Personalizuota medicina keičia sveikatos sistemas ir žadina pasaulio žmonių lūkesčius. Tačiau aišku ir tai, kad ji susijusi su inovatyviomis (kas paprastai reiškia ir brangiomis) technologijomis. Be to, esama daug kitų iššūkių, apie kuriuos paprasti vartotojai nepagalvoja – tai infrastruktūros, atskirų sričių bendradarbiavimo ir kitos dėlionės dalys.
 
Nors šis madingas terminas tarsi triušis skrybėlėje slypi visų partijų politinėse programose, kiek realiai personalizuota medicina įkandama mūsų nosiai?
 
Sukurti ekosistemą
 
„Iš vienos pusės norisi didžiuotis ir sakyti, kad Lietuvoje daug ką turime, – konferencijos Seime metu kalbėjo Nacionalinio vėžio instituto direktorius Valdas Pečeliūnas. – Yra ir molekulinės genetikos specialistų komanda, biobankų infrastruktūra, pacientai gauna taikinių terapiją, individualizuotą diagnostiką... Iš kitos pusės, matyti didžiulė fragmentacija. Vieniems pacientams prieinamas ir testavimas, ir gydymas, kitiems – ne.“
 
Diskusijose apie personalizuotą mediciną pasaulyje viena pagrindinių temų dabar yra, kaip ją integruoti į esamas sveikatos sistemas. Terminas, be kurio neapsieinama šių pokalbių metu, – personalizuotos medicinos ekosistema. Tai yra įvairių sričių (valstybinio sektoriaus, industrijos, sveikatos priežiūros, mokymo įstaigų ir t.t.) funkcionavimas išvien, glaudus bendradarbiavimas, turėjimas infrastruktūros – duomenų, technologijų ir kt.
 
V.Pečeliūnas pabrėžia: Lietuvoje kol kas visos šios ekosistemos dalys funkcionuoja atskirai. Tačiau gera žinia (ir be ironijos), kad jas turime.
 
Kaštai milžiniški
 
Kaip informuoja sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas, ministerija jau rengia paraišką Europos Komisijai dėl personalizuotos medicinos diegimo strategijos.
 

Tačiau Europos Parlamento Sveikatos pakomitečio koordinatorius Vytenis Povilas Andriukaitis teigia: „Personalizuotos medicinos kaštai – milžiniški. Laukia svarbus klausimas, kaip ES lygiu organizuoti finansinius srautus. Nes mažesnės šalys to tiesiog nepaveš... Finansavimo modeliai ir šalių biudžetų įsitraukimas – šios problemos dabar yra ant darbo stalo.“

 
A.Pečkauskas neabejoja: personalizuotos medicinos pridėtinė vertė viršija investicijas. „Bet kaip jas rasti? Žvelgiant į dabartinį sveikatos sistemos finansavimo modelį akivaizdu, kad reikės pokyčių“, – supranta jis. 
 
Ateities biomedicinos fondo direktorė, STRATA ekspertė Erika Vaiginienė ramina aklavietėn patekusius politikus. Ji sutinka, kad daug kartų teko girdėti, jog personalizuota medicina yra neįveikiama užduotis ir jai kompensuoti, kad galėtų naudotis visi pacientai, paprasčiausiai neužteks pinigų.
 

„Bet užsienio pavyzdžiai rodo, jog valstybė kompensacijos mechanizme nėra viena. Gelbsti bendradarbiavimas su industrija, šalia yra draudimo fondai, tam tikras atsakomybes kompensavimo sistemoje prisiima vaistų gamintojai. Pinigų reikia daug, todėl jie turi ateiti iš visų įmanomų suinteresuotų pusių. Lietuvai reikia stipriai padirbėti šioje srityje“, – neslepia Ateities biomedicinos fondo direktorė, STRATA ekspertė Erika Vaiginienė.

 
Trukdo ir užsispyrę profesoriai
 
Vis dėlto E.Vaiginienė pabrėžia, kad nors visi kalba apie finansų trūkumą, tų pinigų iš tiesų yra, tik reikia juos efektyviau panaudoti.
 
Ekspertė mini, kad STRATA rengtoje galimybių studijoje įvardintos Lietuvos silpnybės, tarp kurių netinkami vaistų kompensavimo mechanizmai, per mažos valstybės skiriamos lėšos sveikatos priežiūrai, mokslo ir klinikos bendradarbiavimo trūkumas.
 
