Planavo, o išėjo šnipštas
„Norėjome kaip geriau, išėjo – kaip visada“ tokiu naratyvu dangstosi valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“. Priežastis banali – su darbais nespėja, o Europos Sąjungos direktyvos kažkam praskrido pro ausis. Šį kartą atpirkimo ožiu tapo neįgalieji.
Nors sutikę su ES įpareigojimais „Lietuvos geležinkeliai“ mielai priėmė lėšas infrastruktūrai gerinti, darbų baigti iki metų galo nespės. Paprašė leidimo darbų pabaigos terminą nukelti penkeriems metams. Proga geležinkelių infrastruktūrą pritaikyti neįgaliesiems praleista – kokie pinigai bus skiriami kitame darbų etape, dar neaišku.
Anot Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovės, projektų koordinatorės Gintos Žemaitytės, aplinkos prieinamumo neįgaliesiems klausimu velkamės Europos uodegoje. Institucijos jos neįtikina. „Tie pasisakymai, kad nespėjo, yra atmazas. Aišku, kad už to slepiasi, jog kažkas neapsižiūrėjo, kažkas nepagalvojo“, – Susisiekimo ministerijos argumentus kritikavo moteris. Beje, visokio plauko infrastruktūros nesėkmių Lietuvoje yra ir daugiau.
 
Jautrumo klausimas
„Pilaitės keltuvas – prieš trejus metus jam įrengti buvo mesti dideli pinigai. Kažkas ne taip suprojektavo, blogas priemones įsigijo, niekas nesužiūrėjo. Kiek trunka panduso įrengimas prie Jonų bažnyčios Vilniuje? Neseniai įrengta Didžiosios rinkos aikštė Kėdainiuose. Išklota skaldytu akmeniu, granito trinkelėmis, kuriomis su vežimėliu važiuoti neįmanoma. Laisvės alėjos rekonstrukcija Kaune – pėsčiųjų gatvėje penkių ar net daugiau centimetrų aukščio skirtumai“, - kliaudas vardija G.Žemaitytė.
Aplinkos pritaikymo problema atsimuša ne tik į pinigus – tai visuomenės ir valdininkų jautrumo testas. „Klausimas, ar visuomenė pasirengusi mus priimti. Jei, pavyzdžiui, Šiaulių meras savo paskyroje pareiškia, kad neįgalieji trukdo jam gyventi. Juk jis turėtų būti bendruomenės šviesulys, rūpintis visais gyventojais“, - politikų pasisakymais stebisi Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos pirmininkė Nijolė Milkevičienė.
 
Kur nueina lėšos, nežino
Žinoma, visiems draugiškos infrastruktūros įrengimas atsieis solidžiai. Kai kurių objektų kainos kyla dėl delsimo: projektuotojas neturi patirties, taigi ilgiau gaišta su projektu. O pinigų kaip visad - yra, kiek yra. Visgi situaciją stebintys neįgalieji teigia pasigendantys atskaitomumo. Neįgaliųjų reikmėms skirtų lėšų panaudojimo klausimas – vis dar mistinis. „Reikėtų padaryti tyrimą. Mums neaišku, kur tie pinigai nueina. Gal jie į žemę įkasami?“ - retoriškai klausė G.Žemaitytė.
Su aplinkos pritaikymu neskuba ne tik privatininkai, bet ir valstybė. N.Milkevičienė nešykšti karčių žodžių savivaldybėms: „Deja, nežinome, kokios lėšos yra skiriamos šioms reikmėms, ar buvo teisingai panaudotos – tokių duomenų mums neduoda“.
Norminiai aktai dėl aplinkos prieinamumo kalnų nenuverčia, o darbų brokas – tai nuolydis ne tas, tai grindinys kreivos – lieka nebaudžiamas pagal nutylėjimą. Taip užsisuka ydingas gaišaties ratas, kuriame labiausiai nukenčia negalią turintys žmonės.

