„Turime itin „darbščių“ medikų, sugebančių per metus paskirti apie penkis tūkstančius gaminių, kurių bendra suma yra trys šimtai tūkstančių eurų. Dėl tokių medikų esame kreipęsi į Valstybinę mokesčių inspekciją“, – tada teigė VLK direktoriaus pavaduotoja valdymui ir darbo organizavimui Neringa Bernotienė. Deja, per mėnesį surinkę visas penkias priemones, VLK vis tiek džiūgauja, kad aktyviausi panevėžiečiai.

„Lietuvos sveikata“ nutarė pasidomėti, ką apie tokius valdininkų kaltinimus mano patys medikai, ortopedijos technikos gamintojai bei pacientų organizacijos?
 
 Lietuvos ortopedų traumatologų draugijos prezidentas prof. med. dr. Šarūnas Tarasevičius:
 
VLK turėtų daugiau bendradarbiauti su specialistais
 - Žiniasklaidoje yra pateikta informacija apie galimai gydytojų ar ortopedijos įmonių neskaidrius ortopedinių priemonių skyrimo atvejus. Nepaisant to, kad šie atvejai yra pavieniai, jie privalo būti nuodugniai ištirti.
Atsakant į pateiktą informaciją apie tai, kad kai kuriuose namuose buvo rasta neišpakuotų ortopedinių gaminių, norėtume pažymėti, jog specialistas nėra atsakingas už tai, ar pacientas nešioja jam paskirtą gaminį. Tai turėtų būti paciento atsakomybė. Nežinant visos informacijos, sunku komentuoti ir situaciją, kad per praėjusius metus daugiau nei tūkstančiui žmonių buvo išduotos penkios ar daugiau ortopedinių priemonių. Yra ligų, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas, kurios pažeidžia ne vieną, o daugumą žmogaus sąnarių. Tokiems žmonėms gali būti skiriami keli ortopediniai gaminiai. Įvairių šaltinių duomenimis, Lietuvoje reumatinėmis sąnarių ligomis serga apie pustrečio šimto tūkstančių gyventojų.
Komentuojant pateiktą informaciją, kad vienas gydytojas sugeba skirti kelis tūkstančius ortopedinių priemonių per metus, reiktų įvertinti šio specialisto darbo specifiką. Jei tai padarė gydytojas, kuris dirba konsultacinėje poliklinikoje, ypač su vaikais, tie sąlygiškai dideli skaičiai atrodys visiškai normalūs, vertinant tai, kad toks kiekis priemonių paskirtas per metus.
Norėtume pabrėžti, kad absoliuti dauguma skiriamų gaminių yra reikalingi pacientams. Organizacijos nariai mano, jog Valstybinė ligonių kasa turėtų daugiau bendradarbiauti su specialistais, kad būtų peržiūrėtos ortopedinių gaminių pacientams skyrimo taisyklės. Galimai nesąžiningas pavienių gydytojų ar ortopedijos įmonių elgesys negali teršti visos ortopedų traumatologų bendruomenės vardo ar pacientams riboti tinkamų ortopedijos priemonių prieinamumą.

---

 
Kauno krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė Jolanta Beresnevičienė:
 
Idėja surinkti nereikalingas ortopedijos technikos priemones - absurdiška
 - Atsakingoms valdžios institucijoms kėlėme problemą, kad ortopedinė avalynė, ypač sudėtinga, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų kompensuojama tik kartą per metus. Jei šiemet užsisakiau žieminius batus, tuomet kompensaciją už vasarinę avalynę galėsiu gauti tik kitąmet. Sezonai Lietuvoje gi keturi. Todėl kompensacijos tikimės ne mažiau nei du kartus per metus, o ortopediniams įdėklams – kas ketvirtį. Jie ypač greitai susidėvi. Idėja surinkti nereikalingas ortopedijos technikos priemones skamba absurdiškai. Kiekviena priemonė gaminama ir pritaikoma individualiai. Nežinau, ar būtų galima panaudoti tokias priemones kitiems. O per savo trisdešimties metų ligos istoriją negalėčiau pasakyti, kad man ar mano pažįstamiems žmonėms būtų skiriamos kitos ortopedijos technikos priemonės, nei jie prašė.

