Reikalauja 7-8 mln. šiemet
 
Kovo 15 dieną LSA valdyba ir žiedinių savivaldybių vadovai raštu kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą.
 
Plungės meras A.Klišonis teigia, kad pavėžėjimui pagal Vyriausybės nutarimo projekto reikalavimus įgyvendinti visoms savivaldybėms reikia 14-17 mln. eurų metams. Jis informuoja, jog 7-8 mln. papildomų lėšų turi būti numatyti jau šiems metams.
 
LSA teigia, kad jei Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nenumatys lėšų, jie bus priversti informuoti gyventojus apie nutraukiamą pavėžėjimą. A.Klišonis taip pat teigia, kad norint, jog visuotinis pavėžėjimas prasidėtų nuo liepos, reikia ir tvarkingos teisinės bazės, kurios taip pat nėra.
 
Jis atkreipia dėmesį, kad pavėžėjimas nėra savarankiška savivaldybių funkcija: „Jei skiriama papildoma funkcija, o mes manome, kad mums deleguojama papildoma funkcija, turi būti ir papildomos lėšos.“
 
Reikalavimai išaugo keliskart
 
Jam pritaria ir iki šiol pavėžėjimą pozityviai vertinęs LSA Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius. Jurbarkas buvo tarp trylikos savivaldybių, dalyvavusių pilote.
 

Jurbarko merą Skirmantą Mockevičių pribloškė Vyriausybės nutarimo tekstas ir jis patvirtina: apie visuotinį pavėžėjimą nuo liepos, kaip buvo planuota, negali būti net kalbos. „Galiu drąsiai pasakyti, kad nuo liepos tikrai nieko nebus. Atvejų, kiek reikia pavežti, skaičių Vyriausybės nutarimas praplečia tris keturis kartus, nei buvo pilote. Taip nedaro niekas. Aišku, kad nebus pavėžėjimo. Kaip gali sunešioti metalines kurpaites, jei negali jų pakelt?“ – konstatavo S.Mockevičius.

 
„Apgailėtina. Nepasiruošta, – tęsia A.Klišonis. – Juolab kad pagal dabartinę tvarką žiedinės savivaldybės turės vežti ne tik savo teritorijoje, bet ir už jos ribų. Kaštai bus didžiuliai.“ Jis priduria, kad šiuo metu pavėžėjimą administruojanti GMP įvardina, jog poreikis nuolat auga, nes apie paslaugą sužino vis daugiau gyventojų.
 
S.Mockevičių itin glumina nutarime atsiradęs reikalavimas pavėžėti visus, kuriems neprieinamas viešasis transportas. „Turbūt Vilniuje gyvenantys nutarimo rengėjai tikrai nežino, koks retas viešojo transporto tinklas regionuose“, – svarsto jis ir teigia, jog būtent dėl to pavėžėjimo apimtys drastiškai padidės. Meras primena, kad pradinė idėja ir buvo ne vežti visus, o labiausiai pažeidžiamus asmenis.
 
Neteisinga
 
„Negalima taip... kaip čia švelniai pasakius... Geriau tiesiai šviesiai pasakysiu: negalima taip chamiškai elgtis. Savivaldybės tiesiogiai įgyvendina Vyriausybės ir Seimo priimtus teisės aktus. Mes nesame pastumdėliai“, – tvirtina A.Klišonis.
 
Jis teigia, kad jei Vyriausybės nutarimo projekte aiškiai pasakyta, kokios sumos šiems, kitiems ir dar kitiems metams numatomos GMP vykdomam pavėžėjimui, vadinasi, turi būti numatytas finansavimas ir įstatymo daliai, kurioje numatomas savivaldybių vykdomas pavėžėjimas.  
 
„Vykdant sveikatos reformą, savivaldybės perdavė savo GMP į vieną struktūrą. Ir kai tai buvo padaryta, mums sako: „Vyrai, esate šaunuoliai, dabar darykite pavėžėjimą“, – rankomis skėsčiojo Plungės meras.
 