---

 
Komentaras

Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriaus pavaduotoja, vykdanti direktoriaus funkcijas, Jolanta Šliužienė:

- Viskas priklauso nuo mūsų politikų ryžto. Šiuo metu neįgaliųjų klausimas jiems nėra prioritetinis. Politinio svorio turime nedaug – esame pavaldi ministerijai institucija. Galime tik pasakyti, kad problema yra, tačiau priversti tvarkyti situaciją - ne mūsų jėgoms.
Kalbant apie naujai statomus objektus, šiuo metu reikalavimai griežti, reikalaujama net daugiau, nei nurodyta teisės aktuose. Labai gerai, jei statytojai padaro daugiau, nei privalo. Organizacijos, kurios tikrina projektus, suinteresuotos, kad pastatai būtų pritaikomi. Projektai derinami ir žiūrima atidžiai.
Tačiau su statinių rekonstrukcija, remontais sudėtinga. Daromas spaudimas mūsų žmonėms – kaip padaryti, kad tik nereikėtų statinio pritaikyti neįgaliesiems. Turime ne vieną atvejį, kai tikrintojai paduodami į teismą vien dėl to, kad reikalaujame statinį pritaikyti žmonėms su negalia. Vykdytojai vis ieško spragų. Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai vykdė rekonstravimo projektą ir jį pavadino remontu. Paprasto remonto projektui iki praėjusių metų liepos mėnesio negaliojo reikalavimas pritaikyti statinį neįgaliesiems. Tokiomis machinacijomis užsiima ir privačios, ir valstybinės, savivaldybių įstaigos. Į neįgaliųjų teises turėtų žiūrėti taip pat, kaip ir į priešgaisrinius reikalavimus – ten irgi brangu, bet kažkodėl šioje vietoje klausimų niekam nekyla.

---

Susisiekimo ministerijos pozicija
Per pastarąjį dešimtmetį „Lietuvos geležinkeliai“ investavo apie 160 mln. eurų į 13 naujų elektrinių bei 10 dyzelinių traukinių. Juose žemų grindų vagonuose yra pritaikytos vietos neįgaliesiems. Praėjusiais metais įsigyti penki mobilūs keltuvai. Stacionarūs keltuvai įrengti Marijampolės, Kauno ir Vilniaus stotyse, neįgaliesiems pritaikytas peronas Šeštokuose. Šiemet dar 9 vagonuose įrengtos specialios vietos neįgaliems keleiviams. Kartu su keleivių vežimo bendrove „LG Keleiviams“ aptartas personalo apmokymų poreikis bei parengta mokymų programa. Planuojama, kad šių metų pabaigoje parengsime mokymų medžiaga dėl pagalbos neįgaliesiems, pagal kurią bus apmokytas personalas.
Ministerija parengė Geležinkelių paslaugų pritaikymo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims projektą. Jis šiuo metu svarstomas Vyriausybėje. Numatomoms priemonėms įgyvendinti reikės apie 270 mln. eurų. Iki 2022 metų „Lietuvos geležinkelių“ grupei priklausanti bendrovė „LG Keleiviams“ planuoja užbaigti projektą „Informavimo sistemų ir bilietų pardavimo įrangos diegimas TEN-T tinkle“. Projekto metu bus įdiegta sistema, skirta kelionės informacijos prieinamumui neįgaliems asmenims padidinti.
 
Neįgaliųjų reikmėms pritaikyti ir Lietuvos autobusai. Keleivių vežimo įmonės, panaudodamos Europos regioninės plėtros fondo investicijas, dalį savo autobusų pritaikė žmonių su negalia poreikiams. Projektams, didinantiems viešojo transporto paslaugų prieinamumą, skirta 127 tūkst. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Žmonėms su negalia per pastaruosius metus pritaikyti daugiau kaip 100 tarpmiestinių autobusų.
Oro uostų infrastruktūra taip pat draugiška neįgaliųjų poreikiams – arčiausiai terminalų įrengtos automobilių stovėjimo vietos, pagalbos iškvietimo taškai. Naudojamas specialus ženklinimas, pritaikytas silpnaregiams. Uostų prieigose pėsčiųjų takai bei perėjos pažymėtos iškiliomis trinkelėmis, įrengti patogūs vežimėlių nuvažiavimai. Rūpinamasi neįgaliųjų ar ribotos judėsenos asmenų atvykimu į oro uostus. Kiekviename oro uoste yra įdiegti neįgaliųjų ir ribotos judėsenos asmenų pagalbos kokybės standartai, rengiami personalo mokymai.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!