---

 
 Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijos prezidentė Rūta Garšvienė:
 
Dabar – labai sunkus metas
 - Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos reakciją vertinu teigiamai. Asociacija daug prisidėjo prie to, kad ortopedijos technikos priemonių rinka grįžtų į tuos laikus, kai iš tiesų buvo dirbama sąžiningai ir kokybiškai. Stengėmės, kad būtų pakeisti teisės aktai, kurie sugriežtina ortopedijos technikos gaminių skyrimą ir apriboja galimas gydytojų manipuliacijas. Esame už konkurenciją, bet ji turi būti „sveika“: dėl geresnės kokybės, aptarnavimo, o ne šiaip kova.
Pavienių atvejų komentuoti negaliu, tačiau pati didžiausia blogybė šioje situacijoje – kai vietoje individualiai pagamintos, buvo skiriama serijinė avalynė. Dėl to labiausiai nukentėjo pacientai.
Buvome susitikę su sveikatos apsaugos ministre ir išsakėme problemas.
Viena didžiausių klaidų ta, kad buvo pasirašomos sutartys su įmonėmis, kurios ne pačios gamina ortopedinės technikos priemones, o naudojasi trečiųjų šalių paslaugomis. Gerai, kad piktnaudžiavimo atvejai buvo sustabdyti.
Toms įmonėms, kurios dirba seniai, yra sąžiningos ir užsitarnavusios savo vardą, dabar – labai sunkus metas. Kadangi visur buvo paviešinta informacija, neįvardijant kitaip dirbančiųjų. Lygiai taip pat kaip ir gydytojų ortopedų-traumatologų bendruomenei. O gi dauguma medikų iš tiesų dirba sąžiningai ir tikrai skiria pacientams tai, ko reikia. Ko gero, daugiausia piktnaudžiavimo atvejų buvo tuomet, kai ortopedijos technikos priemonių gamintojų ir platintojų įmonės įdarbindavo gydytojus.
Pagal sumą ir skirtų priemonių kiekį vertinti darbo sąžiningumo negalima. Reikia atsižvelgti, kiek pacientų kasdien apsilanko, kokio dydžio įstaigoje medikas dirba ir kokie gaminiai pacientams buvo reikalingi.

---

 
P.S. 
Raginami atiduoti
Valstybinė ligonių kasa praėjusį antradienį išplatino pranešimą, kuriame pacientai vis dar raginami atiduoti nereikalingas ortopedijos technikos priemones.

„Siekiant paskatinti mūsų kraštiečių sąmoningumą ir nepakantumą piktnaudžiavimo atvejams, VLK su Lietuvos samariečių bendrija dar rugpjūtį pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria pradėta įgyvendinti socialinė akcija „Neskriausk silpnesnio!“.
Akcijos metu žmonės, kurie gavo ortopedijos technines priemones, tačiau jos jiems yra nereikalingos ir žmogus jų neketina nešioti, gali anonimiškai jas pristatyti į teritorinių ligonių kasų (TLK) gyventojų aptarnavimo skyrius. Per beveik mėnesį nuo socialinės akcijos paskelbimo dienos, visoje Lietuvoje į TLK buvo pristatytos tik 5 ortopedijos techninės priemonės. Tad iki šiol aktyviausi šios akcijos dalyviai yra panevėžiečiai.

Anot VLK Ortopedijos technikos kompensavimo skyriaus vedėjo Giedriaus Baranausko, prieš imdami gydytojo pasiūlytą „nemokamą“ ortopedijos technikos priemonę, žmonės turėtų susimąstyti, ar ji tikrai yra reikalinga, nes netinkamai išleisti pinigai atims galimybę priemonei pasiekti tuos, kuriems ji tikrai reikalinga.
Lietuvos samariečių bendrijos viceprezidentas Mindaugas Vėlyvis džiaugiasi panevėžiečių aktyvumu, tačiau ragina ir kitų miestų gyventojus būti sąmoningais, atnešti į TLK nereikalingas ortopedines technines priemones ir nesitaikstyti su piktnaudžiavimu“,– rašoma pranešime.