Jo kolega iš Jurbarko prisimena, kad ministerija visiems aiškino, jog negali skirti lėšų, nes neturi indikacijų, kiek jų reikės. „Jei ministerija nenumatė lėšų, nes nežinojo kiek, kaip savivaldybės galėjo žinoti?“ – nesupranta dvigubų standartų S.Mockevičius.
 
A.Klišonis sako asmeniškai kreipęsis į ministrą dėl metodikos. „Tačiau atsakymo neišgirdau“, – nusivylimo neslėpė jis.
 
Į piloto išvadas neatsižvelgė
 
S.Mockevičius tvirtina, kad Vyriausybės nutarimas turi atsižvelgti ir į piloto rezultatus, kas buvo visiškai nepadaryta. Jis primena lyg ir suprantamą tiesą, kad piloto paskirtis – išbandyti modelį. Pritaikyti, kas pasiteisina, ir atmesti, kas ne.
„Bent jau mūsų nuomone, kai kurie dalykai praktikoje išties nepasiteisino, – sakė pašnekovas. – Turėjome lūkestį, kad būsime išklausyti ir atsižvelgiant į tai bus parengtas patogus nutarimas. Matome, kad lūkestis buvo nulinis.“
 
LSA nesutinka ir su hemodializuojamų pacientų pavėžėjimo įtraukimu į nutarimą. A.Klišonis teigia, kad dalis savivaldybių, įskaitant ir Plungės, jau seniai veža šiuoss pacientus. „Tačiau įstatyminė prievolė nenumačius lėšų, pažeidžia savivaldybių teises“, – pabrėžia jis. 
 
Spręsti reikia dabar

„Elgėmės nuosekliai, logiškai ir sąžiningai. Daug dirbome, kad pavėžėjimas būtų patogiai įdiegtas Lietuvoje. Tačiau Vyriausybė į tai numojo lengva ranka“, – tvirtino S.Mockevičius. Apibendrindamas pokalbį jis konstatuoja, kad dabar jau reikalingas „politinis sprendimas“.
 
Savivaldybės galutinai neužtrenkia durų šiai idėjai. „Tikslas geras, jam pritariu, – tvirtina A.Klišonis. – Sveikatos-socialinis taksi galėtų ir turėtų būti, bet teisiškai ir finansiškai suplanuotas.“
 
LSA kviečia kuo greičiau šiuo klausimu diskutuoti tiek SAM vadovybę, tiek parlamentarus. „Nes nebus laiko apie tai kalbėti gegužę ar birželį. Tiesiog nespėsime pasiruošti, net jei ir bus skirta lėšų, – sakė A.Klišonis. – Reikia paskirti koordinatores, organizuoti pirkimus, įsigyti trijų rūšių transportą... Tai visiškai nenormalu spėti paskutinį mėnesį. Bet jei randame finansavimą, šiuos klausimus, stipriai dirbant, dar galima spręsti ir tą efektą turėti.“
 

---

 Trumpas interviu
 
Ministerija peržengia subordinacijos ribas
 
Vilniaus r. meras Robert Duchnevič:
 
- Kaip vertinate SAM reikalavimus?
 
