Krizinis nėštumas - nelaukiama patirtis, su kuria kasmet susiduria tūkstančiai moterų. Anonimines konsultacijas teikia vienintelė tokio tipo įstaiga Lietuvoje – prieš šešerius metus įsikūręs Krizinio nėštumo centras (KNC). „Lietuvos sveikatos“ korespondentė Ieva atliko žurnalistinį tyrimą. Prisistačiusi į bėdą pakliuvusia besilaukiančia studente, iš vidaus pamatė organizacijos virtuvę.
Krizinio nėštumo centro darbuotojai tikina nesulaukiantys reikiamo gydymo įstaigų dėmesio. Per daugiau nei penkerius gyvavimo metus tik kelios moterys su organizacija susisiekė gydytojų patarimu.
Nuoširdus noras padėti
KNC įsikūręs Šv. Petro ir Povilo bažnyčios pašonėje. Atrodo, kad vieta pasirinkta neatsitiktinai – organizacijos interneto paskyroje akcentuojama krikščioniška įstaigos misija. Ieškant įėjimo, reikia pavargti, kol randi tinkamas duris – vidiniame kiemelyje vyksta statybų darbai. Delnai prakaituoja, šiek tiek neramu. Reikia įsijausti į krizėje atsidūrusios merginos vaidmenį. Pravėrus centro duris patenki į bohemišką, bet raminančią erdvę, visai neprimenančią gydytojo kabineto. Prie pat slenksčio pasitinka moteris, prisistačiusi psichologe Rūta. Nedidelė pokalbiams skirta patalpa asketiška, nors interjeras jaukus, ant sofos puikuojasi pliušinis meškutis... Rūta pasiūlo arbatos.
Į centro duris beldžiasi ne tik paliktos, pabėgusios iš namų ar paprasčiausiai nenorinčios vaikų jaunos merginos. Pagalbos ieško ištekėjusios, vaikus jau auginančios moterys. Čia jos gauna ne tik terapinius pokalbius. Prireikus suteikiama socialinė ir net finansinė parama. Rūta rodo perkalbėtoms gimdyvėms dovanojamą naujagimio kraitelį. Tai – geriausias darbo rezultatas.
Psichologė man pasiūlo pažiūrėti edukacinių filmukų apie vaisiaus vystymąsi, nėštumą ir net abortą. Atsisakau. Manau, nėščiai merginai tokie vaizdai tik padidintų nerimą. Visgi nuoširdus pokalbis, konsultacijai skirtas laikas, kurio metu specialistė ne žvilgčiojo į laikrodį, o atidžiai klausėsi, neleidžia abejoti – Rūtos noras padėti nesuvaidintas.
Tiesa, kai kurie KNC naudojami terapiniai metodai verčia kilstelėti antakį. Pavyzdžiui, pokalbio metu buvo pasiūlyta žaisminga akmenukų dėlionė. Žarstai, dėlioji sau ir neva atsipalaiduoji. Vargu, ar emocinėje sumaištyje atsidūrusiam žmogui – tai gali būti ir nepilnametė, ir suaugusi moteris – tokie metodai padėtų atsiverti, suteiktų ilgalaikį pagerėjimą.
Rūta pasidomi, ar aš, tariama nėščioji, esu tikinti, taip dar kartą primindama krikščionišką įstaigos misiją. Pagrindinis Rūtos tikslas - išties krikščioniškas. Tai - kūdikio gyvybės išsaugojimas. Beje, apie nėštumo nutraukimą. Rūta pasisako... už pasirinkimo laisvę. Nors dauguma nėštumą nutraukusių moterų gailisi šio sprendimo, o tikėjimas čia itin svarbus, kai kurioms pacientėms abortas yra geresnė išeitis. „Tačiau tokios moterys pas mus neateina“, – priduria Rūta.
Nesu naivi. Manęs akmenėlių terapija neįtikino, o vienas pokalbis centre nėščiosios persigalvoti neprivers. Tačiau nueiti į kitą susitikimą moteriai jau būtų drąsiau. Čia ji ras diskretiškumą ir palaikymą.
L.S. skaičius
6
- vidutiniškai tiek tūkst. abortų atliekama Lietuvoje per pastaruosius metus.