„Jei gerai investuojama į mokslo tyrimus šalyje, vystosi ir klinika, jos pritaikymas. Ir tai ateina iki paciento. Bet negali būti takoskyros tarp klinikos ir mokslo – reikia dirbti kartu, naudotis tomis pačiomis laboratorijomis. Negali profesorius sakyti, kad tai – mano laboratorija ir nieko neįsileidžiu, o tokių atvejų Lietuvoje gan dažnai pasitaiko. Tos ribos turi išnykti“, – įspėjo E.Vaiginienė.
 
Ji pabrėžė, kad turime visą reikalingą infrastruktūrą, tik reikia investuoti į jos palaikymą. Pagrindinis akcentas – sveikatos duomenys. Būtina sutvarkyti jų naudojimą Lietuvoje.
 
Padės sutaupyti?
 
Nors brangi, personalizuota medicina gali turėti taupymo efektą, anot E.Vaiginienės, keli skirtingi prognozavimo metodai patvirtina, kad jos nauda pranoksta investicijas.
 
Tai nestebina LSMU profesoriaus Juozo Kupčinsko, kuris jau matė panašų pavyzdį. „Pavyko įvesti naujovę – hepatito-C patikros programą. Taip, jai reikėjo investicijų, tačiau patikrinome septyniasdešimt procentų atrinktų atvejų ir jau dabar galima konstatuoti, kad ši programa padės išvengti šimto transplantacijų, kelių šimtų vėžio atvejo ir cirozių. O palyginti su tuo, kiek tai kainuotų, investuota sąlyginai nedaug“, – patvirtino prof. J.Kupčinskas.
 
„Nors visi kalba, kokia brangi diagnostika, ankstyva ji kaštų sistemoje neužima didelės dalies, – tikina E.Vaiginienė. – Tinkamai į ją investavus, mažėja ir didžiausia kaštų dalis – gydymas, vaistai. Nauda – kiekvienas išsaugotas žmogus, kuriantis BVP.“
 
Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Algirdas Utkus antrina, kad personalizuota medicina lems geresnę prevenciją, ankstyvesnę diagnostiką ir efektyvesnį gydymą. Tai mažins išlaidas išvengiant brangių ir neveiksmingų gydymo būdų, komplikacijų, pakartotinių apsilankymų pas gydytojus, hospitalizacijų.
 
Nuo ko pradėti?
 
Į klausimą, nuo ko pradėti, atsakymo kaip visada ieškoma kitų šalių patirtyse. Šiuo atveju STRATA studijoje atlikta devynių šalių analizė rodo, kad niekur personalizuota medicina nepakeičia tradicinės, bet atsiranda kaip papildomas sluoksnis.
 
E.Vaiginienė pabrėžia, kad visų patirtis rodo, jog personalizuota medicina turi atsirasti nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose kaip vienas prioritetų. „Be to nepajudės jokie ledai“, – įspėja ekspertė.
 
„Procesai patys nevyksta, juos daro žmonės. Kas būtų tas iniciatorius ir vedlys kuriant personalizuotos medicinos ekosistemą šalyje? Tai – sveikatos ministerijos. Pradėti reikėtų bent nuo vieno žmogaus Sveikatos apsaugos ministerijoje, kuris formuotų tarpdisciplininę komandą iš įvairių sektorių, kad visose ministerijose ši tema būtų sava“, – patarė E.Vaiginienė.
 
Bloga ir gera naujiena
 
Lietuvos mokslo akademijos prezidentas Juras Banys teigia, kad personalizuotos medicinos ekosistemai dėlionės dalis turime – puikius medikus, kurie yra ir praktikai, ir mokslininkai, aukščiausio lygio genetikus, biotechnologus.
 
„Turiu ir blogą naujieną – esame ilgo vingiuoto ir sudėtingo kelio pradžioje. Kol kas šie metodai be proto brangūs. Tačiau technologijoms besivystant jie pigs ir Lietuvoje galėsime sujungti šią dėlionę“, – viltingai kalbėjo J.Banys.
 
Personalizuota medicina taps ir dar vienu skaidrumo bei politikos tęstinumo išbandymu, nes šia kryptimi ateis didelės ES investicijos. „Tai mus smarkiai gelbėja, – sako E.Vaiginienė. – Todėl turime gerai sutvarkyti, kad jas tinkamai investuotume. Kad nebūtų, jog kas nors gebėjo panaudoti tas galimybes, o kas nors – ne. Svarbu, kad jos tikrai efektyviai pasiskirstytų ir visa ekosistema vystytųsi jų dėka.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!