Joniškis ne išimtis
 
Joniškyje, nelikus Vidaus ligų stacionaro ir skubios pagalbos visą parą, baiminamasi, kad situacija su antrinio lygio stacionarinėmis paslaugomis gali keistis ir kituose rajonuose, juolab kad konkurencija tarp įstaigų pritraukiant gydytojus tik didėja.
 
Vasarą išrinktas naujasis Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Linas Vitkus nesiryžta komentuoti, kiek Joniškio atvejis gali būti masiškas. „Bendrų nuomonių negaliu pasakyti, nes asociacijos narių susitikimas numatytas tik lapkričio pabaigoje, o iki šiol buvo nemaža vadovų kaita, kūrėsi centrai, daug kas keitėsi“, – kalbėjo L.Vitkus.
 
„Gedminas išradingas, rado alternatyvą – skubios pagalbos gydytojai daugiau paslaugų teikia priėmime ir ligoninė užsitikrina pajamas“, – sako L.Vitkus.
Joniškio ligoninės direktorius Martynas Gedminas sako, kad su sunkumais užtikrinant būtinus reikalavimus vidaus ligų aktyviam stacionariniam gydymui susiduria ir Pakruojis.
 

Vis dėlto Pakruojo sveikatos centro direktorius Agnius Karmonas patikina: situacija valdoma: „Skubios pagalbos komandą turime suformavę, taip pat užtikriname paslaugas ir Vidaus ligų skyriuje, tačiau medikų trūkumą patiriame kaip ir kitos ligoninės. Reikia suprasti, kad įtampų turime visi. Šiandien taip, o rytoj gali būti kitaip. Abejoju, ar atsiras nors viena rajono ligoninė, kuri jaučiasi visiškai užtikrinta dabartinėse aplinkybėse.“

 
Terapija būtina
 
Kiek ligoninei svarbu išlaikyti antrinio lygio stacionarines paslaugas? Pakruojo sveikatos centro vadovas net nediskutuoja apie jų reikalingumą rajono gyventojams. „Tikrai vidaus ligų stacionaro reikia. Šiandien turime trisdešimt pacientų, dar pora laukia guldymo. Taip pat ligoninei svarbu išsaugoti ir visą parą veikiančią skubią pagalbą. Vidutiniškai čia kreipiasi šeši aštuoni pacientai per parą. Rajonas tokio žingsnio – netekti skubios pagalbos – neįsivaizduotų“, – konstatavo A.Karmonas.
 
Jis teigia, kad ir be skubios pagalbos neliktų ir Vidaus ligų skyriaus, taigi visi šie pacientai kur nors turėtų pasidėti. „Jei gretimame Joniškyje šios paslaugos neturime, tektų keliauti dar toliau – į Radviliškį, Šiaulius. Bet matome, kad respublikinės ligoninės jau ir taip turi didelį pacientų srautą ir tas pačias problemas dėl specialistų trūkumo. Pacientai mūsų krašte susidurtų su rimtomis prieinamumo problemomis“, – neabejoja pašnekovas.
 
Siūlo švelninti tvarką
 
„Atsižvelgiant į paslaugų spektrą rajoninėse ligoninėse, manau, būtų galima galvoti apie reikalavimų švelninimą, – teigia A.Karmonas. – Pavyzdžiui, pagal realų poreikį nėra būtina endoskopija visą parą. Šias paslaugas galima užtikrinti ir per sutartis su gretimomis ligoninėmis.“
 
„Suprantame, dėl ko šie reikalavimai yra, tačiau matytume vietos diskusijai su ministerija, – tęsė pašnekovas. – Dabar yra tikrai griežta paslaugų struktūra visą parą ir ji mažesniems rajonams nepakeliama. Įkalinti specialistus budėjimams brangu ir neefektyvu, gal jie galėtų būti pasyvūs, kai daktaras atvyksta esant poreikiui. Tiesiog reikia rasti kompromisus, kad ligoninės rajonuose galėtų laisviau kvėpuoti. Joniškio atvejis pasėjo turbulenciją regione: jei dar kelios įstaigos pasektų iš paskos, kiltų tikrai daug įtampų. Negalime pamiršti ir patirties su pandemija, be to, kalbame ir apie dieną X – turime apie viską apgalvoti, nes susilpninus rajonų ligonines niekam nebus geriau“, – įsitikinęs Pakruojo sveikatos centro direktorius.
 