Pasigenda bendradarbiavimo
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė tikino, kad KNC nesulaukia reikiamo dėmesio. Paties centro teigimu, per daugiau nei penkerius gyvavimo metus tik kelios moterys su organizacija susisiekė gydytojų patarimu. Dauguma apie KNC sužino internete, išgirsta iš draugų, pažįstamų. Parlamentarė nešykštėjo karčių žodžių gydytojams, kurie nuo pacienčių neva nuslepia informaciją apie centro veiklą ir net skubina atlikti abortą, neva čia eilinė procedūra. Savo ruožtu KNC atstovai kaltina sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą. Į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl bendradarbiavimo su gydymo įstaigomis KNC kreipėsi dar pernai, tačiau vienišas balsas tyruose pareigūnų ausų nepasiekė.
Savo ruožtu gydytojai nesutinka su kaltinimais. Anot jų, sėkmingam komunikavimui svarbios abi pusės. Kaip pastebi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų psichologė Ingrida Bartkutė, krizinio nėštumo atvejais svarbūs psichologai, pas kuriuos besilaukianti pacientė turi būti siunčiama. O akušeriams ar ginekologams šiuo atveju svarbiausia ne emocinė būsena, o su fiziologija susiję klausimai.
„Nors dėl galutinio sprendimo – gimdyti ar ne – pacientės kreipiasi į akušerius ginekologus, tie gydytojai mato jau praktinį apsisprendimą. Krizinio nėštumo klausimais konsultuoja būtent psichologai“, - teigė I.Bartkutė. Ji tikina, kad pacientes gydytojai informuoja apie KNC iniciatyvas: „Nors mano pagrindinis darbas – su jau gimdžiusiomis pacientėmis, taip pat konsultuoju persileidimo, kūdikio netekties atvejais, susiduriu ir su kriziniu nėštumu. Paprastai jis fiksuojamas tais atvejais, kai gimdo nepilnametės – penkiolikos šešiolikos metų merginos. Pokalbio metu, jei turiu skrajučių, mėginu nusiųsti pacientes į krizinio nėštumo centrą.“
KNC nuopelnus įvertinti sunku
Psichologė sutinka su mažėjančia abortų statistika. I.Bartkutė teigia savo praktikoje matanti teigiamų ženklų: „Nėštumo nutraukimo atvejų mažėja, žvelgiant į jaunas merginas, patiriančias krizinį nėštumą, matome, kad jos ryžtasi gimdyti, laukia būsimo kūdikio.“ Vis dėlto, pasak specialistės, sunku išmatuoti, kiek situaciją keičia KNC atsiradimas. Dauguma jaunų pacienčių į centro paramą žvelgia įtariai. „Merginos atsisako ten eiti. Tiesiai šviesiai pasako – mes neisim. Negaliu joms nurodinėti. Krizinio nėštumo atveju pacientės rodo norą, jeigu jaučia, kad iš to gaus kokią nors realią naudą, finansavimą. O aš negaliu joms pasakyti, ką gaus, nuėjusios į centrą. Nesu mačiusi tų patalpų, nežinau, kokia teikiamų paslaugų kokybė“, - teigia psichologė.
Kaip pastebi I.Bartkutė, didesnio atsakomojo ryšio iš centro pasigenda pačios ligoninės. „KNC žadėjo paskambinti, susitikti, bet aš jų nesulaukiu. Jie nori didesnio atgarsio, dėmesio, galiu juos suprasti. Tai – nevyriausybinė organizacija, jų veikla priklauso, gaus paramą ar ne. Bet ir mes negalime jais papildomai rūpintis, esame per daug užimti. Taigi pasigendu komunikacijos. Žinoma, dabar atostogų metas, taigi palauksime rudens – gal tada užsimegs glaudesni kontaktai“, – tikisi psichologė.
Komentaras
Krikščioniškųjų gimdymo namų Akušerijos skyriaus vedėja Rasa Babiliūtė:
- Mes teikiame paslaugas moterims, kurias atsiunčia KNC. Bendradarbiaujame. Tiesa, tų moterų nėra daug, gal viena per mėnesį, tad visada randame joms laiko. Mielai suteikiame gydytojo pagalbą ir konsultaciją, stengiamės palaikyti, kartais mėginame ir keisti jų nusiteikimą. Kadangi bendradarbiaujame su KNC, jie mums praneša arba net patys atlydi pacientes. Iš jų mes sužinome, kokia tai pacientė, kaip prie jos prieiti. Netikiu, kad viskas vyksta šimtu procentų ir moteris visada sutiks gimdyti. Bet didžioji dalis susilaukia vaikelio. Lietuvoje tikrai mažėja nėštumo nutraukimo atvejų, bet to priežasčių daug. Svarbu ir apsisaugojimo priemonės, ir didesnis žmonių išprusimas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
Komentuoti: