Padėjus viceministro portfelį – tiesiai į sportbačius

Sima Kazarian
2024-05-13
„Pirmoji pažintis su Ponu Maratonu“, – socialinio tinklo paskyroje rašė sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas, prieš dvi savaites jėgas išbandęs Kauno maratone. Užimtoje darbotvarkėje radęs laiko pasikalbėti apie šį hobį, jis sako rimtu bėgiku savęs nelaikantis, tačiau ši veikla puikiai padeda atsipalaiduoti po darbo.
Padėjus viceministro portfelį – tiesiai į sportbačius
Kauno maratone sveikatos apsaugos viceministro Aurimo Pečkausko kojoms praėjusį mėnesį pakluso visa 42 kilometrų maratono distancija.

Dalyvavo maratone

Sveikatos apsaugos viceministro Aurimo Pečkausko bėgimo bateliai neturėjo kada ilsėtis net šaltuoju metų laiku. Kol kiti dar tik pirmus kartus po žiemos šokdina pulsą parkuose, jis prieš dvi savaites spėjo sudalyvauti Kauno maratone.
 
Beje, renginys viceministrui buvo išskirtinis, nes tai – pirmas kartas, kai jo kojoms pakluso visa 42 kilometrų maratono distancija. Socialinio tinklo paskyroje A.Pečkauskas šią patirtį smagiai pavadino „pirmąja pažintimi su Ponu Maratonu“.
 
„Kilometražo, o ir savęs pažinimo prasme įžengta į terra incognita. Minčių eigos ir ribinio fizinio krūvio santykis įdomus – per šias valandas atsiverčiau naują neskaitytą puslapį apie save. Pamokos bus išmoktos“, – rašė viceministras.
 
Dalindamasis patirtimi A.Pečkauskas ne tik neša žinutę apie aktyvų gyvenimo būdą, bet ir drąsina kitus, kad išsikėlus teisingus tikslus galime padaryti ką tik nori, tapti kuo tik nori, pasiekti ką tik užsigeidi. Tiesa, su viena sąlyga – turi kantriai ir nuosekliai to siekti.

 
Paprašytas papasakoti apie hobį – bėgiojimą – viceministras skuba pabrėžti, jog yra daug kolegų, rodančių stulbinamus rezultatus įvairaus sudėtingumo trasose. „Palyginti su jais, jaučiuosi žengęs tik pirmą žingsnelį bėgikų pasaulyje“, – sakė A.Pečkauskas.
 
Startuodamas Kauno maratone viceministras ypatingų lūkesčių neturėjo – tiesiog norėjo nepatirti traumų ir sėkmingai baigti trasą. „Pasiektas laikas yra tarsi nulinis taškas, nuo kurio galima atsispirti ir bandyti pagerinti kituose bėgimuose“, – pasakojo A.Pečkauskas, Kauno maratoną nubėgęs per 3 val. 39 min. Šiemet jis planuoja sudalyvauti dar bent viename tokiame bėgime.
 
Teko padiskutuoti su savimi
 
Kelios dešimtys kilometrų, atrodytų, skamba šauniai ir yra užkrečiantis pavyzdys kitiems. Ar buvo sunku? „Praėjo dvi savaitės ir jau norisi sakyti, kad viskas buvo lengva, smagu, – šypsosi pašnekovas. – Bet iš tiesų, tai – galimybių kartelę iškelianti distancija. Buvo ir diskusijų su savimi, ir poreikio save padrąsinti nesustoti, bėgti užsibrėžto tikslo link. Nes ištvermės bėgimai visada kalba ne tik apie fizinius pajėgumus, bet ir apie psichologinį nusiteikimą.“ Beje, pašnekovas teigė, kad rimtesni pokalbiai su savimi prasidėjo maždaug nuo trisdešimto kilometro.
 
Kai kurie ilgų nuotolių bėgikai nemėgsta sekti laiko, kilometražo – psichologiškai jiems lengviau nuo to atsiribojant. Tačiau A.Pečkauskas purto galvą: „Esu anesteziologas-reanimatologas, gal dėl to skaičiai ir situacijos stebėjimas man svarbūs. Išmaniajame laikrodyje stebiu kiekvieną kilometrą. Žinoti, kiek liko, manau, ne tik reikalinga, bet ir būtina, kai rengiesi tokiam iššūkiui. Skaičiuoji laiką, greitį, kilometrus, pulsą, kad iš entuziazmo pradžioje neužsiplėštum per daug ir vėliau išlaikytum ištvermę tolimesniuose.“
 
A.Pečkauskas teigia, kad psichologiškai jam padeda vienas metodas – trasos padalijimas mintyse į nedideles trijų kilometrų atkarpas. „Bėgdamas koncentruojuosi į tą vieną atkarpą, kad įveikčiau ją, o paskui jau galvoju apie kitą. Perkeltine prasme tariant, tai yra dramblio valgymas po kąsnelį“, – pasakojo jis.
 
Pradėjo prieš trejus metus
 
Paprašytas papasakoti, kada jo gyvenime atsirado šis hobis, viceministras teigia, kad bandymų iškišti nosį ir apsukti vieną kitą ratą buvo jau ir studijų metais. „Tačiau rimčiau šia veikla pradėjau užsiimti prieš trejus metus. Tai beveik sutapo su darbo ministerijoje pradžia, – prisiminė jis. – Iš pradžių tiesiog nuosekliai pabandžiau prabėgti kartą ar du per savaitę, o paskui šis hobis evoliucionavo ir dabar stengiuosi subėgioti nuo 40 iki 60 kilometrų per savaitę.“ Beje, A.Pečkauskas, jėgas jau išbandė Kauno maratono dešimties kilometrų distancijoje, po to pusmaratoniuose.
 
Ar dirbant daug ir didelės įtampos reikalaujantį viceministro darbą nėra iššūkis ištaikyti laiko sportui? „Kad darbas ministerijoje nėra ramus – faktas. Būna, pajuokauju, jog kartais ligoninėje net ir dirbant paromis buvo ramiau nei dabartinėse pareigose“, – pripažįsta A.Pečkauskas.

 
Tačiau būtent dėl to bėgimas ir reikalingas: „Keletas valandų per savaitę aktyvios fizinės veiklos leidžia atitrūkti nuo kasdienių problemų, palaikyti psichinę ir fizinę pusiausvyrą.“
 
Kaune gyvenantis viceministras dienotvarkėje bėgiojimui laiką skiria vakarais, po darbo, kartais rytais. jis džiaugiasi, kad ministerijos kolektyvas taip pat neaplenkia judėjimo ir pasirinkę kiekvienam tinkamas distancijas drauge dalyvauja Vilniaus maratone, eina į pėsčiųjų žygius.
 
Kaip pasiruošti?
 
A.Pečkauskas teigia, kad pasiruošimas maratonui gana standartinis: per savaitę eigoje daromos dvi trys trumpos 10-12 kilometrų treniruotės, skirtos greičiui, širdies ir kraujagyslių sistemai lavinti, o viena treniruotė, dažniausiai savaitgaliais, skirta ilgam bėgimui.
 

„Priklausomai nuo varžybų, pasirenkama atitinkama distancija. Man ji svyruoja nuo 20 iki 35 kilometrų“, – pasakojo pašnekovas.
Ruošiantis maratonui vien bėgimo nepakanka – įvairiais pratimais reikia stiprinti nugaros, preso ir kitus raumenis, ne tik dėl geresnių rezultatų, bet ir siekiant išvengti traumų. Tam pasitelkiamos jėgos treniruotės.
 
Paklaustas, kiek svarbi mityba, pašnekovas teigia šioje vietoje neturintis kokio nors ypatingo režimo. „Nesilaikau paleo, keto ar kitų madingų dietų. Viena esminių taisyklių, kurią taikau ir kuri ryškėja sportuojant, kad viskam svarbu saikas. Tiek judesyje, tiek maiste, tačiau nuo kokių nors produktų neriboju ir į sveikuolio statusą nepretenduoju“, – patikino A.Pečkauskas.
 
Patarimai norintiems pabandyti
 
Pavasarį padaugėja nusikamavusių žmonių, kurie šlepetes bando pakeisti į bėgimo batelius. Kaip pradėti bėgioti, kad tai sukeltų kuo mažiau diskomforto?
 
„Matyt, svarbiausia klausyti kūno ir neskubėti. Jei norime imti bėgioti, iš pradžių darykime tai palengva, nedideliais atstumais“, – pataria A.Pečkauskas.
 
Jis teigia, kad jei ima trūkti oro ar pradeda ryškėti nuovargis, reikia neskubėti, sustoti, leisti sau paeiti pėstute, kol pulsas tampa normalus.
 
„Jei pasitikėjimo savimi nėra daug ir abejojate, ar sugebėsite, reikia nevengti kreiptis į specialistus, trenerius, kurie pakonsultuotų, patartų, kaip ir nuo ko pradėti“, – drąsino viceministras.
 
Jis teigia ir pats turėjęs patirtį, kai dėl netaisyklingo bėgimo patyrė traumą – pasitempė raumenį ir atsigavimui teko skirti tris keturias savaites. A.Pečkauskas įspėja: teisinga technika, saikas ir nebandymas iškart savęs versti lipti per neįveikiamus barjerus – puikus būdas susidraugauti su bėgiojimu.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Naujos kartos genetinis tyrimas padės tiksliau gydyti sėklidžių vėžį

    Naujos kartos genetinis tyrimas padės tiksliau gydyti sėklidžių vėžį

    Sėklidžių vėžys išlieka labai aktuali tema, svarbi tai amžiaus grupei, kai tikrai dar negalvojama apie jokias ligas, juo la...
    G.Likatavičius: metadono programa finansuojama neblogai

    G.Likatavičius: metadono programa finansuojama neblogai

    „Vilniaus narkotinių medžiagų rinkos tendencijos panašios į Europos rinkos. Vyrauja sintetiniai kanabinoidai ir sinte...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...
    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Pasibaigus pandemijai daugelis šalių susidūrė su vaistų trūkumu. Ir nors pamažu galima atsikvėpti, nes gamybai susireguliuo...

    razinka


    Sveika šeima


    Kai terapeutas – miškas

    Sąmoningas buvimas miške mažina stresą, gerina nuotaiką ir atkuria psichologinę būseną, sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriai, vieninteliai Lietuvoje siūlantys podiplomines Miško terapijos studijas. Tuo metu Miško terapijos seansų dalyviai kviečiami visais sensoriniais pojūčiais – r...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Stop internetui ar „skrolinam“ toliau?

    Antraštėse paprastai internetas piešiamas neigiama spalva: kelia depresiją, nerimą, trikdo miegą. Tačiau naujausias tyrimas rodo, kad viskas gali būti priešingai, o asmenų, besinaudojančių internetu, gerovės lygis aukštesnis už tų, kurie internetu nesinaudoja.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Yra liga, kurios galbūt... nėra
    Henrikas Vaitiekūnas Yra liga, kurios galbūt... nėra
    Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?
    Henrikas Vaitiekūnas Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?
    Sparnuotieji spąstai
    Henrikas Vaitiekūnas Sparnuotieji spąstai

    Naujas numeris