- Vietos savivaldos įstatymas mus įpareigoja planuoti ir organizuoti socialinių paslaugų paketą, tarp jų – ir pavėžėjimo paslaugą. Ir ne tik į gydymo įstaigą, bet ir į parduotuvę ar teatrą labiausiai pažeidžiamiems asmenims, kurie su prašymu kreipiasi į savivaldybę. Vilniaus rajone pernai suteikta 3 721 tik pavėžėjimo paslauga pagal Socialinių paslaugų katalogą.
Palaikau iniciatyvą praplėsti pavėžėjimo paslaugų gavėjų ratą. Mes, kaip savivaldybė, tikrai imtumėmės padėti gyventojams, tačiau sunku komentuoti Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomus teisinius išvedžiojimus.
Ministerija peržengdama subordinacijos ribas savaip praplečia Socialinių paslaugų katalogo paslaugas, dalį funkcijų nori grąžinti savivaldybėms, taip sukuriant besidubliuojantį pacientų pavėžėjimo tinklą, kuriam nenumatyta lėšų.
Palinkėčiau SAM pripažinti teisėkūros klaidas, patikslinti įstatymus ir tvarkas. Ir kai bus aišku, kokioms gyventojų grupėms, kada ir kaip, kas ir iš kokių lėšų teikia paslaugas, savivalda tikrai jas suteiks laiku ir kokybiškai.
 
- Kiek kainuotų reikalavimus įgyvendinti?
 
- Tikėtina, bent jau kaip mums rekomenduoja skaičiuoti už projekto vykdymą paskirta GMP, Vilniaus rajonui kainuotų 3 mln. eurų pavėžėjimui per metus.
Suma didelė, dėl to ir norisi aiškumo. Kai 2022-aisiais įstatymo projektas buvo teikiamas svarstyti Seimui, rašyta, kad nespecializuotas pavėžėjimas bus apmokamas valstybės lėšomis. Keista, kad dabar bandoma „per aplinkui“ įrodyti, kad tai – savivaldybės savarankiškoji funkcija.
 
- Kas neramina labiausiai ir ką planuojate daryti?
 
- Žiedinių savivaldybių merai kreipėsi tiek į Lietuvos savivaldybių asociaciją, tiek į SAM argumentuodami, kad negali būti taikoma išimtis žiedinėms savivaldybėms, įvardijant, jog pavėžėjimas kertant savivaldybės ribą nėra valstybinis. Visos savivaldybės Lietuvoje yra lygios. Labai tikiuosi, kad tai patvirtins lygių galimybių kontrolierius, į kurį dėl šio klausimo žiedinės savivaldybės buvo priverstos kreiptis.
Tikėkimės būti išgirsti Seimo Sveikatos reikalų komiteto narių. Seimui turėtų būti lengviau pripažinti, kad jis buvo suklaidintas SAM, ir iš naujo peržiūrės visos pacientų pavėžėjimo paslaugos algoritmą. To iš Seimo tikisi tiek Vilniaus rajono, tiek visos Lietuvos gyventojai.
 

---

 
SAM: visuotinis pavėžėjimas vyks kaip planuota
„Lietuvos sveikatai“ SAM tvirtino, kad pavėžėjimo paslauga visoje Lietuvoje bus pradėta teikti liepos 1 d. SAM Investicijų departamento Investicijų įgyvendinimo skyriaus patarėja Agnė Sakalinskienė teigė, kad artimiausi ministerijos žingsniai bus bandomojo pacientų pavėžėjimo modelio įvertinimas ir pavėžėjimo paslaugą reglamentuojančių teisės aktų keitimas.
 
Komentuodama, kodėl pavežėjimo apimtys auga kartais A.Sakalinskienė teigė, kad transporto organizavimo paslaugas remiantis Socialinių paslaugų katalogu, savivaldybės teikė ir anksčiau, tačiau apimtys skyrėsi, todėl norima jas suvienodinti.
 
Į klausimą, ar tenkins savivaldybių keliamas sąlygas, A.Sakalinskienė atsakė, kad buvo atsižvelgta į kovo 1 dieną gautas savivaldybių pastabas.
T.y., kad paslauga būtų užsakyta per 1808 ir atskirtas savivaldybės ir valstybės lygmens pavėžėjimas, remiantis savivaldybės teritorijos ribomis (išskyrus žiedines). Tik valstybės lygmens pavėžėjimai – tarp gydymo įstaigų, iš skubiosios pagalbos skyrių ir transplantacijai, tik savivaldybės – pavėžėjimas hemodializės procedūrai. 
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!