Centrai nepaveš

L.Vitkus mano, kad tobulinti reikėtų ne tik vidaus ligų stacionaro tvarką. Yra ir kitų reikalavimų, kuriuos būtina peržiūrėti.
 

„Centralizavus paslaugas ligoniai siunčiami į didžiuosius centrus, bet šie neturi reikiamų pajėgumų. Vis dėlto įstatymai verčia ir toliau užvertinėti juos pacientais. O juk galima persiorganizuoti ir įgalinti rajonus: peržiūrėti dienos chirurgijos paslaugas, kad regionai galėtų vykdyti platesnį spektrą operacijų, – komentavo Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Linas Vitkus, pridūręs, kad problemų kelia ne tik pacientų srautai. – Vidaus ligų gydytoją surasti dabar sunkiau nei kardiologą, aš pats su tomis problemomis susidūriau. Be to, yra ir tokia problema, kad kai kuriose vietovėse opus kalbos barjeras – Visagine daug rusakalbių, o jauni lietuviai negali dirbti, nes nemoka kalbos.“

 
Ieško
 
A.Karmonas teigė, kad labiausiai Pakruojyje trūksta gydytojų Slaugos skyriuje, Konsultacinėje poliklinikoje. Įstaigos portale penkių specialistų darbo skelbimai – gydytojo anesteziologo-reanimatologo, neurologo, neurochirurgo, kardiologo ir ortopedo-traumatologo.
 
Direktorius sako neoficialiais kanalais besidairantis ir vidaus ligų gydytojo, kadangi vienas gydytojas – pensinio amžiaus ir nori nenori tenka ruoštis, kai jis pasinaudos galimybe išeiti į užtarnautą poilsį. „Geriau nelaukti, kol atsidursime prieš faktą. Tačiau rasti nėra lengva, – konstatavo pašnekovas. – Kalbiname gydytojus, siūlome derinti darbą su kitais darbdaviais. Ieškome kompleksinio darbuotojo, kuris galėtų pagelbėti ir skubios pagalbos skyriuje, ir dalį krūvio turėti terapiniame skyriuje. Esame nedidelis centras su nedideliu paslaugų spektru, todėl ieškome darbuotojų, kurie galėtų paspręsti ne vieną skaudamą vietą.“

---

 
Komentaras
Buvęs Pakruojo ligoninės vadovas, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos garbės narys Vygantas Sudaris:
 
- Per tiek metų, kiek dirbu sveikatos srityje, supratau, kad situaciją keičia vienas paprastas dalykas, kuriame sutelpa labai daug: ėmėme teikti paslaugas, o ne gydyti žmones.
 
Darome, sukamės, bandome pasiekti kiekį, nes reikia pinigų. Atliekame paslaugą, gauname pinigus, ir pacientas gali eiti kur nori. Kai pradėsime gydyti, atsakyti už rezultatą, užuot rūpinęsi, iš kur gauti lėšų algoms, pravaryti kuo daugiau konsultacijų, kad ligoninė išgyventų, pagalvosime ir apie gydymą. Nelabai tas dalykas rūpėjo sovietmečiu, nes ligoninė finansavimą gaudavo nuo lovų skaičiaus. Nesakau, kad dabar taip turi būti... Bet dabar turime keturių milijardų biudžetą, didžiulius, dažnai nepagrįstus pacientų lūkesčius ir skatinimą teikti kuo daugiau paslaugų. Tai suka užburtą ratą. Platonas sakė, kad valstybę turi valdyti filosofai, kurie nustatytų idėjinį pagrindą, o tada susidėlioja techniniai sprendimai. Kai pagrindas prastas, ir sprendimai atitinkami.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!