„Nors medicinos priežiūra tik iš dalies įtakoja visuomenės sveikatą, kitų šalių patirtis rodo, kad tikslingos priemonės leidžia pažaboti kraujagyslių senėjimą. Lietuva tapo aukštų pajamų šalimi, tad Lietuvos gyventojai taip pat potencialiai galėtų gyventi ilgiau, išvengti ankstyvų širdies ir smegenų infarktų, staigių mirčių. Negana to, išėję į pensiją mūsų piliečiai galėtų dar dvidešimt metų išsaugoti gerą sveikatą, likti fiziškai aktyvūs, ir neprarasti gyvenimo pilnatvės dėl silpnos širdies, paralyžiaus ar prarastos kalbos“, – teigė Vilniaus universiteto Santaros klinikų vyresnioji gydytoja kardiologė.
 
„Drauge su komanda sieksime glaudesnio įvairių Lietuvos institucijų bendradarbiavimo, stiprinsime širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją taip mažindami infarktų ir insultų dažnį, užtikrinsime savalaikį gydymą, taikomą specializuotuose klasteriuose, tokiu būdu siekdami išgelbėti gyvybes ir išsaugoti normalias širdies ir smegenų funkcijas“, – sakė J.Čelutkienė, 2016 m. tapusi Europos Širdies nepakankamumo asociacijos valdybos nare, o nuo šių metų – Lietuvos kardiologų draugijos prezidente.
 
Draugija sieks taikyti inovacijas ir įtraukti jaunus gydytojus
Lietuvos kardiologų draugijos tikslas – intensyvus nepertraukiamas mokymas, naujų diagnostikos ir gydymo gairių kūrimas bei įgyvendinimas kardiologų bei šeimos gydytojų praktikoje. Šiais metais laukia intensyvi edukacinių renginių, regioninių, nacionalinių ir tarptautinių konferencijų programa. Baltijos širdies nepakankamumo ir aritmijų kongrese rugsėjo mėnesį suplanuotos apskritojo stalo diskusijos, kurių tikslas bus aptarti kardiologijos paslaugų kokybės vertinimo kriterijus. Jose dalyvaus Lietuvos sveikatos politikai bei Europos ir Lietuvos kardiologų draugijos lyderiai.

„Keičiasi kardiologo kompetencijos reikalavimai – diagnostikoje stiprėja vaizdinių tyrimų vaidmuo, o gydyme pradedamos taikyti sudėtingesnės kateterinės procedūros. Todėl kartu su Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetais kardiologų draugija inicijuoja rezidentūros prailginimą nuo keturių iki penkių metų. Šiais metais abiejų universitetų rezidentai laikys Europos kardiologijos egzaminą, kuris ateityje gali tapti formalaus švietimo dalimi“, – sakė naujoji draugijos prezidentė.
Sausio 17 d. įvykęs Lietuvos kardiologų draugijos suvažiavimas būsimuoju prezidentu, kuris savo darbą pradės po 4 metų, išrinko kardiologą dr. Tomą Lapinską. Taip pat suvažiavimo metu buvo patvirtinta nauja Valdybos sudėtis. Ją papildė jaunesnės kartos visuomenininkai. Kampanija „Jaunieji kardiologai – Lietuvai“ padės įgyvendinti daugybę idėjų, iškeltų jau pirmame Valdybos posėdyje. „Ši programa taip pat sieks tiesiogiai dirbti su nedidelėmis šeimos gydytojų grupėmis tam, kad užtikrintų efektyvų svarbiausių kardiologų rekomendacijų įsisavinimą“, – teigė J.Čelutkienė.