, - svarsto M.Marcinkevičius.
Bet jeigu karantinas vis dėlto užsitęs? Specialistas įspėja, kad galime turėti panašią situaciją kaip po paskutinės 2008-2009 metų krizės, kuomet būta tikrai rimtų susirgimų – ir depresijų, ir potrauminių stresų, ir kitų.
Viena neigiamų pasekmių – savižudybė
„Atlikti tyrimai rodo, kad dėl karantino yra neigiamų psichologinių pasekmių, susijusių ir su izoliacija, ir su padidėjusia įtampa ar nerimu. Savižudybė - viena tų neigiamų pasekmių. Man atrodo, kas dabartinėje situacijoje labai ryšku, – tai itin didelis neapibrėžtumas, kuris kelia nerimą. Iš principo neaišku, kiek esama situacija tęsis ir kaip ji mus visus paveiks. Taip pat neapibrėžtumas susijęs su ekonomine padėtimi. Tad susideda labai daug priežasčių, dėl ko žmonės nerimauja – dėl savo ir artimųjų sveikatos, dėl ekonominės situacijos“, - teigia Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentas psichologas Paulius Skruibis.
Vieni jaučia didesnį nerimą, kitiems paūmėja psichologinės problemos, kurios buvo anksčiau. O savižudybė visą laiką yra paskutinis desperatiškas žingsnis, kai viskas gyvenime susideda ir pasidaro per daug. Tad to padidėjusio nerimo ir gali pasidaryti per daug“, - sako P.Skruibis.
Daug su suicido rizika dirbantis psichologas sako, kad didžiausią krūvį dabar, karantino metu, patiria įvairios emocinės paramos linijos, sulaukiančios tikrai daug skambučių.
„Ypač žmonės, kurie turi mažų vaikų. Atsiranda įtampos dar ir dėl tokių dalykų, kai labai sunku suderinti kelias veikla: ir dirbti nuotoliniu būdu, ir padėti vaikams mokytis nuotoliniu būdu, ir kartu dar būti toje pačioje erdvėje. Arba jauni žmonės, paaugliai, kurie legaliai galėdavo pabėgti nuo tėvų į mokyklą. Dabar jie yra uždaryti vienoje erdvėje. Pastebime, kad padaugėja ir smurto prieš vaikus, ir smurto šeimoje. Tai irgi prisideda prie padidėjusios savižudybės rizikos“, - sako P.Skruibis.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: