Vieni apie skiepus, kiti apie batus
Nuo šios savaitės atlikus serologinį antikūnų tyrimą ir radus atitinkamą antikūnų kiekį galima išsiimti galimybių pasą nevakcinuotiems žmonėms, tačiau tas pats kiekis neleidžia to padaryti pasiskiepijusiems dviem vakcinos dozėmis.
Bet viešojoje erdvėje cirkuliuoja dainininko Stanislavas Stavickis-Stano istorija, kuri sukėlė diskusijų audrą net tarp skiepų šalininkų – atlikęs serologinį tyrimą, jis rado tiek antikūnų, kad jei nebūtų vakcinuotas, galėtų gauti PG.
 
Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė infekcinių ligų gydytoja, Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos prie Vyriausybės narė profesorė Ligita Jančorienė teigia, kad Lietuvoje atliekami antikūnų testai netinkami įvertinti imunitetui nuo COVID-19 ir jie nenaudojami kaip kriterijus, apsisprendžiant dėl vakcinacijos. ES skaitmeniniai pažymėjimai niekada nebuvo išduodami atsižvelgiant į antikūnų kiekį. SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė spaudos konferencijoje užsiminė, kad diskutuojama ir dėl GP pratęsimo panaikinimo pagal teigiamą antikūnų testą (persirgusiems COVID-19) nevakcinuotiems asmenims.
 
Visgi Stano atvejį komentavę vyriausybės atstovai koncentravosi į antikūnų parodymus ignoruodami esminę problemą – ką daryti tiems, kurie vakcinavosi dviem dozėmis ir persirgo besimptome forma, nors PGR tyrime tai neatsispindi. Dainininkas nusprendė eiti iki galo ir išsityrė, ar jo organizme tiek antikūnų susiformavo dėl natūralaus viruso. „Antikūnų testas prieš N baltymą yra TEIGIAMAS. O tai reiškia tik vieną: aš persirgau COVID-19. Tai – medicininis faktas, – socialiniame tinkle rezultatais dalijosi Stano. – Antikūnai prieš N baltymą rodo, kad organizmas buvo susidūręs su tikru virusu. Kad antikūnai susidarė ne dėl vakcinos, o dėl viruso.“
 
EVA tokią teisę suteikia
Ar SAM nereikalauja per daug iš žmonių, prašydama jų numoti į tai, kas kiekvienam darželinukui kalam į galvą, kad vaistai – ne saldainiai? Juolab kad pati SAM perspėja, jog persirgusiems gyventojams sustiprinančioji dozė galės būti skiriama ne anksčiau kaip po 180 dienų nuo paskutinio skiepo arba teigiamo PGR tyrimo rezultato, priklausomai nuo to, kuris faktas yra vėliausias.
 
Visgi teisiniai mechanizmai suteikia didelę sprendimo galią. Nepaisant vakcinų gamintojų rekomendacijų, kada saugiausia skiepytis persirgus, Europos vaistų agentūra (EVA) suteikia vyriausybėms galimybę spręsti pačioms atsižvelgiant kiekvienos valstybės situaciją. „Skiepijimo kampanijų įgyvendinimas ES išlieka nacionalinių imunizacijos techninių patarėjų grupių, vadovaujančių skiepijimo kampanijoms kiekvienoje ES valstybėje narėje, prerogatyva“, – skelbiama EVA tinklalapyje.
 
„Tai yra problema“
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė, Lietuvos imunologų draugijos viceprezidentė Aurelija Žvirblienė prieš keletą dienų mintimis dalinosi su portalu diena.lt. Pasak jos, išlieka problema, kad dalis žmonių, kurie po vakcinacijos persirgo, tačiau COVID-19 diagnozė jiems nebuvo oficialiai nustatyta. Pasak jos, nuo sausio 10 d. įsigaliojanti tvarka turi trūkumą, kad po vakcinacijos COVID-19 persirgę, bet neturintys įrodymų, jog persirgo, žmonės, norėdami gauti GP, turės revakcinuotis. „Turės revakcinuotis, nors jie bus persirgę, pavyzdžiui, prieš porą mėnesių. Tai yra vienintelė problema. Galbūt SAM įvertino, kad tokių žmonių yra nedaug“, – svarstė A.Žvirblienė.
 

Imunologė atkreipė dėmesį, kad vakcinacija tuo metu, kai organizme dar yra daug antikūnų, gali sukelti audringą organizmo reakciją. „Ir vakcinų gamintojai sako: jeigu skiepijama po persirgimo praėjus trumpam laikui, nepageidaujamos reakcijos būna dažnesnės. Tai yra problema“, – teigė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė, Lietuvos imunologų draugijos viceprezidentė Aurelija Žvirblienė.

 
Profesorės pasakoja, kad, net Izraelyje vakcinuotiems persirgusiems asmenims trečioji dozė atidedama. Kaip jie atskiria šią grupę žmonių, jei jie neturi teigiamo PGR? „Jie šią grupę atskiria darydami kiek kitokį serologinį testą. Izraelyje, jeigu žmogui randama antikūnų prieš viruso baltymą, kurio nėra vakcinos sudėtyje, tai yra prieš N (nukleokapsidės) baltymą, trečias skiepas atidedamas pusei metų.“
 
A.Žvirblienė daugiau naujosios tvarkos trūkumų nemato. Ji teigiamai vertina, kad neskiepyti, bet antikūnų turintys žmonėms gaus GP. Pasidžiaugė, kad naujoje tvarkoje įteisinta, kad, jei žmogus yra paskiepytas ir paskui COVID-19 liga jam buvo oficialiai diagnozuota, GP jam išduodamas neribotai – jam nereikia revakcinacijos. „Naujojoje tvarkoje iš principo yra teisinga viskas, išskyrus tai, kad nebus galima identifikuoti tų, kurie po vakcinacijos persirgo, neseniai persirgo, bet neturi įrodymų, neturi tai patvirtinančio PGR tyrimo“, – akcentavo profesorė.

---

 
Mini interviu
Prof. dr. Saulius Čaplinskas:

- Ką manote apie tokius atvejus kaip Stano?
Ne tik Stano atvejis, bet ir kiti rodo, kad žmonės skiepijasi COVID-19 vakcinomis ne todėl, kad jiems taip kažkas liepė, o todėl, kad domisi ir rūpinasi savo sveikata, žino daug apie COVID-19 ligą. Yra pakankamai duomenų, kad tiek persirgus, tiek pasiskiepijus įgytas imunitetas su laiku silpnėja, susiformavusių specifinių antikūnų kiekiai, bėgant laikui, mažėja ir imuniteto apsauginė funkcija silpnėja. Todėl, norint sustiprinti ir palaikyti atsparumą ligai, reikalinga revakcinacija – sustiprinanti skiepo dozė. Kai susiduriama su virusu po vakcinacijos, tada „sustiprinančio skiepo dozę“ atlieka virusas. Patikimų mokslinių duomenų, koks antikūnų titras patikimai apsaugos konkretų žmogų nuo sunkios ligos ir mirties, kol kas nėra. Todėl nėra galimybės pateikti vienareikšmiško atsakymo, kuriam laikui galima būtų atidėti revakcinaciją. Neabejoju, kad tokios rekomendacijos ateityje atsiras.
 
- Gal matote kokių sprendimų?
Antikūnų titrai visada yra svarbus imuninio atsako rodiklis. Neabejoju, kad tokios rekomendacijos ateityje atsiras, o tyrimo metodai bus standartizuoti. Manau, kad tokiems sprendimams reikėtų turėti papildomų duomenų: žinoti, kaip proveržio infekcijos atveju antikūnų titrai koreliuoja su ligos sunkumu. Kol kas tokių duomenų analizės Lietuvoje nemačiau.
 
- Ar neseniai persirgus reikia vakcinos?
- Yra duomenų, kad pasiskiepijus persirgusiems žmonėms susiformuoja stipresnis „hibridinis“ imunitetas, kuris ilgiau išlieka, bet, bėgant laikui, taip pat silpnėja. Todėl skiepai rekomenduojami ir persirgusiems žmonėms.

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!